Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Pilkasis kardinolas - hipotaliamas?
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / METABOLIZMAS / Pilkasis kardinolas - hipotaliamas?
Jeigu gatvėje sustabdytą atsitiktinį praeivį paklaustumėme koks organas žmogaus organizme yra svarbiausias, tai dažniausias atsakymas būtų širdis (kaip toje dainelėje -  „žemyn upe ... Kaunas – Lietuvos širdis ...“) . Vienas kitas dar paminėtų labai abstrakčiai – smegenys. Pastarieji būtų kur kas arčiau  mūsų temos ir klausimo, surišto su ja. Žmogaus organizme yra organas, apie kurio reikšmę visos šios sudėtingos biologinės sistemos funkcionavimui mažai kas žino. Šis organas turi gan keistoką ir pakankamai sunkiai įsimenamą pavadinimą – HIPOTALIAMAS. Gal būt jo paslaptingumas susijęs su jo  būstinės vieta, nes ji – beveik pačiame mūsų kaukolės centre, greta kito labai svarbaus organo – HIPOFIZIO, kurio funkcijas ir įtaką  ir svarbą mūsų organizmui jau būna girdėję kur kas daugiau žmonių. Kaip ir kiekvienoje organizacijoje, įmonėje, gamykloje ar fabrike, taip ir mūsų organizme yra viena pareigybė, kurios kompetencija – valdyti ir suderinti tarpusavyje visus procesus, kurie vyksta mūsų sudėtinguose organizmuose. Toks organas ir yra hipotaliamas (pogumburis). Kai kam kils abejonės ir  prisimins centrinę nervų sistemą. Taip, ji svarbi, bet ji – tai tarsi kompanijos ar įmonės prezidentas, o hipotaliamas – tai direktoriaus pareigos. Tik jis viską apie visus žino, tik jis duoda nurodymus kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.



Tiems, kurie nenori vargintis ir  lįsti į medicininių terminų bei sudėtingų procesų   analizę  „light“ stiliuje - „superlight“ trumpinukas :
Žmogaus organizme vykstantiems procesams valdyti yra 5 reguliavimo lygiaicentrinė nervų sistema, hipotaliamas, hipofizis, endokrininės liaukos ir ląstelių membranos. Hipotaliamas yra tas reguliavimo lygis ir organas, kuriame vyksta subtiliausi ir svarbiausi organizmui valdymo ir reguliavimo procesai.

Toliau apie visą reguliavimo procesą ir jo vyksmą išsamiau ir nuosekliau.

Kaip jau buvo minėta kitame straipsnyje, žmogaus organizme yra šešetas lygių. Tris žemiausius – pirminį, atominį ir subatominį palikime kol kas ramybėje ir pabandykime paanalizuoti tai, kas dedasi viršutiniuose trijuose – ląsteliniame, audinių (tarpląsteliniame) ir sisteminiame (organiniame). Kaip namas pastatytas iš plytų, taip organizmas pastatytas iš ląstelių, jungiančių jas audinių ir sistemų. Visa tai sudaro organizmo supersistemą. Daugybė ląstelinių elementų negalėtų dirbti kaip vieninga visuma, jeigu organizme nebūtų subtilaus reguliavimo mechanizmo. Ypatingą vietą šiame mechanizme užima nervų sistema ir endokrininių liaukų sistema. Sudėtingame reguliavimo mechanizme yra keletas reguliavimo lygių (nepainioti su organizmo lygiais)  ir pirmasis iš jų yra ląstelinis reguliavimo lygis. Ląstelė – gyvybės pagrindas, miniatiūrinis gyvybės nešėjas. Kiekvienoje iš jų yra visa genetinė informacija, kurios beveik užtenka, kad būtų atkurtas visas organizmas. Ši informacija užrašyta dezoksiribonukleininės rūgšties struktūroje (DNR) ir patalpinta genuose ląstelės branduolyje. Todėl ilgą laiką branduolys buvo laikomas svarbiausia ląstelės dalimi. Po to buvo suprasta kitų ląstelės komponentų reikšmė ir prieš mokslininkus atsivėrė stebinantis vaizdas.

Visų aukštesnių gyvūnų ląstelėse aptikti dariniai – mitochondrijos, kuriose, tarsi krosnyse, vyksta pagrindinis kuro, kurį naudoja organizmas, deginimas. Šis kuras – angliavandeniai (gliukozė) ir riebalai (riebiosios rūgštys). Mitochondrijos turi savo atskirą paveldimumo ir dalinimosi   aparatą. Ląstelės turi savo vidinius reguliatorius, kurių struktūra vienoda ir pas mikrobus, ir pas aukštesniuosius gyvūnus. Viena iš šių reguliatorių grupių yra sudaryta iš gliukozės apykaitos produktų (cikliniai nukleotidai), kurių pagrindinis atstovas yra ciklinis adenozinomonofosfatas (cAMP),antra – iš riebiųjų rūgščių (prostaglandinai). Taip iš energetinių substratų sudaroma reguliavimo sistema šių substratų panaudojimui.

Gamta sukūrė ląstelėje daugelį mechanizmų ir įrengimų, bet vargu ar kas anksčiau tikėjosi, kad ląstelės membrana vaidina tokį svarbų vaidmenį. Pradžioje atrodė, kad membrana riboja ir apsaugo tik vidinį ląstelės turinį, pasyviai aprūpindama reikalingų medžiagų patekimą į ląstelę ir atliekų šalinimą. Bet juk visų ląstelių energetinės sistemos viduje sudarytos taip pat. Taigi, jei membranos būtų tik ribojančiais apvalkalais, tai, pavyzdžiui, signalas suaktyvėti kepenų ląstelių veiklai  persiduotų visoms ląstelėms ir organizme įsivyrautų chaosas. Tikrumoje kiekviena ląstelės membrana sudaryta taip, kad ji priima tik jai skirtus signalus.

Jei apibendrintai, tai ląstelių membranos susideda iš lipidų, daugiausia – cholesterolio, kuris sudaro tartum ląstelės membranos karkasą. Šio karkaso struktūroje yra baltymai ir cukrų molekulės. Visa tai kartu sudaro darinius, kurie priima tik jiems reikalingus signalus. Šios antenos, arba receptoriai, suderinti priimti tik vienokius signalus, o į kitokius – nejautrūs. Sutinkamai su signalais, sklindančiais nuo membranos receptorių, ląstelė keičia savo aktyvumą, dalinimosi greitį ir t.t. Dėka membranos, ląstelė reaguoja tik į jai reikalingą signalą, arba suderina pirmąjį reguliavimo lygį – ląstelinį - su organizmo keliamais reikalavimais jai. Antrasis reguliavimo lygis – tarpląstelinis – sukuriamas hormonų. Hormonai – specialios medžiagos, gaminamos endokrininėse liaukose. Pakliūdami į kraują, jie įtakoja joms jautrių ląstelių veiklą. Hormonų poveikis, pavyzdžiui, antinksčių ir prieskydinės liaukos hormonų, nukreiptas į vidinės terpės pastovumo palaikymo dėsnio vykdymą.
 Prisiminus, kad gyvybė užgimė vandenyje, tai nereikia stebėtis, kad druskų, gaubiančių ląstelę, koncentracija ir sudėtis atitinka to meto, kai formavosi ląstelė, pasaulinio vandenyno vandenyje buvusių druskų koncentraciją ir sudėtį. Praėjus milijonams metų ląstelių sudėtis išlieka pastovi, nežiūrint į labai sudėtingus jų virsmus į specializuotus audinius ir organus evoliucijos eigoje.

  Kalcio ir fosforo koncentracija kraujyje, labiausiai kontroliuojama prieskydinių liaukų, kalio ir natrio koncentracija - kontroliuojama antinksčių, palaikoma griežtose ribose visą gyvenimą, net ir ligos, siejamos su senatve, nesugeba sukelti esminių pokyčių šiose koncentracijose. Mirties mechanizmas  neliečia šių rodiklių, svarbių ląstelei ir pirminiame gyvybės atsiradimo okeane, ir dabartinio žmogaus smegenyse.

 Labai specializuotose gyvose sistemose, tokiose kaip žmogus, funkcionuoja ypatinga endokrininė liauka, kuri reguliuoja visos eilės kitų endokrininių liaukų veiklą – tai tarsi koordinacijos ir valdymo pultas. Tai – hipofizis, liauka, kuri yra kaukolės dėžutės pačiame centre, gerai apsaugotoje kauliniu audiniu vietoje.
     Kiekvienai periferinei endokrininei liaukai hipofizyje yra atitinkamas specialus hormonas-reguliatorius. Tai sudaro visą eilę sistemų: hipofizis-lytinės liaukos, hipofizis-skydliaukė, hipofizis-antinksčiai. Hipofizis yra tas trečiasis reguliavimo lygis. Tačiau šis organas yra „aklas“ viskam, kas vyksta organizmo išorėje. Kas vyksta viduje, jis reguliuoja puikiai, tačiau ryšiui su aplinka reikalingas dar vienas organas. Ir toks organas yra – tai hipotaliamas. Aplinkos sąlygos įtakoja organizmą ir tam, kad jis sugebėtų prisitaikyti prie jų, reikalinga informacija apie jas. Ją ir suteikia hipotaliamas. Apie aplinkos poveikį mes sužinome iš odos reakcijos, akių informacijos, klausos, skonio, uoslės organų informacijos. Visi šie organai perduoda informaciją į centrinę nervų sistemą. Pavyzdžiui, jei odos receptoriai sureaguos į nukritusią aplinkos temperatūrą, tai to dar neužtenka , kad organizmas pradėtų gaminti daugiau šilumos. Reikalinga, kad ta informacija patektų į organus, kurie gali kūno temperatūrą pakelti ir sumažinti šilumos nuostolius. Štai šią funkciją ir atlieka hipotaliamas. Šis keistai skambantis organo pavadinimas (nepainioti su hipopotamu) :) tikrai vertas jūsų ilgalaikės atminties dėmesio, nes šis organas yra tikras gamtos stebuklas.

Iš vienos pusės – tai tipiškas nervinis audinys, sudarytas iš nervų sistemos neuronų ląstelių. Šios ląstelės, dėka daugelio nervinių „siūlelių“, besidriekiančių į tolimiausius organizmo kampelius, žino apie organizmo santykį su išoriniu pasauliu, ir apie tai, kas vyksta organizmo viduje. Dėl to nervų sistema , ką ji „žino“ apie vidaus ir išorės reikalus, gali lengvai ir greitai perduoti į hipotaliamą. Iš kitos pusės – tai tipiška endokrininė liauka, išskirianti specialius hormonus. Šie hormonai reguliuoja hipofizio veiklą – kitaip sakant, reguliuoja kitą reguliatorių. Be to hipotaliamas nukreipia savo hormonus į tolimiausius organizmo taškus, kur jie atlieka reguliavimo funkciją.

   Jeigu centrinė nervų sistema gavo signalą iš jutimo organų, tai tas signalas perduodamas į hipotaliamą, o šis savo ruožtu – į hipofizį, o pastarasis – į organus. Kai kuriais atvejais hipotaliamas per nervų sistemą arba savo hormonais įtakoja tiesiogiai audinius. Taip dėka hipotaliamo vyksta ryšys tarp išorinio ir organizmo vidinio pasaulio. Hipotaliamas – konkreti dviejų pasaulių sandūros vieta. Gamta tam ir sukūrė šį nervų ir endokrininės sistemos hibridą. Dėka savo ypatingos sandaros hipotaliamas paverčia greitus nervų sistemos signalus į lėtai vykstančias specializuotas endokrininės sistemos reakcijas.

 Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad hipofizis iš viso nereikalingas, kad jo funkcijas gali atlikti hipotaliamas ir šis tarpininkas nereikalingas. Tačiau tokiu atveju hipotaliamas kaip reguliatorius dirbtų prastai, nes hipotaliamas tada turėtų daug jėgų atiduoti hormonų gamybai (reguliavimui reikia jų  nemažų kiekių).  Hipotaliamo hormonų veikimas iš esmės yra nervinio poveikio tąsa. Hipotaliamo ir hipofizio funkcijų dubliavimasis tik sumažina reguliavimo sistemos inerciją – sistema sugeba efektingiau reaguoti į organizmo vidaus ir išorės pokyčius. Hipotaliamas yra ketvirtasis reguliavimo lygis organizme.
5 reguliavimo lygiai.jpg


 Penktasis reguliavimo lygis – centrinė nervų sistema, įskaitant ir galvos smegenų žievę.
Nenutrūkstantys aplinkos pokyčiai reikalauja nuolatinio organizmo funkcijų prie jų prisitaikymo. Tai apima ir sąmonės reikalus - tai, ką pagimdo mintis, organizmas vykdo. Signalai, išeinantys iš įvairių smegenų dalių, įtakoja hipotaliamo veiklą. Hipotaliamo aktyvumas kažkiek kontroliuojamas ir kitų nervų sistemos dalių.
 Ir pabaigai – ypatinga endokrininė liauka smegenyse – epifizis. Ji keičia hipotaliamo jautrumą hormonams.

     Ir visgi hipotaliamas, o ne kiti nervų sistemos skyriai, yra organizmo vidinės terpės centrinis reguliatorius. Ir štai kodėl. Signalai iš atskirų smegenų dalių pirmiausia pakliūna į hipotaliamą, jie čia „filtruojami“, ir būtina informacija į kūną nukreipiama jau hipotaliaminių signalų forma.

Kodėl toks svarbus hipotaliamas? Pirmiausia dėl to, kad hipotaliamas yra pagrindinis vegetatyvinių (vykstančių pasąmoningai) funkcijų reguliatorius. Daugelis organizmo funkcijų normaliose sąlygose turi vykti automatiškai ir pastoviai. Šiuo atžvilgiu centrinės nervų sistemos įtaka, atspindinti besikeičiančio išorinio pasaulio margumyną ir dar labiau neprognozuojamą vidinį jausmų-minčių pasaulį, čia visai nereikalinga – ji tik trukdytų tam, kas turi vykti pagal vidinius organizmo dėsnius. Pavyzdžiui, jeigu žiurkei pašalinti galvos smegenų žievę, tai ir tuomet reprodukcinė jos funkcija išlieka: apvaisinimas, normalus gimdymas ir palikuonių maitinimas. Tai rodo, kad svarbiausias reguliavimo lygis reprodukcinei funkcijai yra hipotaliamas. Kita vertus, jei žiurkę dirginti intensyviais garsiniais signalais, tai reprodukcinė funkcija išsijungs – centrinė nervų sistema gali įsikišti į automatinę reprodukavimo funkciją, jeigu pareikalauja to išorės sąlygos, bet nekontroliuoja jos, jei nėra būtinybės. Todėl hipotaliamas daugumoje atvejų funkcionuoja automatiškai, be centrinės nervų sistemos kontrolės, paklusdamas nuosavam ritmui ir signalams iš kūno.
  Šalia reprodukcinės sistemos valdymo hipotaliamas valdo daugelį kitų funkcijų. Per hipofizį hipotalimas valdo organizmo augimą (augimo hormonas), skydliaukės veiklą (tireotropinis hipofizio hormonas), antinksčius (kortikotropinas), pieno liaukų funkciją (laktogeninis hormonas arba hormonas, stimuliuojantis pieno gamybą).
  Hipotaliame ir greta jo esančiose smegenų dalyse yra miego centras, o taip pat centras, kontroliuojantis emocijas. Hipotaliame yra ir apetito centras, šilumos gamybos ir jos reguiavimo centras.


Daugelis tyrinėtojų mano, kad hipotaliame yra struktūros, susietos su pasitenkinimo ir malonumo reguliavim (malonumo centras). Jeigu gyvūnui dirbtinai elektros srove stimuliuoti tam tikras hipotaliamo dalis, tai jis sieks pakartotino stimuliavimo, nors jei ir  reikės įveikti skausmą.
   Daugelis iš šių centrų funkcionuoja tarpusavyje susietai, pavyzdžiui, hipotaliamo dalys kontroliuojančios apetitą, emocijas ir energijos apykaitą.. Hipotaliame yra specialios struktūros, arba centrai, su kuriais surištas širdies veiklos, kraujagyslių tonuso, imuniteto, vandens ir druskų balanso, virškinamojo trakto funkcijos, šlapimo išskyrimo ir t.t.  reguliavimas.
 Dar daugiau, hipotaliame yra skyriai, turintys tiesioginį ryšį su vegetatyvine nervų sistema.
  Skirtingai nuo centrinės nervų sistemos vegetatyvinė nervų sistema reguliuoja vidaus organų veiklą, arba, tiksliau kontroliuoja pasikartojančius, automatinius procesus kūne.
   Pati vegetatyvinė sistema susideda iš dviejų dalių – simpatinės ir parasimpatinės, kurios audiniams ir organams daro priešingą viena kitai įtaką. Pavyzdžiui, jei simpatinės dalies dirginimas kelia arterinį kraujospūdį, tai parasimpatinio dirginimas – kraujo spaudimo žemėjimą.
  Tokiu būdu, šios dvi vienos nervų sistemos priešybės tam tikrose ribose stabilizuoja procesų, kuriuos reguliuoja vegetatyvinė nervų sistema, nukrypimus. Todėl, eksperimente, gyvūnams stipriai pažeidus hipotaliamą, išsivysto trofiniai sutrikimai su kraujo išsiliejimais, sukeltais mitybos, apykaitos ir kraujo pristatymo sutrikimo, beveik visuose organuose; vystosi raumenų distrofija ir t.t.
  Apetitas ir augimas, miegas ir būdravimas, emocinis pakilimas ir psichinė depresija, dauginimasis – tai priklauso labai nuo hipotaliamo. Nėra nė vienos funkcijos sudėtingoje organizmo integracijoje, kurioje nedalyvautų hipotaliamas. Visas funkcijas grubiai galima suskirstyti į dvi grupes.

     Visų pirma, hipotaliamas pritaiko organizmo veiklą prie aplinkos sąlygų. Jeigu atmesti  mechaninę apsaugą (odą, raumenis ir kaulus), tai būtent koordinuojanti hipotaliamo veikla saugo organizmą nuo žalojančių aplinkos faktorių, galinčių mirtinai pažeisti jį.
     Antra, hipotaliamas – tai vidaus terpės pastovumo aukščiausias reguliavimo organas. Kartu su reguliuojamais organais hipotaliamas veikia kaip savotiška uždara sistema, užtikrindama vidinės terpės pastovumą priklausomai nuo informacijos, gaunamos iš organizmo vidaus. Savo veikloje hipotaliamas kruopščiai kontroliuoja pastoviąsias, reguliarius procesus, kurie turi vykti cikliškai, nepriklausomai nuo išorinio pasaulio. Bet jis taip pat pritaiko organizmą prie išorinio aplinkos slėgio.
    Trumpiau sakant, hipotaliamas – pagrindinis informacijos, patenkančios iš kūno,  integruotojas, ir kartu tas kolektorius, į kurį suteka informacija iš išorinio pasaulio.
     Dar daugiau, hipotaliamo ir hipofizio hormonai įtakoja ne tik kūno, bet ir smegenų būseną, ir, kaip pasakytų ankstesniais laikais į „dūšios“ būseną. Tie patys hormonai, kurie kontroliuoja pieno sekreciją (laktogeninis hormonas), antinksčių žievę (kortikotropinas) ir riebalų mobilizaciją (lipotropinas), biologiškai keičiami smegenyse, ko pasekoje nuo šių hormonų atsiskiria daug paprastesnės struktūros medžiagos, kurios įtakoja mokymosi ir atminties procesą, emocinį įvykių spalvinimą, skausmo jautimą, kitaip sakant, įtakoja smegenų pagrindinius sprendimus. Pažymėtina, kad kai kurios iš jų savo struktūra primena morfiną ir, kad jų susidarymo greitis gali priklausyti nuo organizmo medžiagų apykaitos būklės. Iš istorijos atėjusi frazė : „Sveikame kūne - sveika siela“ - dabar materializavosi;  tai viena iš sąlygų, kurios palaiko organizmo vidaus stabilumą.

Tam, kad išsiaiškinti kaip tai vyksta, būtina prisiminti tą kibernetinį principą, kuriuo remiasi stabilumas bet kurioje sistemoje – tiek paprastame termostate, tiek sudėtingame žmogaus organizme. Stabilumas užtikrinamas dėka neigiamojo grįžtamojo ryšio mechanizmo.

   Endokrininės sistemos grįžtamo ryšio mechanizmo principas
Gr rysys.jpg
B – liauka reguliatorius; A – darbinė liauka; B1 ir B2 – reguliuojantys hormonai; A1 ir A2 – darbiniai hormonai

Neigiamo grįžtamo ryšio mechanizmas:
padidėjus liaukos A aktyvumui – padidėja darbinio hormono A1, kuris slopina reguliatoriaus B aktyvumą, kas savo ruožtu sumažina reguliuojančio hormono B1 ir atitinkamai sumažina liaukos A aktyvumą.
 
Teigiamo grįžtamo ryšio mechanizmas:
signalo X intensyvumo augimas padidina reguliatoriaus B aktyvumą, kas savo ruožtu padidina reguliuojančio hormono B2 lygį, o tai padidina darbinio hormono A2 lygį, A2 sukelia tolimesnę B1 reguliatoriaus stimuliaciją ir t.t.

Kaip veikia šis mechanizmas?

Įsivaizduokime sąlyginai endokrininę liauką A, kuri išskiria į kraują savo specifinį hormoną A1 (pav.). Šis hormonas įtakoja jam jautrias ląsteles atitinkamuose audiniuose (audiniai-taikiniai) ir todėl gali būti pažymėtas kaip darbinis hormonas. Įsivaizduokime situaciją, kai darbinis hormonas yra naudojamas ir jo koncentracija kraujyje mažėja. Tam, kad atstatyti vidinės terpės pusiausvyrą,  turi suaktyvėti liaukos A veikla. Kas tuo metu vyksta?
   Liauka A turi savo reguliatorių – pavadinkime jį liauka B. Į darbinio hormono A1 sumažėjimą reaguoja būtent šis reguliatorius – liauka B. Kai darbinio hormono kiekis kraujyje yra normalus, liauka yra rami: jos receptoriai-antenos  prisotinti hormono A1 . Kai darbinio hormono A1 koncentracija kraujyje sumažėja, tai dalį darbinio hormono tie receptoriai iš savęs atiduoda į kraują ir stabdantis darbinio hormono poveikis liaukai B baigiasi – ji siunčia į liauką A savo pasiuntinį hormoną B1, kuris stimuliuoja liaukos A veiklą. Hormono a! gamyba padidėja. kai darbinio hormono A1 koncentracija padidėja iki normos, jis užpildo reikalingą kiekį receptorių-antenų ant reguliuojančios liaukos B membranos. Taip susiformuoja signalas, kad laikas nustoti stimuliuoti liauką A, nes vidinės terpės pastovumas (šiuo atveju hormono A1 koncentracija) atstatytas. To pasekoje darbinės liaukos A stimuliavimas  nutrūksta ir nusistovi pusiausvyra. Kai vėl sumažės darbinio hormono A1 koncentracija kraujyje, reguliatoriaus liaukos B slopinimas nutrūks, vėl padidės hormono reguliatoriaus koncentracija – vėl padidės aktyvumas darbinės liaukos A. Taip palaikoma pusiausvyra.
  Tai yra tipiškas neigiamojo grįžtamojo ryšio pavyzdys. Žodis „ neigiamas“ reiškia, kad reguliatorius yra stabdomas periferinio faktoriaus – šiuo atveju darbinio hormono. Nutraukus „neigiamą“  stabdančią įtaką stimuliuojama periferinė grandis – darbinė endokrininė liauka.

 Analogiškas principas yra termostate (temperatūros reguliatorius) arba bet kokioje savaime besireguliuojančioje sistemoje. Termostate yra energijos šaltinis, kuris šioje sistemoje analogiškas darbinei liaukai A. Taip, kaip darbinė liauka gamina savo darbinį hormoną, tas energijos šaltinis gamina šilumą. Reguliatoriaus-liaukos vaidmenį termostate atlieka relė – kontaktinis termometras. Kai temperatūra termostate pakils virš užduotos, gyvsidabrio stulpelis relės viduje kildamas išjungs energijos šaltinį. Taip suveikia grįžtamas atgalinis ryšys. Kai tik temperatūra nukris, gyvsidabrio stulpelis nusileis ir vėl įsijungs energijos šaltinis.
      Kai kurios hipotaliamo sistemos, kurios palaiko organizmo vidaus terpės pastovumą, griežtai reguliuojamos sutinkamai su neigiamojo grįžtamojo ryšio mechanizmais.

     Bet jeigu sistemoje viskas pusiausvyroje, viskas griežtai proporcinga, tai kokiu būdu gali kilti ta papildoma energija ir ta papildoma „statybinė medžiaga“, kurios turi būti panaudotos organizmo vystymuisi ir augimui? Atrodytų, kad vidinės terpės pastovumas prieštarauja organizmo vystymuisi. Kokiu būdu išsprendiamas šis prieštaravimas tarp stabilumo – gyvybės pagrindo, ir vystymosi – gyvenimo šaltinio?
  
 Jeigu vidinės terpės stabilumas – būtina organizmo laisvo gyvenimo sąlyga, tai būtina organizmo vystymosi  sąlyga yra užprogramuotas šio  stabilumo pažeidimas. Kartu su vidinės terpės stabilumo dėsniu egzistuoja ir nukrypimo nuo homeostazės dėsnis. Bet apie jį bus jau kitame straipsnyje.

Įveikus tokį specifinį tekstą, gali kilti klausimas: "Jei jau tas hipotaliamas toks svarbus, tai kaip jį galima įtakoti ar paveikti, kad jis veiktų geriau?"
Tai sudėtingas klausimas, nes organizmas hipotaliamą patalpino tokioje vietoje, prie kurios prieti įprastais metodais nelabai įmanoma. Tačiau yra metodas, kuris leidžia įtakoti ir hipofizį, ir hipotaliamą. Trumpai - tai šaltis, bet apie tai - ateityje.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (3)
 
Apie ką perspėja traškantis megztinis
2012.02.19 HomoSanitus / Age
Žmogaus kūnas elektrinių krūvių požiūriu  yra neutralus. Tai sąlygoja makroskopinio elektro-neutralumo dėsnis, kuris sako: makroskopinio dydžio objekto bet kuriuo laiko momentu bendras teigiamų krūvių kiekis lygus neigiamų krūvių kiekiui. Netgi labai nežymus šios krūvių pusiausvyros pažeidimas sukeltų elektrostatinio potencialo atsiradimą. Įsivaizduokite sferinės formos gyvą ląstelę, kurios spindulys yra 0,1 mikrono (10-6  m). Pašaliname iš jos nedidelį kiekį K+ — 10-18 molio. Kaip pasekmė, ląstelės viduje susidarys neigiamų krūvių perteklius (10-18 nuo Faradėjaus skaičiaus, arba 0,965 x 105 x 10-18 = 9,65 х 10-14 kulonų). Įkrautos sferos su spinduliu r elektrinis potencialas  ψ vandeninėje terpėje nustatomas pagal formulę ψ = Q/εr, kur  Q – elektrinis krūvis, o ...
Kuo ypatingi aspirinas ir imbieras?
2012.02.11 HomoSanitus / Age
Daugelis esate girdėję, kad aspirinas skystina kraują ir vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai skiria jo po vieną tabletę parai. Šio patarimo jie siūlo laikytis iki mirties. Nes jų manymu visų problemų su širdimi ir kraujagyslėmis kaltininkas yra per tirštas kraujas. Koks gi iš tikro yra aspirino poveikis, ir kuo jis pasibaigs ilgai jį vartojant. Artritas, žvynelinė, trombozė, serotonino ir katecholaminų perteklius, silpna kraujo ląstelių kilerių veikla, alergija, visų rūšių skausmai, PMS, širdies kraujagyslių ligos, uždegimai ... tai ligos, kurias įtakoja medžiagos, medicinoje vadinamos prostaglandinais (PG). Prostglandinai skirstomi į tuos, kurie: 1.Slopina uždegimus (PG1). 2.Skatina uždegimus (PG2). 3.Blokuoja PG2. (PG3). Normaliai funkcionuojančiame organizme prostaglandinų santykis turi...
 
Geras limfos tekėjimas - geros sveikatos palydovas
2012.01.11 HomoSanitus / Age
Kai senas indėnas nori išeiti  į amžinos medžioklės šalį, jis susiranda medį, atsisėda jame, nustoja judėti ir ima paviršutiniškai kvėpuoti krūtine... Apie 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Vanduo, kad skatintų gyvybiškumą, kaip ir aplink mus supančioje gamtoje, taip ir mūsų organizmo viduje – turi nuolat tekėti. Kur gamtoje natūraliai švariausias vanduo? Šaltiniuose. Kas padaro vandenį tokiu? Tekėjimas, nuolatinis tekėjimas. Kas atsitinka, jei vanduo nustoja tekėti? Netekantis vanduo sudaro galimybę formuotis pelkei, kurios pats kvapas jau rodo, kad joje ima dominuoti irimo procesai. Analogiškai ir žmogaus organizme – kol vanduo teka, tol mes esame gyvybingi. Šiam procesui organizme lėtėjant, jame prasideda įvairios problemos. Kas tie  organizmo...
Šviesa, tamsa ir melatoninas
2011.12.18 HomoSanitus / Age
Kodėl sniegas baltas? Tam, kad surinktų nuo žemės...  saulės šviesą mūsų akims. Graži ta Lietuva. Žmonės irgi čia gražūs. Ypač moterys. Tik nervuoti jie čia kažkokie. Ir žudosi dažniau jie čia nei kitur. Garsūs daininykai dažnai čia apie debesis vis dainuoja. Nepatinka kartais jie visokiems andriukams, nes gal rojų danguje savo pilkuma užstoja. Ir iš tiesų, kas gi gero tuose debesyse? Tik saulę užstoja, ir dar šlapinasi ant mūsų jie čia per dažnai. Mažai mums tenka tos gęstančios žvaigždutės šviesos čia, prie Nemuno tų vingių. O atėjus trumputei vasarai saulėtai, daug kas savo akis dar ima slėpti po tamsiais akiniais. Nemažai žmonių (ir jų stipriai daugėja) akinius nešioja visą laiką, nes be jų gyvenimo ryškumo jau nebemato. Tėvų perduotas genetinis brokas ar civilizacinės...
 
Kalis ir radioaktyvus cezis
2011.06.23 HomoSanitus /
Pranešime aiškinamas žinomas paradoksas: nežymus audinių užteršimas radioaktyviuoju ceziu137 sukelia stipriai išreikštas audinių patologijas (širdies, inkstų ir kt.). Viskas sustoja į savo vietas, jei žinoma, kad kalis pasiskirstęs ląstelėje NEVIENODAI. Jis adsorbuojamas tam tikrose ląstelės struktūrose ir jo kiekis lokaliai išauga. Šiandien žinoma, kad tokioms struktūroms priklauso susitraukimo aparatas (cezis koncentruojasi mikrofibrilių, turinčių susitraukimo baltymą mioziną, M-diskuose) ir mitochondrijos. Radioaktyvus cezis137  pažeidžia tas struktūras, kuriose jis susikaupia, nors visumoje bendroji gautoji dozė gali būti ir nedidelė.
Ką bendro turi žylantys plaukai ir baltmė?
2010.11.27 HomoSanitus / Age
Pakankamai dažnas reiškinys, kai žmonėms ima vienaip ar kitaip ima keistis odos pigmentas ir ima ryškėti ant jos neegzistuojančių realybėje valstybių žemėlapiai. Tokiems žmonėms „protingi“ dermatologai dažniausiai paskiria kokį nors tepalą, ir neretai hormoninį, tačiau „valstybių sienos“ kaip plėtėsi, taip ir toliau jiems plečiasi. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad eilinį kartą gydytojas dairosi į medžius, kai tuo tarpu reikia žiūrėti į mišką – tik visumą matantis gali nuspėti kur šuo pakastas. Dažnas netradicinės medicinos žinovas gali pasakyti, kad organizmo detoksikacijai naudojamos klizmos su kavos tirščiais yra efektyvios, bet kur to efektyvumo šaknys žino retas. O veikimo mechanizmas slypi elektrochemijoje: nuodingus, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, neigiamai...
 
Saka apie druskos rūgštį
2010.11.22 HomoSanitus / Age
Perkrauta lotyniškais ir tarptautiniais terminais gydytojo kalba, išversta į daugeliui suprantamą, neretai sukelia šypseną. Paprasti gydymo metodai neleidžia gydytojui išpuikti ir tapti nepakeičiamu. Tam, kad augtų pelnas, šiuolaikinė  medicina užkasa senus paprastus gydymo metodus arba apvelka juos naujais  įmantriais rūbais. Metodas ar cheminė medžiaga, kurių negalima užpatentuoti, šiuolaikinę farmaciją domina tik tiek, kiek galima tuo pasinaudoti kuriant naują patentuojamą. Daugelio chroniškų ligų atsiradimo priežasčiai nustatyti reikia nueiti ilgą paieškos kelią, kad atsekti kur yra pirminė kilusio susirgimo priežastis. Nėra greito ryšio tarp priežasties ir pačios ligos – tai ne tas atvejis, kai išgeriamas kalio cianidas ir numirštama. Kaip...
Ar verta vartoti Omega 3?
2010.11.09 HomoSanitus / Rūta S.
Nuo Guy R. Schenker, D.C. Gruodis, 2005 Mielas Gydytojau, Ne per seniausiai, po daugelio metų,  aš pirmą kartą  užėjau į sveiko maisto parduotuvę. Negaliu sakyti, kad buvau nustebintas to, ką pamačiau, bet reklaminės informacijos gausa privertė mane pasijusti taip, lyg  būčiau gundomas klasikiniais viliojančiais pažadais SALDŽIAKALBIO  PREKEIVIO, SIŪLANČIO VAISTĄ NUO ŠIMTO LIGŲ. Ketvirtadalis parduotuvės buvo užpildytas Sojos-Žudikės, kaip ji buvo garsiai pavadinta dėl galios užkirsti kelią ar net išgydyti kiekvieną žinomą žmonijos ligą. Viename parduotuvės gale buvo reklamuojamas Žvėris Fitoestrogenas, dainuojantis savo sirenos dainą apie gydymą  būklių, sukeltų estrogenų pertekliaus. Bet žaviausia daina ir šokis buvo atliekamas Omega 3 PNRR, dešimtmečio Pseudo-Mokslo...
 
Aliejų ir žuvų taukų mitai
2010.10.22 HomoSanitus / Rūta S.
Neretas, pasiekęs gyvenimo pusiaukelę, būna bent kartą jau patyręs reiškinį, kurį paprastai apibūdinant galima pavadinti apsinuodijimu maistu. Įdėmiau gyvenimą žvalgantys turbūt pastebėjo, kad šis apsinuodijimas būna ypač sunkus, kai suvalgoma sugedusios žuvies ar užvalgoma pasenusio maisto, kuriame buvo aliejaus. Visi gerai žinome koks „malonus“ pojūtis pasilieka burnoje, kai perkandamas sugedusio  riešuto branduolys. Kuo ypatingesnis apsinuodijimas sugedusiu riebalu, nei, tarkim, papuvusiu obuoliu? Tuo, kad riebalams, skirtingai nei medžiagoms, tirpstančioms vandenyje, pakliūti į ląstelę per membraną nėra barjero, tai yra jiems nereikia pernašos. Polinesočioji riebioji rūgštis prie savo laisvųjų jungčių prisijungusi ląstelei nuodingą cheminį elementą jį gali nunešti iki...
Cholesterolis: požiūris į konkretaus paciento mitybą
2010.10.03 HomoSanitus / Rūta S.
                                         Pagal Guy R. Schenker, D.C. (Šis straipsnis buvo išspausdintas: Today's Chiropractic Kovas/Balandis 1989, Healthcare Rights Advocate June, 1990, Alternatyvos mityboje ir sveikatos rūpybos sąjungos žurnale). ĮVADAS Einšteinas, paklaustas, kaip jam pavyko atrasti naują mąstymo kelią, atsakė, kad jis tai padarė išimtinai mesdamas iššūkį aksiomoms. Šio straipsnio tikslas yra mesti iššūkį visuotinai priimtam teiginiui, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas yra tiesiogiai susijęs su cholesterolemija ir miokardo infarktu. Siūlomas orientuoto paciento...
 
Ar jūs darote šias paprastas klaidas, paskirdami kalcį?
2010.09.17 HomoSanitus / Rūta S.
                                                       Pagal  Guy R. Schenker, D.C. Jūs paskiriate kalcį moteriai menopauzės periodu ir jai netrukus smarkiai užkietėja viduriai. Arba rekomenduojate jį vyrui, besiskundžiančiam nemiga, ir jam paaštrėja artritas, pradeda šalti rankos bei kojos. O jei rekomenduosite kalcį moteriai, kuri skundžiasi menstruaciniais skausmais? Ją pradės varginti nemiga. Arba, jūs paskirsite kalcį vaikui, kurio kaulai ir dantys dar vystosi, ir jis pradės skųstis raumenų mėšlungiu. Kai esate įsitikinę, kad kalcis atneš naudą beveik visiems...
Ką reikia žinoti prieš geriant vaistažoles ir vaistus
2010.04.23 HomoSanitus / Age
Dauguma žmonių įsitikinę, kad vaistažolės bet kokiu ligos atveju yra geriau, nei neorganinės chemijos preparatai ir gydymas jomis bus kur kas sėkmingesnis, nei vaistais iš vaistinės. Tačiau tiek pacientai, tiek 99,9% gydytojų tikrovėje nežino kada vaistažolės gali padėti ir kada jos bus dar vienas žingsnis grabo link (su neorganiniais vaistais situacija tokia pati). Kai ląstelių biologinėse membranose pasikeičia lipidų sudėtis, jos tampa arba per daug pralaidžios, arba atvirkščiai – užanka ir  ląstelė nieko nei išleidžia, nei įsileidžia. Jei ląstelės membranoje padidėja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, membrana tampa per daug pralaidi. Tuomet organizme visi biologinio oksidavimo procesai organizme sustiprėja, dominuoja simpatinė VNS, skydliaukė dirba aktyviai, gaminama daug ATP... Kaip taisyklė tokioje...
 
Kodėl atsiranda skylė skrandyje?
2010.04.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad rasti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti detaliau kaip tas skrandis funkcionuoja. Tai pradžioje ir padarysim. Virškinimo funkcijos skrandyje yra: deponavimas, mechaninis ir cheminis maisto apdirbimas, laipsniškas  skrandžio turinio išmetimas porcijomis į dvylikapirštę žarną. Skrandžio dalis, kurioje pereina stemplė į skrandį vadinama kardialine  dalimi (įskrandis). Skrandžio dugnas . Skrandžio kūnas . Ir pilorinė (prievartinė) dalis , kuri pereina į sfinkterį. Pagal tai, kurioje skradžio dalyje yra skrandžio gleivinės epitelio ląstelės, joms ir duoti pavadinimai – kardialinės, sfinkterio ir t.t. Skrandyje yra didysis ir mažasis skrandžio išlinkimai. Druskos rūgšties daugiausia išskiria didžiajame išlinkime, skrandžio...
Kodėl nėra riebių šimtamečių?
2010.04.03 HomoSanitus / Age
Du pacientai. Vienas įsitempęs, susijaudinęs ir regis, kad reikia tik degtuko ir jis užsiliepsnos. Jam šokinėja į viršų kraujo spaudimas, dažnai laksto į tualetą šlapintis, intymiose kūno vietose niežulys, galvos skausmas, pulsas dažnas... Kitas vangus, nejudrus, mieguistas, apatijoje, nieko nenori ir negali veikti, vos velka kojas, pulsas retas... Per savaitę ar dvi galima šias būsenas sukeisti vietomis – hipertoniką padaryti vangiu, o apsnūdusį padaryti aktyviu. Pats trumpiausias ir paprasčiausias testas: abu pacientus reikia paguldyti ir gulintiems išmatuoti arterinį kraujo spaudimą ir suskaičiuoti pulsą. Po to abu pacientus pastatyti ir vėl išmatuoti spaudimą ir pulsą. Atsistojus po gulėjimo, pirmojo  paciento  kraujo spaudimas išliks stabilus, antrojo – tiek...
 
Cholesterolio svarba
2010.02.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai  tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat. Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus. Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis  gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių. Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio...
Silpnas ir stiprus imunitetas
2010.02.10 HomoSanitus / Age
Kas tai yra imunitetas? Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu. Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus. Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą. Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo...
 
Laisvųjų aminorūgščių fondas (LAF)
2010.02.06 HomoSanitus / Age
Normaliam vidutiniško sudėjimo žmogui per parą reikia apie 70-100 gramų baltymų (pavyzdžiui, 100g jautienos yra apie 25g baltymo) . Jeigu žmogus dirba darbą, kuriame labiau aktyvuotas organizmo anaerobinis energijos gavimo būdas, jam reikia daugiau baltymų (jeigu dirba labai sunkų fizinį darbą, reikia apie 400 gramų baltymų), jeigu aerobinį darbą – baltymo reikia mažiau, bet daugiau angliavandenių. Kaip baltymai įsisavinami? Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa. Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui, organizmas turi iš savęs paimti 460g aminorūgščių skolon, kurios po to grąžinamos su „palūkanomis“. Ta baltymo dalis, kurią organizmo audiniai gali atiduoti virškinimo fermentų sintezei, ...
Kodėl sergant kyla temperatūra?
2010.02.04 HomoSanitus / Age
Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą –...
 
Magiškasis bangos ilgis
2010.02.03 HomoSanitus / Age
Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas. Kodėl mus taip traukia ugnis? Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo? Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos? Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos? Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje? Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių? Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį? Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai). Kodėl medituojant grupėje...
Tolerancija
2010.02.02 HomoSanitus / Age
Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių  jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė. Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus  jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Jei žmogus rūpinasi savo sveikata, neatsiras nė vieno gydytojo, kuris žinotų, kas to žmogaus sveikatai yra naudingiau ir geriau, nei žinotų jis pats.
Sokratas
Forumas
HS Forumo taisyklės
(122882 pranešimai)
paskutinis 2017-03-23 11:11:09
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(16369 pranešimai)
paskutinis 2017-03-23 02:19:54
Naujausi komentarai
owahotamu
2017-03-23 12:21:19
Relax celebrex extent celebrex...

icobijaw
2017-03-23 12:20:05

ovugulok
2017-03-23 12:19:02

opouqnixe
2017-03-23 12:15:58

Ws Faw
2017-03-23 12:08:13

azzoqabiiz
2017-03-23 12:06:54
Major viagra circulatory area...

Pregabalin 150 mg 824
2017-03-23 11:58:46

etiqasahore
2017-03-23 11:58:37

uhiyufixoz
2017-03-23 11:58:07
The levitra capacity...

ventolin
2017-03-23 11:57:58

MichaelTon
2017-03-23 11:56:24

BigBonusPancy
2017-03-23 11:53:41

Yulianna Belly Dance Laf53
2017-03-23 11:52:24

iqosulovag
2017-03-23 11:51:45
K, cialis prices year-round cialis...

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės