Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Laisv?j? aminor?gš?i? fondas (LAF)
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / METABOLIZMAS / Laisv?j? aminor?gš?i? fondas (LAF)
Normaliam vidutiniško sudėjimo žmogui per parą reikia apie 70-100 gramų baltymų (pavyzdžiui, 100g jautienos yra apie 25g baltymo) . Jeigu žmogus dirba darbą, kuriame labiau aktyvuotas organizmo anaerobinis energijos gavimo būdas, jam reikia daugiau baltymų (jeigu dirba labai sunkų fizinį darbą, reikia apie 400 gramų baltymų), jeigu aerobinį darbą – baltymo reikia mažiau, bet daugiau angliavandenių.

Kaip baltymai įsisavinami? Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa. Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui, organizmas turi iš savęs paimti 460g aminorūgščių skolon, kurios po to grąžinamos su „palūkanomis“.

Ta baltymo dalis, kurią organizmo audiniai gali atiduoti virškinimo fermentų sintezei,  vadinama organizmo laisvų aminorūgščių fondu.

Jeigu šio fondo nėra, fermentų nėra iš ko gaminti, tai ar gali žmogus valgyti mėsą ar kitus baltyminius produktus? Ar onkologiniai ligoniai gali valgyti mėsą? Ar kai kurios nėščios moterys gali valgyti mėsą, jei vaikas sunaudoja visas aminorūgštis augimui? Štai ir gaunasi uždaras ratas: dėl laisvų aminorūgščių trūkumo organizme, neįmanomas baltymo įsisavinimas iš maisto, ir dėl nesugebėjimo įsisavinti baltymo  iš maisto, negalima sudaryti laisvų aminorūgščių fondo.

Ką reikia daryti, kad išeiti iš šio užburto rato? Reikia organizmui duoti tokį maistą, kuriame jau būtų visos aminorūgštys.

Kiek ir kokių aminorūgščių optimaliai turi būti baltyme? 100 gramų baltymo turi būti:
Aminorūgštis             Optimalus kiekis mg

Izoleicinas                          4000
Leicinas                              7000
Lizinas                                 5500
Metioninas -1-cisteinas    3500
Fenilalaninas + tirozinas  6000
Treoninas                            4000
Triptofanas                          1000
Valinas                                 5000
Viso:                                      36000
Štai tokiu atveju, kai jūsų suvalgytame maiste bus štai toks aminorūgščių santykis, jums reikės labai nedidelio maisto kiekio, kad patenkinti organizmo anabolinius poreikius ir palaikyti stiprų imunitetą. Kas bus, jeigu jūsų suvalgytame maiste kokios nors nepakeičiamos aminorūgšties bus 10 kartų mažiau? Be jos galima išgyventi? Ne (kai kas prieštaraus, kad galima, nes pagamins ją žarnyno bakterijos, bet tai yra idealus variantas, kuris gyvenime dabar retai sutinkamas). Kiek maisto reikės suvalgyti, kad surinkti reikiamą tos trūkstamos aminorūgšties kiekį, jei organizme nėra laisvųjų aminorūgščių fondo? Daugiau negu 10 kartų didesnį. Štai viena iš priežasčių, kodėl dabar žmonės tiek daug valgo – netinkamas aminorūgščių santykis maiste ir bloga žarnyno mikrofloros padėtis. Kiekvieną kartą, kai valgomi nesubalansuoti baltymai, organizmas turi atiduoti savo aminorūgštis, kad sudaryti teisingą aminorūgščių santykį, nes audiniams statyti aminorūgštys reikalingos tam tikros sudėties. Kai išnaudojamos vidinės organizmo aminorūgščių atsargos ir negaunama visų reikalingų aminorūgščių iš išorės, tuomet organizmas, negalėdamas dėl aminorūgščių trūkumo atstatyti teisingai, tarkim, raumens skaidulos, ją pakeičia jungiamuoju audiniu, kuriam sintetinti reikia minimalaus kiekio aminorūgščių. Ir taip palaipsniui raumeningas ir plastiškas žmogus tampa gyslotu sustirusiu seniu.

Be to, suvalgius tokį didelį kiekį maisto, jį reikės dar suvirškinti ir kur nors padėti. Organizmui aminorūgštys reikalingos tam tikru jų santykiu. Visi jų nereikalingi likučiai turės būti kažkur padėti, bet kol tai įvyks, organizme jomis spės pasinaudoti patologinės bakterijos ir t.t., žodžiu, puvimas žarnyne garantuotas. Be to, tam, kad perdirbti perteklinį baltymą, būtina antinksčiuose pagaminti kortizolį, ir jo reikia daug (su šaukštu irgi srebiam ilgalaikį  stresą į save). Tik po to kortizolis perves tą perteklinį baltymą į kokį nors angliavandenį, kurį kasos hormonas gliukagonas pavers jį gliukoze, o po to insulinas ir kai kurie kiti fermentai perves ją į riebalus, kurie nusės ant jūsų ... pilvo. Visa ta grandinė yra labai sunkus darbas organizmui. Taigi dabar, kai rasite kur nors „protinguolių“ siūlymą „atsisėsti ant“ baltyminės dietos, prisiminkite šią visą grandinę, ir jeigu jums negaila savo endokrininės sistemos, sėdėkite ant jos ilgai ilgai. Žmonės prisigalvoja visokių  užsiėmimų, tam kad tik nedirbti fiziškai, o po to šneka: „Tu neįsivaizduoji kiek reikia dirbti tam, kad nedirbti“. Yra tik vienas paprastas kelias – teisingai maitintis ir būti fiziškai aktyviu, ir šis kelias – pats lengviausias, be to, vienintelis vedantis į tikrą sveikatą.

Yra tokių žmonių, kurie sako, kad jiems nuo mėsos ar kito baltymo  būna blogai – nevirškina, skauda galvą ir t.t. Tokie žmonės dažnai renkasi lengvą maistą – košes, daržoves, vaisius (neturime omenyje žmonių, kurie išmintingai maitinasi vegetariškai, pas juos laisvas aminorūgščių fondas yra sukomplektuotas, tik jis – iš augalinio maisto). Ir kurį tai laiką visai neblogai jaučiasi, kol galutinai neišnaudoja savo organizmo baltymų atsargų. O po to problemų skalė  labai plati – nuo iki.

Ką gi daryti tiems, kurių laisvųjų aminorūgščių fondas tuščias? Nuo ko pradėti? Atiduoti tą kepenų darbą atlikti kam nors kitam – augalams arba grybeliams.

Visi žino ar yra girdėję apie daigintų grūdų naudą, tačiau kuo jie ypač  naudingi – žino nedaugelis.
Grūdas savyje turi:
atsarginių baltymų (jam augti gi reikia?);
atsarginių riebalų;
ląstelienos.

Kad augalas pradėtų augti, jam reikia suskaldyti atsarginius baltymus, riebalus ir ląstelieną. Ir tik po to pagal DNR kodą statyti augalą.

Dėl ko karvės labai ilgai atrajoja? Tam, kad įsisavinti augalinį baltymą, nes jis labai sunkiai įsisavinamas. (Netikite? Pažiūrėkite į karvės ir arklio, kuris, lyginant su karve, beveik nekramto, išmatas). Karvė atrajoja ilgai tam, kad žolės baltymas kuo ilgiau liestųsi su fermentais ir skiltų.

Kai duodame grūdui drėgmės ir šilumos, jame ima gamintis fermentai: fermentas proteazė, kuri suskaido grūdo baltymą iki aminorūgščių, fermentas lipazė, kuri suskaido riebalus iki glicerino ir riebiųjų rūgščių, fermentas amilazė, kuri suskaido angliavandenius iki monosacharidų. Šalia to gaminasi didelis kiekis aktyvių medžiagų – C, E vitaminai, B grupės vitaminai ir kt. Grūdai ir sėklos daiginami 1-5 paras. Jie užpilami  (50-60oС) vandeniu, įpilama valg. druskos (1 valgomasis šaukštas litrui vandens), kad nesidaugintų mikroorganizmai. Kai grūdai sudygsta, perplaunami karštu vandeniu ir vartojami.

Jeigu pagauname tą momentą, kai grūdas pagamino aminorūgštis, bet dar nespėjo jas panaudoti augalo augimui, ir suvalgome jį, tuomet mūsų laisvųjų aminorūgščių fondas  nereikalingas ir organizmą papildome aminorūgštimis, nors ir neturime jų savyje laisvų.

Jei norite papildyti savo laisvų aminorūgščių fondą, turite valgyti grūdą, kurio daigelis vos vos pasirodė. Galite valgyti jį žalią, galite dėti jį į košes, galite kepti iš jo duoną ir t.t. Kai jis prasikala jau kaip reikiant, iš jo naudos nedaug. Tada jau geriau sėti tokį į dirvą ir laukti želmens, kurio sultis išgėrus, pasipildysite organizmą fermentais.

Jeigu suvalgote daigintų grūdų ir kartu mėsos, tuomet grūdo aminorūgštys jau eina fermentų gamybai ir jūsų suvalgyta (tik aišku, ne dvi tonos) mėsa  bus įsisavinta.

Yra dar ir kitas variantas. Lygiai tą patį galima padaryti ir su mielėmis, kepant duoną ar pyragą. Jei jau naudojate mieles, tai įkinkykite jas dirbti jums, o ne sau. Mielių grybelis  miltuose esančius baltymus, riebalus ir angliavandenius savo fermentais suskaido lygiai taip pat, kaip ir grūdas. Tik reikia laiku sustabdyti šį procesą. Užmaišoma tešla ir pastatoma į šiltą vietą iki to momento, kol pradeda tešla kilti. Kai tik prasidėjo kilimas, į tokią tešlą įmaišoma daigintų grūdų, daigintų pupelių ar žirnių, pieno, kefyro, varškės, žuvies, mėsos faršo, grietinės – čia jau skonio reikalas, ir tokia tešla padedama į šaldytuvą. Tešloje šaldytuve toliau bus mielių skaidomi ne angliavandeniai, bet baltymai. Ir tokiu būdu gausime dar didesnį aminorūgščių  kiekį. Be to, šaldytuve tešla dar labiau pakils, negu šiltoje vietoje.

Kiekviena amino rūgštis turi atitinkamą skonį – serinas, alaninas, glicinas ir triptofanas yra saldokos, tirozinas, leicinas, valinas – kartokos. Na ir skonio karalienė – glutamino rūgštis. Jos skonis juntamas 10 kartų labiau už cukraus ar druskos.  Šios rūgšties druskos maisto pramonėje naudojamos kaip prieskoniai – garsieji glutomatai, apie kuriuos kalbama labai nevienareikšmiškai.

Hormonai aktyviai gaminami organizme tik tuomet, kai yra aktyvi fizinė veikla. Nėra veiklos – nėra hormonų, nėra hormonų – yra daug žemo tankio cholesterolio kraujyje, nes hormonai gaminami iš cholesterolio.

Keletas turtingos subalansuotomis aminorūgštimis duonos kepimo receptų:

Vandens – 300ml;
1 kiaušinis ;
1 arbatinis šaukštelis cukraus ;
1 valgomasis šaukštas augalinio aliejaus;
0,5 arbatinio šaukštelio druskos ;
500 g miltų;
3-5 g ultragreitų mielių;
300 g neriebaus smulkinto sūrio.

***
Vandens – 300ml;
1 kiaušinis ;
1 arbatinis šaukštelis cukraus;
1 valgomasis šaukštas augalinio aliejaus;
0,5 arbatinio šaukštelio druskos ;
500 g miltų;
3-5 g ultragreitų mielių;
300 g neriebios varškės.

***
Vandens – 300ml;
1 kiaušinis ;
1 arbatinis šaukštelis cukraus ;
1 valgomasis šaukštas augalinio aliejaus;
0,5 arbatinio šaukštelio druskos;
500g miltų;
3-5g ultragreitų mielių;
300g vištienos faršo.

***
Vandens – 300ml;
1 kiaušinis ;
1 arbatinis šaukštelis cukraus ;
1 valgomasis šaukštas augalinio aliejaus;
0,5 arbatinio šaukštelio druskos ;
500g miltų;
3-5g ultragreitų mielių;
300g žuvies faršo.

***
Pieno – 300ml;
1 kiaušinis;
1 arbatinis šaukštelis cukraus ;
1 valgomasis šaukštas augalinio aliejaus;
0,5 arbatinio šaukštelio druskos;
500g miltų;
3-5g ultragreitų mielių;
200g neriebaus mėsos faršo.

***
Jogurto, kefyro arba kitokio rauginto pieno produkto – 300ml;
1 kiaušinis ;
1 arbatinis šaukštelis cukraus ;
1 valgomasis šaukštas augalinio aliejaus;
0,5 arbatinio šaukštelio druskos ;
500g miltų;
3-5g ultragreitų mielių;
200g neriebaus mėsos faršo.

Į vandenį įmaišomas kiaušinis, po to cukrus, aliejus, druska, miltai, mielės. Viskas gerai išmaišoma. Po 20-40 minučių (priklauomai nuo temperatūros) į mišinį sudedamas faršas, išmaišoma ir dedama valandai-pusantros į šaldytuvą. Po to duona kepama.

Ką dar galima pridėti prie išvardinto? Jeigu sutarkuosite 1 obuolį ir įdėsite į tešlą, tai ji ne tik kils greičiau, bet bus skanesnė ir išvaizdesnė.

Jeigu norite, kad jūsų artimieji ir jūs turėtumėte stiprų imunitetą, tai nepatingėkite nors du kartus per savaitę išsikepti tokios duonos. Neturintys laiko gali  išsikepti jos daugiau ir laikyti ją šaldymo kameroje, prieš vartojimą atsišildant. Geriausia supjaustyti riekelėmis ir sudėti į plastikinį maišelį – tada nereikės atšildyti viso kepalo, kad atsiriekti.

Yra ir dar trečias variantas - eini į maisto papildų sportininkams parduotuvę ir nusiperki jau paruoštų amino rūgščių (jas perkant, būtina atkreipti dėmesį į priedus jose – vitaminus, dažiklius ir t.t. - per dideli jų kiekiai gali turėti neigiamos įtakos jūsų sveikatai)

Reikia atsiminti, kad žmogaus organizmas negali įsisavinti visko, kas yra suvalgoma. Tam, kad sužinoti kokią baltymo dalį organizmas naudoja audinių statybai, naudojamas rodiklis baltymo azoto utilizacijos skaičius NNU(Net Nitrogen Utilization). Jis charakterizuoja azoto užsilaikymą organizme. Tarkim, jei maisto baltyme yra 20 g azoto, o iš organizmo išsiskyrė tik 5 g, reiškia organizme užsilaikė  20—5=15 g azoto. Rodiklis NNU šiuo atveju bus: 15/20 x 100=75%
 
Daugiausia baltymų yra sūryje (apie 25 g / 100 g produkto), žirniuose ir pupelėse (22—23), mėsoje r žuvyje (16—20), kiaušiniuose (13), varškėje (14).
Produktas (100 g)        Baltymo kiekis (g)

Jautiena                         16,3—20,5
Kiauliena                         8,0—15,0
Aviena                                16—17
Vištiena                                 20,8
Žuvis                                 12,8—21,0
Kiaušinis                               12,7
Ryžiai                                      6,0
Grikiai                                     12,6
Kvietinė duona                       7,6
Pienas                                  2,8—3
Daug iečių sulaužyta ginčuose kaip valgyti : mėsą, žuvį su bulvėmis, makaronais ar mėsą, žuvį valgyti atskirai nuo krakmolingų produktų? Kalbama, kad  mėsa suvalgyta kartu su garnyru, bus nesuvirškinta. Taip, ji tikrai bus nesuvirškinta, jei organizme nebus laisvųjų aminorūgščių fondo (LAF). Štai dėl šios priežasties vieniems virškina duonos sumuštinius su mėsa, o kitiems – ne. Ir kuo ilgiau žmogus valgys duoną atskirai, mėsą atskirai, tuo blogiau bus įsisavinami baltymai, nes valgant mėsą, žuvį su garnyru surenkamas pilnesnis aminorūgščių rinkinys, kuris greičiau sudarys ar papildys laisvųjų aminorūgščių fondą. Žinoma, jei organizme nėra LAF, tai prieš pradedant mėgautis sumuštiniais, reikia sudaryti organizme LAF iš grynų aminorūgščių (apie tai straipsnyje aukščiau rašyta).

Daugelį metų mokslininkai ir šiaip žmonės ginčijasi koks maistas geresnis – gyvulinis ar augalinis? Atsakymas būtų toks: maistas, kuriame yra visos aminorūgštys žmogaus organizmui palankiausiame santykyje. O toks maistas yra mišrus – gyvulinis+augalinis.

Augaliniuose baltymuose dažniausiai trūksta aminorūgšties lizino. Gyvuliniuose baltymuose yra visos nepakeičiamos aminorūgštys.

Biologiškai vertingas derinys yra mėsa su bulvėmis (70:30), mėsa su grikiais (50:50). Vidutiniškai suaugusiam žmogui gyvuliniai baltymai turi sudaryti  55%. Produktų kombinavimas padaro racioną biologiškai vertingesnį. Pavyzdžiui, grikiuose  keleto aminorūgščių kiekiai maži, todėl valgant grikius su pieno produktais, šis trūkumas kompensuojamas.

Svarbus yra ir laiko faktorius: kuo mažesnis laiko tarpas tarp suvartotų atskirų baltymų, tuo jų abejų įsisavinimas geresnis. Pavyzdžiui, jei suvalgysite sumuštinį su sūriu, biologinis baltymų vertingumas bus 76%. Jei sūrį ir duoną suvalgysite atskirai – tik 67%.

Kadangi daugelio grūdinių kultūrų NNU yra tik 55-60%, o gyvulinės kilmės produktų –  85-90% (kiaušinio baltymo — 94-100%, pieno — 84-86%, jautienos — 74-80%, paukštienos  — 79%), tai tampa aišku, kad šių dviejų kategorijų kombinavimas duos tik naudą. Teisingai derinant, galima pasiekti, kad NNU  taptų artimas 90—100%. Šiuo atžvilgiu geresnis derinys yra mėsa su ryžiais, negu mėsa su makaronais. Mėsa apvoliota kiaušinyje geriau derės su ryžiais, negu su bulvėmis ar makaronais.

Jeigu žuvies baltymai organizme utilizuojami  58—60%, tai  suvartoti kartu su bulvėmis – 62—66%, su bulvėmis, pienu ir kiaušiniais – 74-79%.
Daugelio kruopų baltymai nėra pilnaverčiai. Geriausias jų santykis yra grikiuose, avižose. Baltymo utilizavimas grikių – 45%, avižų 44%, ryžių – 41%, manų – 38%, miežių – 32%.

Svarbus ir košės paruošimas. Pavyzdžiui, verdant košę piene, pieno laktozė (pieno cukrus) suriša kruopų aminorūgštis ir jų įsisavinimas pablogėja – net 50% mažiau įsisavinama lizino ir metionino. Kuo ilgiau verdama, tuo blogiau.

Todėl košes reikia virti vandenyje, o valgyti užsigeriant  pienu. Birios košės įsisavinamos geriau, negu gličios. 

Grikių ir avižų kruopų santykis su pienu turi būti 60 g kruopų ir 220 g  pieno. Perlines ir miežines kruopas geriau derinti su vištos kiaušinio baltymu.

Optimalus aminorūgščių santykis gausis, jei derinsime baltymus taip:
jautiena 60% + bulvės 40% ;
jautiena 56% + ryžiai (sausi) 44% ;
jautiena 67% + vermišeliai 33%;
pienas 93% + vermišeliai 7%;
menkės file 10% + bulvės 90% ;
sūris  30% + vermišeliai 70% ;
kiaušiniai 35% + ryžiai 65%;
(Visų produktų santykis  yra virtų, tik ryžių ne).

Perskaičius aukščiau išdėstytą informaciją daugeliui kils mintis, kad kiek rašytojų – tiek nuomonių. Todėl aiškumo dėlei dar šiek tiek apie produktų derinimą, kuris daugeliui stojusių į sveikatingumo kelią, tampa tema Nr.1.

Taip, derinti produktus reikia. Tik ne taip, kaip daugelis rašo. Produktų atskyrimas – tai ne derinimas. Atskirai valgyti reikia tik tuos produktus, kuriuose yra gausu greitų angliavandenių (cukraus, medaus, gliukozės, fruktozės...), tiksliau – nevalgyti jokių desertų, jokių kompotų ar sulčių, jei valgote baltyminį maistą. Baltymai dera tik su lėtais angliavandeniais – kruopomis, makaronais, bulvėmis, daržovėmis.

Kodėl negalima valgyti desertų? Todėl, kad suvalgius greitų angliavandenių, jie labai greitai paklius į kraują, kur jų pertekliaus reguliavimui bus sunaudotos visos insulino atsargos, ir po to, kai bus suvirškintas baltymas ir ateis laikas pristatinėti aminorūgštis į ląstelę, insulino nebebus – jis bus sunaudotas cukraus perdirbimui. Tuomet jūsų aminorūgštis sėkmingai utilizuos bakterijos, tame tarpe ir patologinės, jos labai apsidžiaugs – juk atkeliaus joms jau galutinai paruošta statybinė medžiaga. O po to sinusitai, vaginitai, prostatitai, gingivitai... abudu galus kankins. Štai taip.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (42)
 
Apie ką perspėja traškantis megztinis
2012.02.19 HomoSanitus / Age
Žmogaus kūnas elektrinių krūvių požiūriu  yra neutralus. Tai sąlygoja makroskopinio elektro-neutralumo dėsnis, kuris sako: makroskopinio dydžio objekto bet kuriuo laiko momentu bendras teigiamų krūvių kiekis lygus neigiamų krūvių kiekiui. Netgi labai nežymus šios krūvių pusiausvyros pažeidimas sukeltų elektrostatinio potencialo atsiradimą. Įsivaizduokite sferinės formos gyvą ląstelę, kurios spindulys yra 0,1 mikrono (10-6  m). Pašaliname iš jos nedidelį kiekį K+ — 10-18 molio. Kaip pasekmė, ląstelės viduje susidarys neigiamų krūvių perteklius (10-18 nuo Faradėjaus skaičiaus, arba 0,965 x 105 x 10-18 = 9,65 х 10-14 kulonų). Įkrautos sferos su spinduliu r elektrinis potencialas  ψ vandeninėje terpėje nustatomas pagal formulę ψ = Q/εr, kur  Q – elektrinis krūvis, o ...
Kuo ypatingi aspirinas ir imbieras?
2012.02.11 HomoSanitus / Age
Daugelis esate girdėję, kad aspirinas skystina kraują ir vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai skiria jo po vieną tabletę parai. Šio patarimo jie siūlo laikytis iki mirties. Nes jų manymu visų problemų su širdimi ir kraujagyslėmis kaltininkas yra per tirštas kraujas. Koks gi iš tikro yra aspirino poveikis, ir kuo jis pasibaigs ilgai jį vartojant. Artritas, žvynelinė, trombozė, serotonino ir katecholaminų perteklius, silpna kraujo ląstelių kilerių veikla, alergija, visų rūšių skausmai, PMS, širdies kraujagyslių ligos, uždegimai ... tai ligos, kurias įtakoja medžiagos, medicinoje vadinamos prostaglandinais (PG). Prostglandinai skirstomi į tuos, kurie: 1.Slopina uždegimus (PG1). 2.Skatina uždegimus (PG2). 3.Blokuoja PG2. (PG3). Normaliai funkcionuojančiame organizme prostaglandinų santykis turi...
 
Geras limfos tekėjimas - geros sveikatos palydovas
2012.01.11 HomoSanitus / Age
Kai senas indėnas nori išeiti  į amžinos medžioklės šalį, jis susiranda medį, atsisėda jame, nustoja judėti ir ima paviršutiniškai kvėpuoti krūtine... Apie 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Vanduo, kad skatintų gyvybiškumą, kaip ir aplink mus supančioje gamtoje, taip ir mūsų organizmo viduje – turi nuolat tekėti. Kur gamtoje natūraliai švariausias vanduo? Šaltiniuose. Kas padaro vandenį tokiu? Tekėjimas, nuolatinis tekėjimas. Kas atsitinka, jei vanduo nustoja tekėti? Netekantis vanduo sudaro galimybę formuotis pelkei, kurios pats kvapas jau rodo, kad joje ima dominuoti irimo procesai. Analogiškai ir žmogaus organizme – kol vanduo teka, tol mes esame gyvybingi. Šiam procesui organizme lėtėjant, jame prasideda įvairios problemos. Kas tie  organizmo...
Šviesa, tamsa ir melatoninas
2011.12.18 HomoSanitus / Age
Kodėl sniegas baltas? Tam, kad surinktų nuo žemės...  saulės šviesą mūsų akims. Graži ta Lietuva. Žmonės irgi čia gražūs. Ypač moterys. Tik nervuoti jie čia kažkokie. Ir žudosi dažniau jie čia nei kitur. Garsūs daininykai dažnai čia apie debesis vis dainuoja. Nepatinka kartais jie visokiems andriukams, nes gal rojų danguje savo pilkuma užstoja. Ir iš tiesų, kas gi gero tuose debesyse? Tik saulę užstoja, ir dar šlapinasi ant mūsų jie čia per dažnai. Mažai mums tenka tos gęstančios žvaigždutės šviesos čia, prie Nemuno tų vingių. O atėjus trumputei vasarai saulėtai, daug kas savo akis dar ima slėpti po tamsiais akiniais. Nemažai žmonių (ir jų stipriai daugėja) akinius nešioja visą laiką, nes be jų gyvenimo ryškumo jau nebemato. Tėvų perduotas genetinis brokas ar civilizacinės...
 
Kalis ir radioaktyvus cezis
2011.06.23 HomoSanitus /
Pranešime aiškinamas žinomas paradoksas: nežymus audinių užteršimas radioaktyviuoju ceziu137 sukelia stipriai išreikštas audinių patologijas (širdies, inkstų ir kt.). Viskas sustoja į savo vietas, jei žinoma, kad kalis pasiskirstęs ląstelėje NEVIENODAI. Jis adsorbuojamas tam tikrose ląstelės struktūrose ir jo kiekis lokaliai išauga. Šiandien žinoma, kad tokioms struktūroms priklauso susitraukimo aparatas (cezis koncentruojasi mikrofibrilių, turinčių susitraukimo baltymą mioziną, M-diskuose) ir mitochondrijos. Radioaktyvus cezis137  pažeidžia tas struktūras, kuriose jis susikaupia, nors visumoje bendroji gautoji dozė gali būti ir nedidelė.
Ką bendro turi žylantys plaukai ir baltmė?
2010.11.27 HomoSanitus / Age
Pakankamai dažnas reiškinys, kai žmonėms ima vienaip ar kitaip ima keistis odos pigmentas ir ima ryškėti ant jos neegzistuojančių realybėje valstybių žemėlapiai. Tokiems žmonėms „protingi“ dermatologai dažniausiai paskiria kokį nors tepalą, ir neretai hormoninį, tačiau „valstybių sienos“ kaip plėtėsi, taip ir toliau jiems plečiasi. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad eilinį kartą gydytojas dairosi į medžius, kai tuo tarpu reikia žiūrėti į mišką – tik visumą matantis gali nuspėti kur šuo pakastas. Dažnas netradicinės medicinos žinovas gali pasakyti, kad organizmo detoksikacijai naudojamos klizmos su kavos tirščiais yra efektyvios, bet kur to efektyvumo šaknys žino retas. O veikimo mechanizmas slypi elektrochemijoje: nuodingus, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, neigiamai...
 
Saka apie druskos rūgštį
2010.11.22 HomoSanitus / Age
Perkrauta lotyniškais ir tarptautiniais terminais gydytojo kalba, išversta į daugeliui suprantamą, neretai sukelia šypseną. Paprasti gydymo metodai neleidžia gydytojui išpuikti ir tapti nepakeičiamu. Tam, kad augtų pelnas, šiuolaikinė  medicina užkasa senus paprastus gydymo metodus arba apvelka juos naujais  įmantriais rūbais. Metodas ar cheminė medžiaga, kurių negalima užpatentuoti, šiuolaikinę farmaciją domina tik tiek, kiek galima tuo pasinaudoti kuriant naują patentuojamą. Daugelio chroniškų ligų atsiradimo priežasčiai nustatyti reikia nueiti ilgą paieškos kelią, kad atsekti kur yra pirminė kilusio susirgimo priežastis. Nėra greito ryšio tarp priežasties ir pačios ligos – tai ne tas atvejis, kai išgeriamas kalio cianidas ir numirštama. Kaip...
Ar verta vartoti Omega 3?
2010.11.09 HomoSanitus / Rūta S.
Nuo Guy R. Schenker, D.C. Gruodis, 2005 Mielas Gydytojau, Ne per seniausiai, po daugelio metų,  aš pirmą kartą  užėjau į sveiko maisto parduotuvę. Negaliu sakyti, kad buvau nustebintas to, ką pamačiau, bet reklaminės informacijos gausa privertė mane pasijusti taip, lyg  būčiau gundomas klasikiniais viliojančiais pažadais SALDŽIAKALBIO  PREKEIVIO, SIŪLANČIO VAISTĄ NUO ŠIMTO LIGŲ. Ketvirtadalis parduotuvės buvo užpildytas Sojos-Žudikės, kaip ji buvo garsiai pavadinta dėl galios užkirsti kelią ar net išgydyti kiekvieną žinomą žmonijos ligą. Viename parduotuvės gale buvo reklamuojamas Žvėris Fitoestrogenas, dainuojantis savo sirenos dainą apie gydymą  būklių, sukeltų estrogenų pertekliaus. Bet žaviausia daina ir šokis buvo atliekamas Omega 3 PNRR, dešimtmečio Pseudo-Mokslo...
 
Aliejų ir žuvų taukų mitai
2010.10.22 HomoSanitus / Rūta S.
Neretas, pasiekęs gyvenimo pusiaukelę, būna bent kartą jau patyręs reiškinį, kurį paprastai apibūdinant galima pavadinti apsinuodijimu maistu. Įdėmiau gyvenimą žvalgantys turbūt pastebėjo, kad šis apsinuodijimas būna ypač sunkus, kai suvalgoma sugedusios žuvies ar užvalgoma pasenusio maisto, kuriame buvo aliejaus. Visi gerai žinome koks „malonus“ pojūtis pasilieka burnoje, kai perkandamas sugedusio  riešuto branduolys. Kuo ypatingesnis apsinuodijimas sugedusiu riebalu, nei, tarkim, papuvusiu obuoliu? Tuo, kad riebalams, skirtingai nei medžiagoms, tirpstančioms vandenyje, pakliūti į ląstelę per membraną nėra barjero, tai yra jiems nereikia pernašos. Polinesočioji riebioji rūgštis prie savo laisvųjų jungčių prisijungusi ląstelei nuodingą cheminį elementą jį gali nunešti iki...
Cholesterolis: požiūris į konkretaus paciento mitybą
2010.10.03 HomoSanitus / Rūta S.
                                         Pagal Guy R. Schenker, D.C. (Šis straipsnis buvo išspausdintas: Today's Chiropractic Kovas/Balandis 1989, Healthcare Rights Advocate June, 1990, Alternatyvos mityboje ir sveikatos rūpybos sąjungos žurnale). ĮVADAS Einšteinas, paklaustas, kaip jam pavyko atrasti naują mąstymo kelią, atsakė, kad jis tai padarė išimtinai mesdamas iššūkį aksiomoms. Šio straipsnio tikslas yra mesti iššūkį visuotinai priimtam teiginiui, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas yra tiesiogiai susijęs su cholesterolemija ir miokardo infarktu. Siūlomas orientuoto paciento...
 
Ar jūs darote šias paprastas klaidas, paskirdami kalcį?
2010.09.17 HomoSanitus / Rūta S.
                                                       Pagal  Guy R. Schenker, D.C. Jūs paskiriate kalcį moteriai menopauzės periodu ir jai netrukus smarkiai užkietėja viduriai. Arba rekomenduojate jį vyrui, besiskundžiančiam nemiga, ir jam paaštrėja artritas, pradeda šalti rankos bei kojos. O jei rekomenduosite kalcį moteriai, kuri skundžiasi menstruaciniais skausmais? Ją pradės varginti nemiga. Arba, jūs paskirsite kalcį vaikui, kurio kaulai ir dantys dar vystosi, ir jis pradės skųstis raumenų mėšlungiu. Kai esate įsitikinę, kad kalcis atneš naudą beveik visiems...
Ką reikia žinoti prieš geriant vaistažoles ir vaistus
2010.04.23 HomoSanitus / Age
Dauguma žmonių įsitikinę, kad vaistažolės bet kokiu ligos atveju yra geriau, nei neorganinės chemijos preparatai ir gydymas jomis bus kur kas sėkmingesnis, nei vaistais iš vaistinės. Tačiau tiek pacientai, tiek 99,9% gydytojų tikrovėje nežino kada vaistažolės gali padėti ir kada jos bus dar vienas žingsnis grabo link (su neorganiniais vaistais situacija tokia pati). Kai ląstelių biologinėse membranose pasikeičia lipidų sudėtis, jos tampa arba per daug pralaidžios, arba atvirkščiai – užanka ir  ląstelė nieko nei išleidžia, nei įsileidžia. Jei ląstelės membranoje padidėja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, membrana tampa per daug pralaidi. Tuomet organizme visi biologinio oksidavimo procesai organizme sustiprėja, dominuoja simpatinė VNS, skydliaukė dirba aktyviai, gaminama daug ATP... Kaip taisyklė tokioje...
 
Kodėl atsiranda skylė skrandyje?
2010.04.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad rasti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti detaliau kaip tas skrandis funkcionuoja. Tai pradžioje ir padarysim. Virškinimo funkcijos skrandyje yra: deponavimas, mechaninis ir cheminis maisto apdirbimas, laipsniškas  skrandžio turinio išmetimas porcijomis į dvylikapirštę žarną. Skrandžio dalis, kurioje pereina stemplė į skrandį vadinama kardialine  dalimi (įskrandis). Skrandžio dugnas . Skrandžio kūnas . Ir pilorinė (prievartinė) dalis , kuri pereina į sfinkterį. Pagal tai, kurioje skradžio dalyje yra skrandžio gleivinės epitelio ląstelės, joms ir duoti pavadinimai – kardialinės, sfinkterio ir t.t. Skrandyje yra didysis ir mažasis skrandžio išlinkimai. Druskos rūgšties daugiausia išskiria didžiajame išlinkime, skrandžio...
Kodėl nėra riebių šimtamečių?
2010.04.03 HomoSanitus / Age
Du pacientai. Vienas įsitempęs, susijaudinęs ir regis, kad reikia tik degtuko ir jis užsiliepsnos. Jam šokinėja į viršų kraujo spaudimas, dažnai laksto į tualetą šlapintis, intymiose kūno vietose niežulys, galvos skausmas, pulsas dažnas... Kitas vangus, nejudrus, mieguistas, apatijoje, nieko nenori ir negali veikti, vos velka kojas, pulsas retas... Per savaitę ar dvi galima šias būsenas sukeisti vietomis – hipertoniką padaryti vangiu, o apsnūdusį padaryti aktyviu. Pats trumpiausias ir paprasčiausias testas: abu pacientus reikia paguldyti ir gulintiems išmatuoti arterinį kraujo spaudimą ir suskaičiuoti pulsą. Po to abu pacientus pastatyti ir vėl išmatuoti spaudimą ir pulsą. Atsistojus po gulėjimo, pirmojo  paciento  kraujo spaudimas išliks stabilus, antrojo – tiek...
 
Cholesterolio svarba
2010.02.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai  tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat. Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus. Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis  gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių. Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio...
Silpnas ir stiprus imunitetas
2010.02.10 HomoSanitus / Age
Kas tai yra imunitetas? Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu. Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus. Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą. Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo...
 
Kodėl sergant kyla temperatūra?
2010.02.04 HomoSanitus / Age
Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą –...
Magiškasis bangos ilgis
2010.02.03 HomoSanitus / Age
Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas. Kodėl mus taip traukia ugnis? Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo? Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos? Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos? Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje? Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių? Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį? Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai). Kodėl medituojant grupėje...
 
Tolerancija
2010.02.02 HomoSanitus / Age
Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių  jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė. Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus  jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios...
Mitochondrijų kvėpavimo grandinių aktyvavimas
2010.01.28 HomoSanitus / Age
Kad raumuo galėtų dirbti, jam reikalinga energija, kuri gaunama iš specifinių organizme susidarančių degalų – adenozintrifosfato (ATP). Lygiai taip pat, kaip kai kurie automobilių varikliai dirba deginant juose benziną, žmogaus organizmas energijos gavimui naudoja tik  ATP. Raumuo verčia cheminę ATP energiją į mechaninę kinetinę energiją. Tačiau raumenys sukaupia tik labai nedidelį ATP kiekį, kurio užtektų tik pirmiems dviems maratono distancijos metrams įveikti – tai tarsi akumuliatorius automobilio variklyje, skirtas starterio pagalba išjudinti variklį iš mirties taško.  Kad raumenys galėtų atlikti darbą, jie ne tik vartoja ATP, bet ir patys didelį kiekį jo gamina. Pavyzdžiui, visas ATP kiekis, reikalingas maratono bėgimui, susidaro paties bėgimo metu. Kad 70 kg maratono bėgikas nubėgtų 42 kilometrus,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Jei visus vaistus, esančius dabar rinkoje, nuskandinti vandenyne,  būtų didelė nauda žmonėms ir katastrofa žuvims.
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės