Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Mitochondrij? kv?pavimo grandini? aktyvavimas
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / METABOLIZMAS / Mitochondrij? kv?pavimo grandini? aktyvavimas
Kad raumuo galėtų dirbti, jam reikalinga energija, kuri gaunama iš specifinių organizme susidarančių degalų – adenozintrifosfato (ATP). Lygiai taip pat, kaip kai kurie automobilių varikliai dirba deginant juose benziną, žmogaus organizmas energijos gavimui naudoja tik  ATP. Raumuo verčia cheminę ATP energiją į mechaninę kinetinę energiją. Tačiau raumenys sukaupia tik labai nedidelį ATP kiekį, kurio užtektų tik pirmiems dviems maratono distancijos metrams įveikti – tai tarsi akumuliatorius automobilio variklyje, skirtas starterio pagalba išjudinti variklį iš mirties taško.  Kad raumenys galėtų atlikti darbą, jie ne tik vartoja ATP, bet ir patys didelį kiekį jo gamina. Pavyzdžiui, visas ATP kiekis, reikalingas maratono bėgimui, susidaro paties bėgimo metu. Kad 70 kg maratono bėgikas nubėgtų 42 kilometrus, jam reikia apie 50 kilogramų ATP. Ar lengva jam būtų startuoti ant pečių tempiant šį svorį? Raumenys gamina sau kurą iš ADP ir fosfato. Tai įmanoma dėl to, kad raumenys turi sudėtingą fermentų sistemą kiekvienoje savo skaiduloje, leidžiančią panaudoti energiją iš angliavandenių ir riebalų, gaunamų su maistu. ATP resintezė vykdoma trimis būdais, omenyje turimos trys energosistemos. Visi šie būdai sukelia reakciją : ADP + fosfatas + energija = ATP. Šios trys energosistemos skiriasi tik energijos šaltiniu, kuris naudojamas sujungti ADP su fosfatu, susidarant ATP molekulei. Pagrindinės šių trijų energosistemų charakteristikos yra: anaerobinė-belaktatinė sistema (čia reakcijoje nedalyvauja deguonis ir nesusidaro pieno rūgštis, ATP gamybai naudojamas substratas  kreatinfosfatas), anaerobinė-laktatinė sistema (čia deguonis nedalyvauja, bet susidaro pieno rūgštis, energija ATP gamybai gaminama skaldant gliukozę), aerobinė sistema (dalyvauja deguonis, energija ATP gamybai gaminama iš gliukozės, riebalų ir nedidelio kiekio baltymų oksiduojant deguonimi). Raumenims dirbant vidutinio sunkumo ilgalaikį darbą veikia dvi paskutinės sistemos, labiau – aerobinė.

Anaerobinė-belaktatinė sistema „ATP-Kreatinas“

Ši sistema tipiška trumpalaikėms pastangoms ir yra pagrindinė, esant maksimalioms greičio-jėgos  apkrovoms. Šiuo keliu energijos apykaita vyksta tada, kai atliekamas labai didelio intensyvumo darbas – sprintas, šuoliai į aukštį, sunkumų kilnojimas ir kt. O taip pat visais atvejais, kai mes startuojame iš ramybės būsenos ir raumenys sunaudoja nedidelį susikaupusio juose ATP (adenozintrifosfato) kiekį, kuris toliau susidaro jau dėka kreatinfosfato, turinčio vieną molekulę kreatino ir vieną molekulę fosfato, kurios sujungtos energetine jungtimi. Trūkstant šiai jungčiai išsiskiria energija, panaudojama ATP resintezei iš ADP ir fosfato. Ši sistema yra anaerobinė, nes resintezėje nedalyvauja deguonis ir belaktatė, nes pieno rūgštis joje nesusidaro. ATP kiekis (maždaug 4 kartus daugiau, negu raumenyse būna ATP atsargų), kuris gali šiuo atveju susidaryti, yra ribotas, nes kreatinfosfato atsargos raumenyse nėra didelės. Jos išnaudojamos per 6-9 sekundes (priklauso nuo žmogaus treniruotumo).

Aerobinė sistema

Efektingiausias ATP atstatymo būdas yra anaerobinis gamybos būdas. Reakcijos, kuriose dalyvauja deguonis, yra pagrindinės energetinės reakcijos. Jos pratęsia anaerobinių reakcijų pradėtą darbą ir užbaigia visą energetinių reakcijų ciklą, leidžiantį raumenims dirbti be pertraukos keletą valandų.

ATP-gamyba.jpg

Energetinių procesų raumenyse grafikas.
Pradžioje vyksta kreatinfosfatinė reakcija (geltona), po to glikolizė (žalia), ciklą baigia kvėpavimo grandis.


Gavus nervinį impulsą per pirmas  1-2 sekundes raumenyse sunaudojamos jų ATP atsargos, per 4-7 sekundes ATP gamybai sunaudojamos kreatinfosfato atsargos raumenyse, o toliau jau glikolizė užbaigia visą kvėpavimo energetikos ciklą. Šioje sistemoje ATP gavimui naudojama energija taip pat gali būti gaunama ir iš gliukozės molekulių. Šiuo atveju gliukozės molekulės su  deguonies pagalba suskyla iki galutinių produktų – anglies dvideginio ir vandens. Šios reakcijos gali vykti ir su riebiosiomis rūgštimis, kurios taip pat virsta anglies dvideginiu ir vandeniu. Šias reakcijas galime įsivaizduoti taip: gliukozė + deguonis = anglies dvideginis + vanduo + energija; riebiosios rūgštys + deguonis = anglies dvideginis + vanduo + energija. Kaip ir kitose sistemose, energijos sąvoka vadiname energiją, reikalingą gauti ATP iš ADP ir fosfato. Šioje, trečioje fazėje abi reakcijos (gliukozės ir riebiųjų rūgščių) vyksta dalyvaujant deguoniui. Jis imamas iš atmosferos oro ir transportuojamas į dirbantį raumenį, tiksliau – į raumenų ląstelių mitochondrijas. Gali būti panaudojamas ir endogeniškai susidaręs atominis deguonis. Atlikto raumenų darbo kiekis priklauso nuo paduoto deguonies kiekio  ir deguonies kiekio, kuris gali būti efektyviai panaudotas.

Nedidelis kiekis energijos susidaro anaerobinėje ciklo dalyje, jungiantis deguoniui su aminorūgštimis – paprasčiausiomis baltymo molekulėmis.

Centriniai ir periferiniai aerobiniai komponentai

Centriniai aerobiniai komponentai – tai organai ir funkcijos, su kurių pagalba deguonis pristatomas raumenims arba gaminamas juose. Periferiniai komponentai  yra raumenų skaidulų viduje ir sudaro galimybę daugiau ar mažiau panaudoti jiems tiekiamą deguonį.

Dėka centrinių aerobinių komponentų atmosferos deguonis transportuojamas į raumenų skaidulas. Plaučių alveolių kapiliaruose kraujo eritrocitų hemoglobinas prisotinamas deguonimi ir širdies paskirstomas į didžiąsias arterijas, kurių diametras kuo toliau į organizmo periferiją, tuo mažėja, kol netampa kapiliarais. Kiekvienas raumuo apsuptas kapiliarų tinklu. Šių kraujo indų sienelės tokios plonos, kad deguonis gali per jas pakliūti į raumenis. Priimta manyti, kad yra deguonies kiekio transportavimo riba, tai yra maksimalus deguonies kiekis, kuris gali būti pristatytas iš plaučių į raumenis. Tai priklauso nuo sekančių faktorių.

Kraujas. Hemoglobino molekulės deguonies pernešimui gali jungtis į grandines. Žmonėms, sergantiems anemija, charakteringas hemoglobino deficitas. Deguonies kiekis, pristatomas į raumenis, pas juos sumažėjęs, o dėl to sumažėjęs ATP susidarymas aerobinėje ciklo dalyje. Perpiltas papildomas kraujas ar eritropoetino naudojimas padidina deguonies transportavimą, tačiau lig šiol nenustatyta ar šie veiksmai padidina ATP gamybą aerobinėje ciklo dalyje, esant dideliai raumenų apkrovai, ypač tada,  kai perpylus kraują, išauga eritrocitų kiekis, tai yra pasikeičia kraujo koncentracija (hematokritas). Širdies kraujo kiekio išmetimas lygus širdies susitraukimo dažnumui padaugintam iš smūginio širdies tūrio, kiekio, kuris perpumpuojamas kiekvieno širdies raumens susitraukimo metu iš kairiojo širdies skilvelio į aortą. Buvo aptikta, kad pas maratono bėgikus maksimalus širdies susitraukimų skaičius ir  širdies susitraukimų skaičius anaerobinio slenksčio lygyje yra toks pats. Manoma, kad deguonies pristatymą į raumenis sąlygoja smūginis kraujo tūris.

Periferiniai aerobiniai komponentai – tai kapiliarų kiekis raumenyje. Maratono bėgikų kojų raumenyse aptikta daug tankesnis kapiliarų tinklas, negu įprastai. Raumenų skaidulų sugebėjimas naudoti didelį kiekį deguonies (lipidų ir gliukozės deginimui) priklauso nuo enzimų, aptinkamų mitochondrijose. ATP kiekis, pagamintas mitochondrijose aerobinio ciklo metu, tiesiogiai priklauso nuo šių fermentų aktyvumo. Nuo pagaminto ATP kiekio mitochondrijose priklauso visi kiti organizme vykstantys procesai. Organizmo aerobinės galimybės priklauso nuo keleto faktorių.  Raumenims ilgai dirbant, kraujyje sumažėjus gliukozės, jos sumažėja kepenyse ir raumenyse, bet tai nėra visiškas angliavandenių atsargų išnaudojimas. Organizmas turi atsarginius energijos gamybos substratų gavimo mechanizmus. Vienas iš jų – glikogenas, kitas – riebalai. Kuo intensyvesnis raumenų darbas, tuo daugiau naudojami angliavandeniai, ir tuo mažiau deginami riebalai.

Glikogeno-kiekis.jpg

Gliuokozės pokyčio ir glikogeno pokyčio kraujyje ilgalaikio darbo metu schema.

Aerobinius organizmo sugebėjimus lemia ir amžius bei lytis. Moterys deguonies sunaudoja mažiau nei vyrai. Didžiausias deguonies sunaudojimas yra pas 23-30 metų amžiaus žmones.

Anaerobinė laktatinė sistema

Energijos gamyba atliekant ilgalaikį darbą daugiausia vyksta aerobiniu būdu, bet ir anaerobiniai procesai vaidina svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, perėjimas iš ramybės būsenos į veiksmą (judėjimą) visada lydimas deguonies pareikalavimo. Bet deguonies aprūpinimo organai „sunkūs pakilimo take“, jie negali greitai įsijungti į darbą su maksimaliu intensyvumu. Štai tada ir gelbsti organizmo gebėjimas dirbti kurį tai laiką be deguonies. Deguonies sukaupti organizmas gali nedaug: 400-500 ml plaučiuose, 900-1000 ml – kraujyje, 300-400 ml – raumenyse ir tarpląsteliniame skystyje. Deja, tokių atsargų pakanka tik kelioms intensyvioms sekundėms. Yra dar ir kitas deguonies kaupimo metodas – superoksidų ir peroksidinių junginių kaupimas, tačiau tam reikalinga spec. praktika (joga, kvėpavimo pratimai).

Atliekant darbą, kovojant su patologijomis homeostazės palaikymui organizmui reikalinga papildoma energija. Aerobinis procesas yra pats ekonomiškiausias energijos gamybos būdas(jei lyginti su kreatinfosfatiniu – 38 kartais ekonomiškesnis), tačiau jis yra lėtas ir negali aprūpinti pilnai energija, kai krūvis yra didelis. Tokiais atvejais svarbų vaidmenį vaidina angliavandeniai. Jie yra suskaidomi pirmiausiai, kai prireikia greitos energijos. Esant maksimaliai raumenų apkrovai apie 70-90 procentų visos sunaudojamos energijos gaunama iš glikolizės proceso. Kitaip sakant, greitesniam energijos gavimui organizmas naudoja tarpinį, glikolitinį energijos apykaitos procesą, kuris greitesnis už aerobinį ir ilgiau trunkantis už kreatinfosfatinį.

Glikolizės proceso metu gliukozė skaidoma nepilnai – tik iki pieno rūgšties (laktato) susidarymo. Faktiškai raumenyje yra ne pieno rūgšties molekulė, o neigiamai įkrautas laktato jonas (LA -)  ir teigiamai įkrautas vandenilio jonas (H+), o taip pat energija, būtina ATP gamybai iš ADP ir fosfato:

gliukozė= LA-  +  H+  + energija
Abu šie jonai gali būti laikomi nereikalingais, trukdžiais raumenims. Jie taip pat gali iš raumens pakliūti į kraują, jei raumens darbas bus pakankamai ilgas.
Priimta manyti, kad raumuo ima naudotis anaerobine laktatine sistema tuo atveju, kai atliekamo darbo intensyvumas toks, kad ATP pareikalavimas per minutę bus didesnis už ATP kiekį, pagaminamą aerobiniu būdu.

Anaerobinis-nasumas.jpg

Anaerobinė laktatinė sistema svarbi bėgant 400 m, 800 m ir net 1500 m distanciją. šiame procese paprastai dalyvauja ne visas raumuo, o tik dalis jo skaidulų.

Apie pieno rūgštį

Daugelis žmonių nežino, kad mūsų organizmas ir ramybės būsenoje gamina nedidelį kiekį pieno rūgšties. Ji gali būti lengvai pašalinta iš organizmo, tačiau ji paaiškina kodėl žmogaus kraujyje yra laktato pėdsakai.

Galima sakyti, kad pieno rūgšties kiekis, pagaminamas raumenyse per sekundę ir išskiriamas į kraują, padidėja tada, kai padidiname raumenims krūvį. Iki tam tikro krūvio intensyvumo, organizmas gali išskirti visą pieno rūgštį į kraują, tačiau paprastai ją sunaudoja kitos raumenų skaidulos arba kiti raumenys, širdis, kepenys arba inkstai. Tokiu būdu pieno rūgšties kiekis kraujyje visada išlieka artimas bazaliniam dydžiui.

Su raumenų  darbo intensyvumo augimu laktato, patenkančio į kraują, kiekis viršys laktato sunaudojimą raumenyse, širdyje ir t.t. Treniruotų žmonių organizmas sugeba daugiau perdirbti laktato ir mažiau atiduoti į kraują.

Pieno rūgštis gaminama raumenyse ir išskiriama į kraują, kur galima išmatuoti jos koncentraciją. Ji yra ir raumenų skaidulose, ir kraujyje dviejų jonų formoje, atitinkamai vienos molekulės ir vieno elektriškai užkrauto atomo. Pirmasis jonas – tai neigiamai užkrautas laktato jonas (LA-). Jo lygis kraujyje gali būti išmatuotas. Antrasis jonas – teigiamai įkrautas vandenilio jonas (H+). Būtent tas antrasis jonas ir sukelia didelį diskomfortą, nes padidina pieno rūgšties kiekį raumenyse. Jis gali net sumažinti raumens pajėgumą. Tai mes pajuntame po bėgimo dideliu greičiu. Jį sukelia pieno rūgšties padaugėjimas raumenyse. Kai pieno rūgšties kiekis raumenyse viršija tam tikrą dydį, raumenų skaidulose įvyksta įvairūs pokyčiai (pokyčiai mitochondrijose). Šie pokyčiai gali išlikti ir keletą valandų, o pas netreniruotus individus ir keletą dienų.

Susidarę vandenilio jonai trukdo ne tik raumenims, bet ir smegenų veiklai, kai pasiekia likvorą (skystis, supantis smegenis). Susidaręs didelis pieno rūgšties kiekis trukdo mąstymui, koordinacijai ir reflektorinėms reakcijoms. Dalinai šie efektai stebimi ir dėl susidariusio amoniako raumenyse, jiems intensyviai dirbant. Treniruojantis, organizmas įjungia kompensacinius mechanizmus, kurie leidžia pieno rūgšties perteklių versti į energiją ir nesukelti neigiamų jos pasireiškimų.

Pieno rūgšties kiekis kraujyje

Žemiau išvardinti pieno rūgšties dydžiai kraujyje. Šie dydžiai gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo matavimo metodo.
apie 1 mmol/l: ramybės būsenoje ir lėtai bėgant;
apie 2 mmol/l: bėgant maratoną pastoviu greičiu arba greičiu ant aerobinio slenksčio ribos;
apie 4 mmol/l: bėgant greičiu, kurį sportininkas gali išlaikyti valandą;
apie 18-20 mmol/l:  aukštos klasės sportininkams bėgant 400-800 m distanciją;

Kitas patikimas anaerobinio našumo  testas – maksimali deguonies skola. Vienas iš pirmų šį dydį  –  18,7 litro nustatė anglų fiziologas Hill'as.  Pas netreniruotus žmones šis rodiklis siekia 4-7 litrus.

Aerobinis ir anaerobinis slenksčiai

Enriko Arselli duoda tokį apibūdinimą: „Pats didžiausias intensyvumas, prie kurio dar išlieka pusiausvyra tarp pagaminamos ir sunaudojamos pieno rūgšties. Jeigu intensyvumas neviršija anaerobinio slenksčio, tai susidarančio raumenyse ir išskiriamo į kraują laktato kiekis didėja, tačiau organizmas sugeba jį pašalinti. Tokiu būdu, gaunasi tik nedidelis laktato kiekio padidėjimas kraujyje arba visai nepadidėja, ir toks išlieka net tada, kai krūvis tęsiasi net kelias minutes. Intensyvumas, prie kurio yra ši pusiausvyra, vadinamas anaerobiniu slenksčiu ir atitinka, vidutiniškai, laktato koncentracijai kraujyje 4 mmol/l“

Yra išdirbti įvairūs testai šiam anaerobiniam slenksčiui nustatyti. Šis rodiklis išreiškiamas litrais/minutę arba ml/kg/minutę.
 
Raumenų skaidulų tipai

Raumenys sudaryti iš įvairių skaidulų tipų. Jos išsidėstę arti viena kitos, ir, panašiai kaip augalo smidro ūgliai, skiriasi spalva ir skersmeniu. Skaidulų tipai yra trys:

1 tipas – vadinamos „lėtomis, raudonomis arba lėtai susitraukiančiomis skaidulomis (ST)“, tinkančiomis ilgai besitęsiantiems krūviams. Jose yra daug mitochondrijų, apsuptos tankiu kapiliarų tinklu ir galinčios naudoti daug deguonies. Dėka to, energijos, reikalingos raumenų darbui atlikti, gavimui jos naudoja aerobinę sistemą.

2 tipas – vadinamos „greitomis, baltomis arba greitai susitraukiančiomis skaidulomis (FT)“, nes jos daugiausiai tinkamos trumpalaikiams krūviams, bet nepasižymi ištverme. Jos naudoja laktatinę energijos gavimo sistemą, kuri skatina pieno rūgšties susidarymą. Šios skaidulos skirtomos į du potipius:
tipas 2a – vadinamos „greitos oksiduojančios arba greitai susitraukiančios oksiduojančios skaidulos (FTO)“, nes jos gali naudoti žymų deguonies kiekį. Adekvati treniruotė gali padaryti jas panašiomis į 1 tipo skaidulas. Treniruotė ištvermei daro didžiausią įtaką šioms skaiduloms, skatinanti susidaryti jose didesnėms riebalų atsargoms;
tipas 2b – vadinamos „greitomis glikolitinės arba greitai persijungiančios glikolitinės skaidulos (FTG)“, nes jos naudoja glikolizės procesą, tai yra anaerobinę sistemą, kuri skatina pieno rūgšties susidarymą. Šias skaidulas negalima įtakoti, kad jos imtų naudoti deguonį.
Yra dar vienas skaidulų  tipas: tarpinės skaidulos arba potipis 2c. Jos užima tarpinę padėtį tarp pirmo ir antro tipo.

Individo raumenų charakteristikos didžiąja dalimi priklauso nuo genetikos. Jos perduodamos su motinos mitochondrijos DNR iš motinos vaikui. Treniruotė gali žymiai pakoreguoti šias charakteristikas. Pavyzdžiui, intensyvi treniruotė su aerobine kryptimi, transformuoja 2b skaidulas  į 2a skaidulas, dalį skaidulų 2a – į 2c, o 2c į 1 tipo skaidulas.

Reikia pažymėti, kad tokie pokyčiai vyksta su  metabolizmo pagalba, tai yra priklauso nuo fermentų kiekio, kuris atitinka  vieną ar kitą energetinę sistemą. Tačiau šie pokyčiai yra ir struktūriniai, nes keičiasi ir kai kurios susitraukiančių baltymų charakteristikos. Tokios skaidulų modifikacijos atsistato į pirminę padėtį, jei jas nustojama treniruoti.

Ką  daryti, kad organizme būtų daugiau gaminama energijos?

Efektyviausiai ATP gaminamas aerobiniu būdu mitochondrijų kvėpavimo grandinėse. Tačiau, kad jas aktyvuoti, turi būti sunaudotos kreatinfosfato atsargos. Tam reikalinga raumenims duoti maksimalų krūvį, truknkantį  tik 6-9 sekundes.

Šiame filme pateikiamas mankštos variantas, kurios metu aktyvuojamos mitochondrijų kvėpavimo grandinės:




Pratimai atliekami maksimalios jėgos impulsais. Atskirų kiekvieno pratimo dalių trukmė, susumavus maksimalų raumenų įtempimo laiką – apie 10 sekundžių.

Labai svarbus momentas:
Pauzėse tarp pratimų būtina stipriai patrepsėti kojomis 5-10 sekundžių!!!

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (17)
 
Apie ką perspėja traškantis megztinis
2012.02.19 HomoSanitus / Age
Žmogaus kūnas elektrinių krūvių požiūriu  yra neutralus. Tai sąlygoja makroskopinio elektro-neutralumo dėsnis, kuris sako: makroskopinio dydžio objekto bet kuriuo laiko momentu bendras teigiamų krūvių kiekis lygus neigiamų krūvių kiekiui. Netgi labai nežymus šios krūvių pusiausvyros pažeidimas sukeltų elektrostatinio potencialo atsiradimą. Įsivaizduokite sferinės formos gyvą ląstelę, kurios spindulys yra 0,1 mikrono (10-6  m). Pašaliname iš jos nedidelį kiekį K+ — 10-18 molio. Kaip pasekmė, ląstelės viduje susidarys neigiamų krūvių perteklius (10-18 nuo Faradėjaus skaičiaus, arba 0,965 x 105 x 10-18 = 9,65 х 10-14 kulonų). Įkrautos sferos su spinduliu r elektrinis potencialas  ψ vandeninėje terpėje nustatomas pagal formulę ψ = Q/εr, kur  Q – elektrinis krūvis, o ...
Kuo ypatingi aspirinas ir imbieras?
2012.02.11 HomoSanitus / Age
Daugelis esate girdėję, kad aspirinas skystina kraują ir vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai skiria jo po vieną tabletę parai. Šio patarimo jie siūlo laikytis iki mirties. Nes jų manymu visų problemų su širdimi ir kraujagyslėmis kaltininkas yra per tirštas kraujas. Koks gi iš tikro yra aspirino poveikis, ir kuo jis pasibaigs ilgai jį vartojant. Artritas, žvynelinė, trombozė, serotonino ir katecholaminų perteklius, silpna kraujo ląstelių kilerių veikla, alergija, visų rūšių skausmai, PMS, širdies kraujagyslių ligos, uždegimai ... tai ligos, kurias įtakoja medžiagos, medicinoje vadinamos prostaglandinais (PG). Prostglandinai skirstomi į tuos, kurie: 1.Slopina uždegimus (PG1). 2.Skatina uždegimus (PG2). 3.Blokuoja PG2. (PG3). Normaliai funkcionuojančiame organizme prostaglandinų santykis turi...
 
Geras limfos tekėjimas - geros sveikatos palydovas
2012.01.11 HomoSanitus / Age
Kai senas indėnas nori išeiti  į amžinos medžioklės šalį, jis susiranda medį, atsisėda jame, nustoja judėti ir ima paviršutiniškai kvėpuoti krūtine... Apie 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Vanduo, kad skatintų gyvybiškumą, kaip ir aplink mus supančioje gamtoje, taip ir mūsų organizmo viduje – turi nuolat tekėti. Kur gamtoje natūraliai švariausias vanduo? Šaltiniuose. Kas padaro vandenį tokiu? Tekėjimas, nuolatinis tekėjimas. Kas atsitinka, jei vanduo nustoja tekėti? Netekantis vanduo sudaro galimybę formuotis pelkei, kurios pats kvapas jau rodo, kad joje ima dominuoti irimo procesai. Analogiškai ir žmogaus organizme – kol vanduo teka, tol mes esame gyvybingi. Šiam procesui organizme lėtėjant, jame prasideda įvairios problemos. Kas tie  organizmo...
Šviesa, tamsa ir melatoninas
2011.12.18 HomoSanitus / Age
Kodėl sniegas baltas? Tam, kad surinktų nuo žemės...  saulės šviesą mūsų akims. Graži ta Lietuva. Žmonės irgi čia gražūs. Ypač moterys. Tik nervuoti jie čia kažkokie. Ir žudosi dažniau jie čia nei kitur. Garsūs daininykai dažnai čia apie debesis vis dainuoja. Nepatinka kartais jie visokiems andriukams, nes gal rojų danguje savo pilkuma užstoja. Ir iš tiesų, kas gi gero tuose debesyse? Tik saulę užstoja, ir dar šlapinasi ant mūsų jie čia per dažnai. Mažai mums tenka tos gęstančios žvaigždutės šviesos čia, prie Nemuno tų vingių. O atėjus trumputei vasarai saulėtai, daug kas savo akis dar ima slėpti po tamsiais akiniais. Nemažai žmonių (ir jų stipriai daugėja) akinius nešioja visą laiką, nes be jų gyvenimo ryškumo jau nebemato. Tėvų perduotas genetinis brokas ar civilizacinės...
 
Kalis ir radioaktyvus cezis
2011.06.23 HomoSanitus /
Pranešime aiškinamas žinomas paradoksas: nežymus audinių užteršimas radioaktyviuoju ceziu137 sukelia stipriai išreikštas audinių patologijas (širdies, inkstų ir kt.). Viskas sustoja į savo vietas, jei žinoma, kad kalis pasiskirstęs ląstelėje NEVIENODAI. Jis adsorbuojamas tam tikrose ląstelės struktūrose ir jo kiekis lokaliai išauga. Šiandien žinoma, kad tokioms struktūroms priklauso susitraukimo aparatas (cezis koncentruojasi mikrofibrilių, turinčių susitraukimo baltymą mioziną, M-diskuose) ir mitochondrijos. Radioaktyvus cezis137  pažeidžia tas struktūras, kuriose jis susikaupia, nors visumoje bendroji gautoji dozė gali būti ir nedidelė.
Ką bendro turi žylantys plaukai ir baltmė?
2010.11.27 HomoSanitus / Age
Pakankamai dažnas reiškinys, kai žmonėms ima vienaip ar kitaip ima keistis odos pigmentas ir ima ryškėti ant jos neegzistuojančių realybėje valstybių žemėlapiai. Tokiems žmonėms „protingi“ dermatologai dažniausiai paskiria kokį nors tepalą, ir neretai hormoninį, tačiau „valstybių sienos“ kaip plėtėsi, taip ir toliau jiems plečiasi. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad eilinį kartą gydytojas dairosi į medžius, kai tuo tarpu reikia žiūrėti į mišką – tik visumą matantis gali nuspėti kur šuo pakastas. Dažnas netradicinės medicinos žinovas gali pasakyti, kad organizmo detoksikacijai naudojamos klizmos su kavos tirščiais yra efektyvios, bet kur to efektyvumo šaknys žino retas. O veikimo mechanizmas slypi elektrochemijoje: nuodingus, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, neigiamai...
 
Saka apie druskos rūgštį
2010.11.22 HomoSanitus / Age
Perkrauta lotyniškais ir tarptautiniais terminais gydytojo kalba, išversta į daugeliui suprantamą, neretai sukelia šypseną. Paprasti gydymo metodai neleidžia gydytojui išpuikti ir tapti nepakeičiamu. Tam, kad augtų pelnas, šiuolaikinė  medicina užkasa senus paprastus gydymo metodus arba apvelka juos naujais  įmantriais rūbais. Metodas ar cheminė medžiaga, kurių negalima užpatentuoti, šiuolaikinę farmaciją domina tik tiek, kiek galima tuo pasinaudoti kuriant naują patentuojamą. Daugelio chroniškų ligų atsiradimo priežasčiai nustatyti reikia nueiti ilgą paieškos kelią, kad atsekti kur yra pirminė kilusio susirgimo priežastis. Nėra greito ryšio tarp priežasties ir pačios ligos – tai ne tas atvejis, kai išgeriamas kalio cianidas ir numirštama. Kaip...
Ar verta vartoti Omega 3?
2010.11.09 HomoSanitus / Rūta S.
Nuo Guy R. Schenker, D.C. Gruodis, 2005 Mielas Gydytojau, Ne per seniausiai, po daugelio metų,  aš pirmą kartą  užėjau į sveiko maisto parduotuvę. Negaliu sakyti, kad buvau nustebintas to, ką pamačiau, bet reklaminės informacijos gausa privertė mane pasijusti taip, lyg  būčiau gundomas klasikiniais viliojančiais pažadais SALDŽIAKALBIO  PREKEIVIO, SIŪLANČIO VAISTĄ NUO ŠIMTO LIGŲ. Ketvirtadalis parduotuvės buvo užpildytas Sojos-Žudikės, kaip ji buvo garsiai pavadinta dėl galios užkirsti kelią ar net išgydyti kiekvieną žinomą žmonijos ligą. Viename parduotuvės gale buvo reklamuojamas Žvėris Fitoestrogenas, dainuojantis savo sirenos dainą apie gydymą  būklių, sukeltų estrogenų pertekliaus. Bet žaviausia daina ir šokis buvo atliekamas Omega 3 PNRR, dešimtmečio Pseudo-Mokslo...
 
Aliejų ir žuvų taukų mitai
2010.10.22 HomoSanitus / Rūta S.
Neretas, pasiekęs gyvenimo pusiaukelę, būna bent kartą jau patyręs reiškinį, kurį paprastai apibūdinant galima pavadinti apsinuodijimu maistu. Įdėmiau gyvenimą žvalgantys turbūt pastebėjo, kad šis apsinuodijimas būna ypač sunkus, kai suvalgoma sugedusios žuvies ar užvalgoma pasenusio maisto, kuriame buvo aliejaus. Visi gerai žinome koks „malonus“ pojūtis pasilieka burnoje, kai perkandamas sugedusio  riešuto branduolys. Kuo ypatingesnis apsinuodijimas sugedusiu riebalu, nei, tarkim, papuvusiu obuoliu? Tuo, kad riebalams, skirtingai nei medžiagoms, tirpstančioms vandenyje, pakliūti į ląstelę per membraną nėra barjero, tai yra jiems nereikia pernašos. Polinesočioji riebioji rūgštis prie savo laisvųjų jungčių prisijungusi ląstelei nuodingą cheminį elementą jį gali nunešti iki...
Cholesterolis: požiūris į konkretaus paciento mitybą
2010.10.03 HomoSanitus / Rūta S.
                                         Pagal Guy R. Schenker, D.C. (Šis straipsnis buvo išspausdintas: Today's Chiropractic Kovas/Balandis 1989, Healthcare Rights Advocate June, 1990, Alternatyvos mityboje ir sveikatos rūpybos sąjungos žurnale). ĮVADAS Einšteinas, paklaustas, kaip jam pavyko atrasti naują mąstymo kelią, atsakė, kad jis tai padarė išimtinai mesdamas iššūkį aksiomoms. Šio straipsnio tikslas yra mesti iššūkį visuotinai priimtam teiginiui, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas yra tiesiogiai susijęs su cholesterolemija ir miokardo infarktu. Siūlomas orientuoto paciento...
 
Ar jūs darote šias paprastas klaidas, paskirdami kalcį?
2010.09.17 HomoSanitus / Rūta S.
                                                       Pagal  Guy R. Schenker, D.C. Jūs paskiriate kalcį moteriai menopauzės periodu ir jai netrukus smarkiai užkietėja viduriai. Arba rekomenduojate jį vyrui, besiskundžiančiam nemiga, ir jam paaštrėja artritas, pradeda šalti rankos bei kojos. O jei rekomenduosite kalcį moteriai, kuri skundžiasi menstruaciniais skausmais? Ją pradės varginti nemiga. Arba, jūs paskirsite kalcį vaikui, kurio kaulai ir dantys dar vystosi, ir jis pradės skųstis raumenų mėšlungiu. Kai esate įsitikinę, kad kalcis atneš naudą beveik visiems...
Ką reikia žinoti prieš geriant vaistažoles ir vaistus
2010.04.23 HomoSanitus / Age
Dauguma žmonių įsitikinę, kad vaistažolės bet kokiu ligos atveju yra geriau, nei neorganinės chemijos preparatai ir gydymas jomis bus kur kas sėkmingesnis, nei vaistais iš vaistinės. Tačiau tiek pacientai, tiek 99,9% gydytojų tikrovėje nežino kada vaistažolės gali padėti ir kada jos bus dar vienas žingsnis grabo link (su neorganiniais vaistais situacija tokia pati). Kai ląstelių biologinėse membranose pasikeičia lipidų sudėtis, jos tampa arba per daug pralaidžios, arba atvirkščiai – užanka ir  ląstelė nieko nei išleidžia, nei įsileidžia. Jei ląstelės membranoje padidėja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, membrana tampa per daug pralaidi. Tuomet organizme visi biologinio oksidavimo procesai organizme sustiprėja, dominuoja simpatinė VNS, skydliaukė dirba aktyviai, gaminama daug ATP... Kaip taisyklė tokioje...
 
Kodėl atsiranda skylė skrandyje?
2010.04.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad rasti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti detaliau kaip tas skrandis funkcionuoja. Tai pradžioje ir padarysim. Virškinimo funkcijos skrandyje yra: deponavimas, mechaninis ir cheminis maisto apdirbimas, laipsniškas  skrandžio turinio išmetimas porcijomis į dvylikapirštę žarną. Skrandžio dalis, kurioje pereina stemplė į skrandį vadinama kardialine  dalimi (įskrandis). Skrandžio dugnas . Skrandžio kūnas . Ir pilorinė (prievartinė) dalis , kuri pereina į sfinkterį. Pagal tai, kurioje skradžio dalyje yra skrandžio gleivinės epitelio ląstelės, joms ir duoti pavadinimai – kardialinės, sfinkterio ir t.t. Skrandyje yra didysis ir mažasis skrandžio išlinkimai. Druskos rūgšties daugiausia išskiria didžiajame išlinkime, skrandžio...
Kodėl nėra riebių šimtamečių?
2010.04.03 HomoSanitus / Age
Du pacientai. Vienas įsitempęs, susijaudinęs ir regis, kad reikia tik degtuko ir jis užsiliepsnos. Jam šokinėja į viršų kraujo spaudimas, dažnai laksto į tualetą šlapintis, intymiose kūno vietose niežulys, galvos skausmas, pulsas dažnas... Kitas vangus, nejudrus, mieguistas, apatijoje, nieko nenori ir negali veikti, vos velka kojas, pulsas retas... Per savaitę ar dvi galima šias būsenas sukeisti vietomis – hipertoniką padaryti vangiu, o apsnūdusį padaryti aktyviu. Pats trumpiausias ir paprasčiausias testas: abu pacientus reikia paguldyti ir gulintiems išmatuoti arterinį kraujo spaudimą ir suskaičiuoti pulsą. Po to abu pacientus pastatyti ir vėl išmatuoti spaudimą ir pulsą. Atsistojus po gulėjimo, pirmojo  paciento  kraujo spaudimas išliks stabilus, antrojo – tiek...
 
Cholesterolio svarba
2010.02.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai  tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat. Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus. Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis  gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių. Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio...
Silpnas ir stiprus imunitetas
2010.02.10 HomoSanitus / Age
Kas tai yra imunitetas? Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu. Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus. Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą. Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo...
 
Laisvųjų aminorūgščių fondas (LAF)
2010.02.06 HomoSanitus / Age
Normaliam vidutiniško sudėjimo žmogui per parą reikia apie 70-100 gramų baltymų (pavyzdžiui, 100g jautienos yra apie 25g baltymo) . Jeigu žmogus dirba darbą, kuriame labiau aktyvuotas organizmo anaerobinis energijos gavimo būdas, jam reikia daugiau baltymų (jeigu dirba labai sunkų fizinį darbą, reikia apie 400 gramų baltymų), jeigu aerobinį darbą – baltymo reikia mažiau, bet daugiau angliavandenių. Kaip baltymai įsisavinami? Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa. Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui, organizmas turi iš savęs paimti 460g aminorūgščių skolon, kurios po to grąžinamos su „palūkanomis“. Ta baltymo dalis, kurią organizmo audiniai gali atiduoti virškinimo fermentų sintezei, ...
Kodėl sergant kyla temperatūra?
2010.02.04 HomoSanitus / Age
Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą –...
 
Magiškasis bangos ilgis
2010.02.03 HomoSanitus / Age
Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas. Kodėl mus taip traukia ugnis? Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo? Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos? Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos? Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje? Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių? Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį? Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai). Kodėl medituojant grupėje...
Tolerancija
2010.02.02 HomoSanitus / Age
Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių  jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė. Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus  jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
-Nesupyk, bet manęs NIEKIENO nuomonė nedomina. Niekieno ir jokia tema. Todėl, kad aš daug, nepadoriai daug žinau. Ir ne todėl, kad esu "ypatingas", o todėl, kad tuo metu, kai kiti  kaip arkliai dirba, vaikosi paskutinio mados klyksmo, užsiiminėja pokalbiais apie nieką, "kala babkes" ir  vartoja, vartoja, vartoja, AŠ UŽSIIMU SAVIŠVIETA.

Nugirstas pokalbio fragmentas.
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės