Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Saka apie druskos r?gšt?
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / METABOLIZMAS / Saka apie druskos r?gšt?
Perkrauta lotyniškais ir tarptautiniais terminais gydytojo kalba,
išversta į daugeliui suprantamą, neretai sukelia šypseną.



Paprasti gydymo metodai neleidžia gydytojui išpuikti ir tapti nepakeičiamu.

Tam, kad augtų pelnas, šiuolaikinė  medicina užkasa senus paprastus gydymo metodus arba apvelka juos naujais  įmantriais rūbais.

Metodas ar cheminė medžiaga, kurių negalima užpatentuoti, šiuolaikinę farmaciją domina tik tiek, kiek galima tuo pasinaudoti kuriant naują patentuojamą.

Daugelio chroniškų ligų atsiradimo priežasčiai nustatyti reikia nueiti ilgą paieškos kelią, kad atsekti kur yra pirminė kilusio susirgimo priežastis. Nėra greito ryšio tarp priežasties ir pačios ligos – tai ne tas atvejis, kai išgeriamas kalio cianidas ir numirštama. Kaip taisyklė, ligą organizme suformuoja nuolatiniai įvairių organizmo sistemų pažeidimai. Dažniausiai pažeidžiama  ne viena sistema, bet keletas, nes organizmui ilgą laiką pavyksta kompensuoti kurioje nors jo vietoje kilusį disbalansą – mes esame labai atsparūs ir kol ateis draugė iš anapus su dalgiu, organizmas ieškos ir ras visokiausių būdų kaip palaikyti medžiagų apykaitos pusiausvyrą, mediciniškai išsireiškus – homeostazę, kad gyvybė mumyse kuo ilgiau rusentų. Toks jau tas mums palankus vitalinis imperatyvas.

Šiandien egzistuojantis mechaninis požiūris į chroniškų ligų gydymą su tabletės nuo paskutinio simptomo pagalba ilgoje sutrikimų grandinėje negali išgydyti  ligonio. Sutikite, kad kvaila naikinti kates tiktai dėl to, kad viena iš jų perbėgo kelią, prieš jums  įvairuojant automobiliu į stulpą. Tačiau toks požiūris „simptomas=liga“ daugeliui  yra  labiau suprantamas, lengvas ir patogus, nes neiššaukia ypatingai didelio smegenų įtempimo ir iš nieko nereikalauja analitinių tų pačių smegenų sugebėjimų. Kur kas paprasčiau praryti tabletę nuo galvos skausmo, vidurių užkietėjimo ar rėmens, negu ieškoti jų priežasties. Tačiau seniai žinoma, kad PO TO nereiškia DĖL TO, ir tai, kas plaukioja paviršiuje, dažnai neturi tiesioginio santykio su tuo, kas vyksta gelmėje. Teisingas  ligos „pasjanso dėliojimas“, organizmo sutrikimų sekos supratimas – būtinas daugelio savybių ir žinių, kuriomis turi būti apsiginklavęs gydytojas, derinys.

Kuo toliau, tuo anksčiau mamos ima brukti gydytojų patarimu visokiausius vaistus savo mažyliams.     Kaip taisyklė, tokios „geros tradicijos“ gimsta ten, kur yra gerai išvystyta farmacijos pramonė, šalyse kur stovi vaistų kūrimo ir gamybos gigantai. Iš ten ir atkeliauja tos „gėrybės“ pas mus. Neužilgo ateis tas laikas, kai ir mūsų gydytojai ims skirti protonų siurblio inhibitorius (PSI) naujagimiams, kaip tai jau daro JAV gydytojai savo mažiesiems pacientams, nes pastarieji po maitinimo dažnai atpila skrandžio turinį. Lengviau jiems paskirti simptomus pašalinančią tabletę, negu iki pastojimo paaiškinti motinai, jog gimdyti reikia natūraliai, o ne cezario pjūvio pagalba, kad negalima tik ką gimusiam kūdikiui supilti į kraują visą eilę vakcinų, kad besilaukianti ir maitinanti motina turi pati teisingai maitintis ir daryti viską, kad nereiktų savo vaikelio maitinti sojos mišiniais iš skardinių.

Seniai žinoma, kad maži vaikai, kaip ir visi žmonės, turi skrandyje  „dujų burbulą“ ir persivalgius ar valgant prisirijus oro, dujų perteklius bus pašalintas riaugėjant ar atpilant. Anksčiau amerikonų gydytojai dar žinojo, kad reikia rekomenduoti tėvams naujagimį po valgio palaikyti vertikalioje padėtyje, dabar jie žino, kad tokiu atveju reikia rekomenduoti – tabletes. Pas mus naujagimiams PSI dar neskiria, tačiau suaugusiems šis tobulas visų negalavimų pradžių pradžios stiprintuvas  skiriamas pilnu pajėgumu, manant, kad jei žmogui negrauš stemplės, tai virškinimas jo skrandyje vyks puikiai, nors ir be druskos rūgšties. Medicinos išminčiui, skiriančiam protonų siurblio inhibitorius, „nedašunta“, kad tikroji ir pirminė refliukso priežastis daugeliu atvejų ir yra tos pačios druskos rūgšties, kurios sekreciją bando su PSI pagalba nuslopinti, trūkumas – vožtuvo, uždarančio įėjimą į skrandį, specifinės tai vietai ląstelės pakinta tuomet, kai organizmas negali dėl kokių nors priežasčių atstatyti jų ir pakeičia jas eilinėmis, epitelio ląstelėmis, o šios vožtuvui priklausančių funkcijų atlikti negali. Štai tuomet ir atpylinėja žmogus skrandžio turiniu visai nesuvokdamas, kad tikrasis ir pirminis šio reiškinio kaltininkas yra ilgą laiką buvusi bloga maisto baltymo jonizacija druskos rūgštimi skrandyje ar vegetatyvinės nervų sistemos (VNS) disbalansas. Ir apskritai, nėra nė vieno susirgimo, kuriam neturėtų įtakos druskos rūgšties sekrecija skrandyje. Druskos rūgšties gamyba skrandyje – tai kaip ėjimas žaidime šachmatais E2-E4 – geros partijos pradžia. Jei pirmas ėjimas blogas, po jo seks visa eilė to pasekmių, įskaitant ir refliuksą. Druskos rūgšties (HCl) kiekio sumažėjimas skrandyje dėl senatvinių pakitimų ar PSI vartojimo galų gale visada pasibaigs vėžiu, širdies nepakankamumu, Alzheimeriu ir ... galite patys prasitęsti sąrašą – jame klaidų bus mažai, nes didžiosios daugumos ligų pirminė priežastis – hipochlorhidrija ar achlorhidrija, tai yra nepakankama druskos rūgšties gamyba skrandyje arba skrandžio sultyse jos visiškas nebuvimas.

Visi mūsų organizmo audiniai yra statomi iš aminorūgščių, kurias organizmas ima  iš maiste esančio baltymo, dalį jų pagamina žarnyno bakterijos. Aminorūgštys jungiamos į stambesnius darinius peptidus, o iš peptidų sudaromi baltymai. Visi mūsų organizmo baltymai yra originalūs, tai yra jų gamyba yra vienetinė, „hand made“ ir jų pasiimti iš aplinkos gatavų mes negalime – atmetimas garantuotas ir juo pasirūpins mūsų organizmo imuninė sistema. Todėl bet kuris baltymas, gautas su maistu, turi būti suardytas bent jau iki peptidų, kad iš jų galima būtų pastatyti savos konstrukcijos originalų baltymą. Maisto baltymas gali būti sudarytas net iš keleto tūkstančių aminorūgščių junginio ir pirmas veiksmas, kurį organizmas turi atlikti su atkeliavusiu į skrandį baltymu – tai „sudraskyti“ baltymą į kuo smulkesnes dedamąsias. Šio darbo  atlikėjas ir yra mūsų aptariamoji druskos rūgštis, be kurios nebus paveiktas profermentas pepsinogenas, iš kurio turi būti pagamintas fermentas pepsinas – pagrindinis baltymo skaidytojas.  Nebus druskos rūgšties – nebus ir fermento pepsino ir į plonąsias žarnas nukeliavęs baltymas kasos fermentų nebus pilnai suskaidytas iki tų „plytų“, iš kurių jau galima būtų statyti ar atnaujinti nuosavą namą – organizmą, įskaitant ir jau mūsų minėtas specifines stemplės ląsteles.

Fermentas pepsinas, beje, optimaliai dirba terpėje, kurios pH=1-2,  o tokią terpę skrandyje gali garantuoti tik druskos rūgštis.

Žmonėms, pas kuriuos skrandyje neišskiriama arba blogai skiriama druskos rūgštis, vystosi, taip vadinamas antacidinis gastritas – visuotinai pripažinta priešvėžinė būsena. Rūgštis skrandžio sultyse reikalinga baltymų virškinimui. Be jos nėra aktyvinamos ir skrandžio liaukos, kurios išskiria kitus svarbius virškinimo fermentus. Sudėtinga baltymo molekulė suyra į paprastesnes medžiagas: peptidus, peptonus ir kt. Tačiau ir šios molekulės yra vis dar per stambios, kad būtų panaudotos organizmo reikmėms, todėl plonųjų žarnų ir kasos fermentais jos suskaidomos iki aminorūgščių. Jei nėra pirminės apdirbimo stadijos druskos rūgštimi, organizmas ne tik, kad negauna statybinių medžiagų, bet dar ir yra nuodijamas tarpiniais baltymo skilimo produktais – stambūs peptidai, pakliuvę į kraują, gali būti alergijos, galvos skausmų, uždegimų sąnariuose ir t.t. provokatoriais.

Bendri negalavimo simptomai, kurie pasireiškia esant per mažai druskos rūgšties skrandžio sultyse: silpnumas, nuovargis, mažas kūno svoris, virškinimo sutrikimai, vidurių užkietėjimas, liežuvio uždegimas, blogas burnos kvapas, pasunkėjęs kvėpavimas, jaudrumas, triukšmas ausyse, tachikardija, anemija, haliucinacijos, „kalnuoti“ nagai, skonio praradimas ir ...sąrašas be galo ilgas. Daugeliui žmonių dėl druskos rūgšties trūkumo vystosi mikroelementų trūkumas (selenas, magnis....) ir dėl polinkio susidaryti trombams ant nosies ir skruostų išsiplečia kapiliarai, kaip pas profesionalius alkoholio naikintojus. Kai trūksta druskos rūgšties skrandyje, sulėtėja virškinimas, kaupiasi dujos ir dėl per aukšto pH neatsidaro vožtuvas į dvylikapirštę žarną ir tuomet maistas, ieškodamas kelio, pasuka atgal, į stemplę – ėda rėmuo, jausmas ne koks ...
Dėl vegetatyvinės nervų sistemos (VNS) simpatinės dalies streso ir parasimpatinės neveiklumo susidaro vienos rūšies opos (druskos rūgšties gaminama daug, o gleivių – mucino,  saugančio nuo jos agresyvumo skrandžio sienelę – mažai, žmogus ima virškinti savo skrandį). Šiuo atveju opaligės „kaltininką“  bakteriją helicobakter pylori (HP) skrandyje randa retai, nes ją naikina druskos rūgštis.

Dėl VNS parasimpatinės dalies streso ir simpatinės neveiklumo susidaro kitokios opos (nors pojūčiai žmogui nedaug kuo skiriasi nuo pirmojo varianto). Šiuo atveju druskos rūgšties gaminama nepakankamai ir tuomet prasideda  ne tik virškinimo problemos, bet ir HP pakelia galvą. Žmogus kartais dar pradeda vartoti virškinimui pagerinti ar kraujui skystinti „priemones“, kurios dar palengvina HP egzistenciją – aspirinas ir jo kolegos (etanolis, acto rūgštis, tulžies druskos ir kiti nesteroidinės kilmės vaistai nuo uždegimo)  sėkmingai tiesiogiai ir netiesiogiai doroja skrandžio gleivinę, o HP tuomet jaučiasi kaip puotoj pas karalių.

Tačiau druskos rūgštis organizmui reikalinga ne tiktai maisto virškinimui, ypač baltymų, bet ir kitų organų funkcijos reguliavimui, pirmiausia – kasos ir žarnyno. Druskos rūgštis jonizuoja ir sudaro elektrinį potencialą, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti. Neapdorotos druskos rūgštimi maisto ir jo papildų dalelės nepervedamos į joninę formą ir negali dalyvauti organizmo medžiagų apykaitoje. Kai druskos rūgštis „išjungta“ – nuimtas apsauginis barjeras nuo  bakterijų, fermentinės sistemos, reguliuojančios būtinų medžiagų apykaitai produktų – DNR, vitaminų, hormonų, aminorūgščių ir kitų, sintezę, neaktyvuotos ir visi organizme vykstantys procesai teka lėtai ir ne reikiama kryptimi. Netgi nežymiai sumažėjus druskos rūgšties sekrecijai rūgšties-šarmų balansas pakinta visuose audiniuose, o tai jau tiesus kelias į įvairius chroniškus susirgimus.

Gastroenterologas-fiziologas  Michael Gershon savo knygoje „Antros smegenys“ rašo, kad skrandžio pastangas palaikyti reikiamą fiziologinį HCl lygį galima palyginti su pastangomis plaukiančiojo kanoja Niagaros kriokliu į viršų – organizmui taip svarbu palaikyti skrandžio pH=1-2  lygyje. Ši stipri rūgštis ne tik efektyviai dalyvauja  maisto virškinime, bet ir sterilizuoja plonosios žarnos turinį – naikina toksinus ir patologinę mikroflorą.

Vienu iš požymių, kad yra sumažėjusi druskos rūgšties gamyba organizme yra chroniškos infekcijos – tiek bendros, tiek virškinamojo trakto (kolitai, kandidozė, parazitai...), įvairios alergijos, celiakija... Infekcijos ir akmenys inkstuose, šlapimo pūslėje nereta hipochlorhidrijos pasekmė.

Žinoma, kad atrofinis gastritas (skrandžio gleivinės atrofija), kai beveik nėra druskos rūgšties sekrecijos skrandyje – tai pirmoji onkologinės ligos stadija jame. DNR sintezės sutrikimas, esant hipochlorhidijai, yra viena iš pirminių priežasčių, sukeliančių onkologines ligas. Vystantis augliui ar kokiai kitai vėžio formai, išauga antioksidantų poreikis organizme. Esant blogai HCl sekrecijai savo paties organizmo antioksidantai sintetinami tik minimaliais kiekiais, o pakliūvantys į organizmą su maistu reikiamai neutilizuojami. Trūkstant HCl blogai jonizuojami mikroelementai, pavyzdžiui, magnis, cinkas, varis, chromas, dalyvaujantys insulino ir cukraus apykaitoje. Kai blogas baltymo skaidymas, jo kiekio gliukozės balanso stabilizacijai organizme nepakanka ir susidaro dideli gliukozės kiekio kraujyje svyravimai – žmogų ima traukti saldumynai, o savijauta prastėti – silpnumas, tachikardija, galvos skausmas, išsiblaškymas, nekokybiškas miegas...

 Kartojame: be pakankamo (fiziologinio) druskos rūgšties kiekio skrandyje nė vienas organas nedirbs taip, kaip jam priklauso, nė viena medžiaga nebus įsisavinta ar susintetinta pilnai ir teisingai. Organizmas atviras mikrobinėms infekcijoms, nervų sistema ir visi organai „atakuojami“ dalelėmis, kurių arba ne tas krūvis, arba jos ne tos sudėties, kad teisingai dalyvautų biocheminėse reakcijose, ir jos tiktai trikdo organų veiklą.

Pavyzdžiui, žinoma, kad žmonės su sumažinta druskos rūgšties sekrecija skrandyje, dažnai turi tulžies pūslėje akmenų arba yra kamuojami pankreatito (kasos uždegimo), nes per mažas rūgšties kiekis nesukelia pilno dvylikapirštės žarnos išsiplėtimo, ir atitinkamai, tulžies į ją išmetimo. Tulžis užsistovi pūslėje ir lengviau joje kristalizuojasi. Tulžies gamyba kepenyse sumažėja, kas savo ruožtu pablogina maisto virškinimą. Lygiagrečiai, didėja ir  cholesterolio kiekis, kurio perteklius šiaip su tulžimi būtų pašalinamas.

Be pakankamos druskos rūgšties koncentracijos ir tulžies, kasa pilnai „neįsijungia“ ir neišpila iš savo latakų fermentų, kurie ilgainiui ima virškinti pačią kasą – chroniškas  pankreatitas, pastoviai sutrikęs virškinimas, ir ilgainiui besivystanti disbakteriozė dėl pakitusios mitybinės terpės gerosioms bakterijoms storojoje žarnoje sudarys sąlygas vystytis patogeninei mikroflorai, o kartu su tuo ateis ir artritai, miastenijos, kandidozės, egzemos, žvynelinės, autoimuninės ligos, karpos, kolitai ...– tūkstančiai vardų ir vardelių medknygose.

Druskos rūgšties trūkumas pasiekia net ir tolimus organizmo kampus – dėl cinko deficito (jis visada lydimas HCl trūkumo) padidėja 5-alfa-reduktazės fermento aktyvumas, o tai skatina prostatos augimą, kas vėliau baigiasi piktybiniu dariniu (Judy Kitchen 2000).

Kai nepakanka druskos rūgšties skrandyje į skydliaukę nepakliūva jai būtini jodas ir L-tirozinas, kitos svarbios medžiagos ir joje sutrinka hormonų gamyba. Paskirti sintetiniai hormonai dažniausiai tik pagerina tyrimų skaičiukus popieriuje, o ne savijautą.

Dėl blogos jonizacijos ima trūkti organizmui mineralų, visų pirma magnio, kuris reguliuoja kalio ir kalcio balansą bei deguonies apykaitą ir, atitinkamai, kraujagyslių plėtimąsi ir siaurėjimą. Žemas jonizuoto magnio lygis audiniuose ir ląstelėse sukelia padidintą didelio tankio cholesterolio oksidaciją (oksicholesterolis), o tai žaloja kraujagysles.

Prie sumažintos druskos rūgšties sekrecijos visada yra padidėjęs aterosklerozės provokatoriaus ir širdies priepuolio pranašo  homocisteino lygis, sumažėja B grupės vitaminų ir visos eilės aminorūgščių kiekis organizme, kas skatina širdies aritmijas. Esant elektrolitų disbalansui, kai kurie preparatai  širdies veiklai gerinti (pvz. Digitalis) tampa toksiškais.

Esant širdies aneurizmai paprastai būna sutrikusi lyzil oksidazės (vario metalo fermentas) veikla, dėl vario ir B6 vitamino stokos, kai kaltininkas yra HCL trūkumas.

  Jei mažai HCl – neįsavinamas kalcis, cinkas ir geležis, kas automatiškai didina toksinių metalų – kadmio, aliuminio, švino kiekį, kai paprastai juos išstumia iš junginių pirmieji trys. O kadmis – aterosklerozės, hipertonijos ir insulto vienas iš kaltininkų, aliuminis – Alzheimerio ligos, silpnaprotystės, švinas – vėžio.

Dėl druskos rūgšties trūkumo šarmėja daugelis organizmo audinių, kurių „darbinė“ aplinka yra rūgšti. Pavyzdžiu sveikas kaulų formavimasis vyksta sąveikaujant vitaminams D, C, E, K su kolagenu ir eile mineralų (kalcis, boras, varis, silicis...), kurie blogai įsiurbiami, jei dėl HCl trūkumo nėra pilnai  jonizuoti, ir jie iškrenta arba į nuosėdas kalcinatais, osteofitais, arba nepajėgūs impregnuoti baltyminę kolageninę matricą. Pirmu atveju – akmenys inkstuose, osteochondrozė, aterosklerozė, antruoju – osteoporozė ir lūžiai.

Vienas rimčiausių sutrikimų, kuriuos sukelia HCl trūkumas – tai vitamino B įsisavinimo sutrikimas.

Kepenyse nukrenta toksinų ir geriamų vaistų detoksikacijos  procesai, pakliūvančių su maistu ir gėrimais. Todėl seniems žmonėms toksiški vaistai yra ypač pavojingi. 

Organizmo rūgščių-šarmų balansavime druskos rūgtis vaidina svarbų vaidmenį. reakcijų metu organizme susidaro ir kitos rūgštys – pieno, riebiosios, anglies, šlapimo ir kitos, kurios dalyvauja tame balansavime, tačiau jos yra daug silpnesnės ir nesugeba taip surišti druskas, kaip tai daro druskos rūgštis. Visos kitos rūgštys yra daugelio metabolizmo reakcijų produktai ir negeba savyje laikyti daugelį druskų, šias rūgštis organizmas stengiasi pašalinti iš organizmo su prakaitu, šlapimu, išmatomis, iškvepiamu oru.
 
Kai limfoje vandenilio jonų koncentracija dėl metabolinių rūgščių išauga (sisteminė acidozė), organizmas stengiasi kompensuoti šarminėmis kalcio, natrio, kalio, amonio ir kitomis druskomis. Limfa tampa tiršta, blogai teka, dažnai įvyksta perkompensavimas į šarminę pusę (sisteminė alkalozė).

Svarbi druskos rūgšties funkcija organizme yra detoksikavimas. Gyvūnui suleidus labai mažą kiekį stipraus toksino metil guanidino į raumenis, jis gyvūnui sukelia konvulsijas, o didesnis kiekis – mirtį. Jei gyvūno skrandyje yra pakankamas kiekis druskos rūgšties, šį toksiną jam suėdus, nuodas neutralizuojamas.

Dideliai daliai hipertonikų druskos rūgšties sekrecijos trūkumas skrandyje yra jų bėdų priežastis – elektrolitų pertekliaus organinės organizmo rūgštys nepajėgia surišti ir pašalinti iš organizmo.

Problemų dėl druskos rūgšties trūkumo sąrašas yra be galo ilgas, nes visko pamatuose guli sutrikęs jonų, aprūpinančių ląstelių ir jų membranų bei fermentų funkcionavimą, balansas. Pagrindinis šių jonų generatorius yra druskos rūgštis skrandyje, kurios sekrecija su amžiumi turi tendenciją mažėti, paprastai virš 40-45 metų.

Atminkite: kad gerai būtų skiriama druskos rūgštis turi būti stimuliuojama simpatinė VNS dalis – fizinė veikla, aktyvumas.

Druskos rūgštis – tai ta medžiaga, kuri suardo pusiausvyrą į gabalėlius, kad po to ją organizmas vėl surinktų jau kitoje kokybėje.


Taigi, jei „įvažiavote į savo stulpą“, tai tik dėl to, kad į save jūsų  požiūris slysta paviršiumi, o paviršiuje, kaip žinote, nieko gero neplauko...

Tai tiek apie pačios HCL reikalus, vykstančius organizme natūraliai, o dabar apie tai, kaip druskos rūgštis buvo ir yra naudojama terapijoje.

Dar netoli tas laikas, kai vos ne kiekvienas žinojo, jog sutrikus virškinimui po valgio, ypač po baltyminio patiekalo, reikia vartoti vaistinėje pagamintą rūgštelę, vadinamą pepsinu, kurios sudėties pagrindas yra druskos rūgštis. Buvo laikas kai šio tirpalo buteliukai stovėdavo netgi dietinėse valgyklose ant stalų, panašiai kaip dabar druska ar pipirai. Dabar šio labai svarbaus organizmui skystimėlio daugelis nebeprisimena,  jaunesnioji karta net ir nežino, o įsigyti jo galima vos keliose didžiųjų miestų vaistinėse, kuriose dar gaminami kai kurie vaistai. Kodėl išnyko druskos rūgštis ir pepsinas iš vaistinių? Todėl, kad iš jo menkas biznis – maža savikaina. Simptomatinei medicinai ji nelabai reikalinga, nes kompensavus trūkumą sutrikimų grandinės pradžioje, farmacija praras visą eilę tolimesnių simptomų, kurių šalinimui jau prikurta visa eilė preparatų. Ir dar – druskos rūgšties kaip vaisto neišeina užpatentuoti, o tai reiškia neišeis užkelti beprotiškai jos kainos, kaip dabar yra padaryta su daugeliu patentinių vaistų. Druskos rūgšties ir pepsino negalima išrasti, nes juos išrado gamta gerokai anksčiau, negu susikūrė patentų biurai ir farmacininkai.

Iki šios vietos šiame straipsnyje buvo rašoma apie druskos rūgšties endogeninę gamybą arba papildomą jos vartojimą per OS, kitaip sakant geriant. Tačiau praeito amžiaus antrame-trečiame dešimtmetyje protingesni pasaulio gydytojai pradėjo druskos rūgštį naudoti ir injekcijoms į raumenis ar veną. Ir kai kada jiems pavykdavo pasiekti stulbinančių rezultatų. Visų pirma suleista į veną druskos rūgštis skatina leukocitozę ir aktyvuoja fagocitus. Druskos rūgšties tirpalas, suleistas į veną, stimuliuoja blužnį, užkrūčio liauką, kaulų čiulpus.

Druskos rūgšties tirpalas, suleistas į veną, didina eozinofilų kiekį, nuo kurių priklauso mikrofagocitozė ir histamino reguliavimas – alergijos atveju sumažina histamino kiekį kraujyje. Eozinofilai gali padidinti histamino kiekį kraujyje (kaip bazofilai) esant jo trūkumui, jie taip pat kovoja su helmintais. Pagerėjimas nuo druskos rūgšties tirpalo į veną pakilus eozinofilų kiekiui bus bronchinės astmos, alerginio dermatito, vaistinės alergijos, šienligės, askaridozės, tricheneliozės, echinokokozės, ankilostomidozės, šistosomozės, toksokarozės, filiariozės, strongiloidozės, opistorchozės, liamblijozės, reumatoidinio artrito, mazginio periarterito, Viskoto-Aldricho sindromo, hemoblastozių, metastazių ir nekrozių atvejais.

HCl tirpalas kraujyje didina limfocitų kiekį, o tai reiškia skatina humoralinį (B limfocitai) ir ląstelinį (T limfocitai) imunitetą, skatina NK limfocitų susidarymą, kurie atsakingi už pakitusių ląstelių atpažinimą ir sunaikinimą (pav. vėžinės ląstelės)

Pneumonijos (plaučių uždegimo) atveju organizme ima daugintis pneumokokai ir jie nuo organizmo fagocitų maskuojasi savo specifiniu išoriniu polisacharidų apvalkalu. Suleidus į veną druskos rūgšties tirpalo, šis apvalkalas ištirpsta ir jie pasidaro universaliai nuogi prieš organizmo leukocitus – fagocitus. Pastariesiems belieka atlikti savo darbą – juos sunaikinti.

HCl tirpalas kraujyje didina eritrocitų galimybę  atiduoti deguonį.

Perpilant   kraują druskos rūgšties tirpalas labai sumažina infekcijos (AIDS, hepatitai) tikimybę, jei jis suleidžiamas į donoro kraują.

Druskos rūgšties injekcija į veną  padidina kraujo krešamumą ir tokia procedūra operacijos metu suteikia galimybę pacientui netekti mažiau kraujo bei greičiau nustoti kraujuoti po operacijos.

 Logiškiesiems natūraliai mintyse kils klausimas: „Kokios koncentracijos tirpalą naudojo injekcijoms?“
Atsakymas būtų:
1.Į veną – nuo 1:500 iki 1:2000 (populiariausias 1:1500).
2.Į raumenis – 1:500 arba 1:250.

Kiekis? 3-10 ml.

Žmogaus skrandžio sulčių koncentracija, beje, yra  2-3:1000, šuns – 5:1000.

Leidžiant į raumenis didesnės koncentracijos druskos rūgšties tirpalą  pasireiškia dideli skausmai, todėl tirpalą reikia maišyti su nuskausminančiu preparatu (novokainu). Leidžiant į veną – švirkštimo greitis turi būti kuo mažesnis, priešingu atveju bus dideli skausmai rankoje ir žalojama vena leidimo vietoje.

Glomerulonefritas (inkstų liga).  Apie dvidešimt dienų kasdien po vieną  3 ml druskos rūgšties tirpalo 1:500 injekciją į sėdmenis. Bedruskė, gausi kaliu dieta (galimi kalio preparatai). Apie septintą parą baltymas šlapime ima mažėti.

Tonzilitas. Dvi dienas po vieną  3 ml druskos rūgšties tirpalo 1:500 injekciją kasdien į sėdmenis.

Sąrašas vaistų, kurių vartojimas tiesiogiai arba ne nugalabins druskos rūgšties sekreciją skrandyje ir atidarys vartus ilgai kelionei pas įvairaus profilio daktarus:

Antisekrecinės medžiagos - skrandžio sekrecinę funkciją slopinantys vaistai

Histamino / H2 receptorių blokatoriai - labiau efektyvūs duodenum opaligei gydyti. H2 blokatoriai sutrikdo cAMP susidarymą, kuris susidaro adenilatciklazei skatinant ATP, ↓ prokinazės, reguliuojančios H+ kaitą, aktyvininmas.
Cimetidinas - veikia: į kepenų citochromo 450 sistemą ir keičia daugelio vaistų metabolizmą, ↑ alkoholio rezorbcija, patologinis pasigėrimas, hepatotoksinis veikimas, antiandrogeninis veikimas, moterims - krūtų skausmai, tempimo jausmas, sutrinka vitamino B2 pasisavinimas, įvairios ginekologinės ligos. Trumpas poveikis - 8 h.
Ranitidinas - veikia apie 12 h, nepasižymi neigiamomis reakcijomis
Pilorinas - ranitidinas + bismuto citratas
Roksatidinas

protoninio siurblio inhibitoriai (PSI) :
    Omeprozolis - beveik 100 % mažina sekrecinę funkciją ir duoda labai gerą efektą. Tinka visoms hipersekrecinėms būklėms gydyti. ↓ HCl sintezė ląstelėse. Šalutinis poveikis - viduriavimas, galvos skausmas.
gastrininių receptorių blokatoriai:
    Oktreotidas - sintetinis somatostatino analogas, gerai tinka kepenų ligų atveju, nes ↓ venae portae spaudimą.
pagalbiniai preparatai:
    antacidiniai - šarminės reakcijos vaistai, neutralizuoja padidėjusį rūgštingumą.
    geriamoji soda - trumpam vartojimui. Veikia greitai, bet jai:
    skylant  atsipalaiduoja CO2 ir dirgina skrandį, ↑ antrinis rūgštingumas.
    Rezorbuojasi  alkalozė, keičiasi kitų vaistų rezorbcija ir veikimai.
    Burneto sindromas - netoleruojami pieno produktai.

    M cholino blokatoriai - netinka opaligei gydyti, nes veikia į CNS, sulaikyti šlapimąsi vyrams, glaukomos priepuoliai.
    Prienzepinas
    Atropinas

    Gastrocepinas - tik M1 cholino receptorius. Veikia 12 h. Tinka hipertonikams, sergantiems glaukoma.
   citoprotekciniai - aliuminio ar bismuto preparatai jungiasi su opos zonoje griūvančiais audiniais, sudaro apsauginį sluoksnį, ↑ prostaglandinų apykaitą, ↑ mikrocirkuliacija opos zonoje:
    Almagel
    Almagel A - su anestezinu
    Sukralfatas
    Denolis - veikia ir prieš H. Pylori
 Ilgiau vartojant  ↓ Ca ir P apykaita,  osteoporozė.
    prokineziniai - skatina greitesnį skrandžio išsituštinimą. Blokuojami dofaminui jautrūs receptoriai, ↓ acetilcholino išsiskyrimas.
    Metoklopramidas / cerukalis
    Cizapridas
    Domperidonas

Nepageidaujamas poveikis:
Ilgiau vartojant – ginekomastija, parkinsonizmas, ↓ menstruacijos, mieguistumas.

Skaitytojau,

perskaitęs šį straipsnį, nepulk ieškoti galimybės įsigyti druskos rūgšties ir pradėti aklai eksperimentuoti, nes norint papildomai pradėti ją vartoti tikslingai, reikia žinoti savo organizmo elektrinį laidumą. Jei jis yra per didelis, druskos rūgšties vartojimas gali pasibaigti infarktu ar insultu, širdies darbo sutrikimais. Susirgimai visada turi vieną iš dviejų pradžių – arba padidėjusį kūno laidumą, arba sumažėjusį. Tiems, kuriems laidumas yra padidėjęs, druskos rūgštis yra tabu, tiems, kuriems laidumas sumažėjęs, druskos rūgštis – gyvybės eliksyras.
Kur kas protingiau bus, jei skatinsi simpatinę VNS dalį, maitinsiesi ir elgsies taip, kad neišbalansuoti VNS, ir druskos rūgštį tau organizmas gamins pats tiek, kiek reikia jo reikmėms.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (51)
 
Apie ką perspėja traškantis megztinis
2012.02.19 HomoSanitus / Age
Žmogaus kūnas elektrinių krūvių požiūriu  yra neutralus. Tai sąlygoja makroskopinio elektro-neutralumo dėsnis, kuris sako: makroskopinio dydžio objekto bet kuriuo laiko momentu bendras teigiamų krūvių kiekis lygus neigiamų krūvių kiekiui. Netgi labai nežymus šios krūvių pusiausvyros pažeidimas sukeltų elektrostatinio potencialo atsiradimą. Įsivaizduokite sferinės formos gyvą ląstelę, kurios spindulys yra 0,1 mikrono (10-6  m). Pašaliname iš jos nedidelį kiekį K+ — 10-18 molio. Kaip pasekmė, ląstelės viduje susidarys neigiamų krūvių perteklius (10-18 nuo Faradėjaus skaičiaus, arba 0,965 x 105 x 10-18 = 9,65 х 10-14 kulonų). Įkrautos sferos su spinduliu r elektrinis potencialas  ψ vandeninėje terpėje nustatomas pagal formulę ψ = Q/εr, kur  Q – elektrinis krūvis, o ...
Kuo ypatingi aspirinas ir imbieras?
2012.02.11 HomoSanitus / Age
Daugelis esate girdėję, kad aspirinas skystina kraują ir vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai skiria jo po vieną tabletę parai. Šio patarimo jie siūlo laikytis iki mirties. Nes jų manymu visų problemų su širdimi ir kraujagyslėmis kaltininkas yra per tirštas kraujas. Koks gi iš tikro yra aspirino poveikis, ir kuo jis pasibaigs ilgai jį vartojant. Artritas, žvynelinė, trombozė, serotonino ir katecholaminų perteklius, silpna kraujo ląstelių kilerių veikla, alergija, visų rūšių skausmai, PMS, širdies kraujagyslių ligos, uždegimai ... tai ligos, kurias įtakoja medžiagos, medicinoje vadinamos prostaglandinais (PG). Prostglandinai skirstomi į tuos, kurie: 1.Slopina uždegimus (PG1). 2.Skatina uždegimus (PG2). 3.Blokuoja PG2. (PG3). Normaliai funkcionuojančiame organizme prostaglandinų santykis turi...
 
Geras limfos tekėjimas - geros sveikatos palydovas
2012.01.11 HomoSanitus / Age
Kai senas indėnas nori išeiti  į amžinos medžioklės šalį, jis susiranda medį, atsisėda jame, nustoja judėti ir ima paviršutiniškai kvėpuoti krūtine... Apie 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Vanduo, kad skatintų gyvybiškumą, kaip ir aplink mus supančioje gamtoje, taip ir mūsų organizmo viduje – turi nuolat tekėti. Kur gamtoje natūraliai švariausias vanduo? Šaltiniuose. Kas padaro vandenį tokiu? Tekėjimas, nuolatinis tekėjimas. Kas atsitinka, jei vanduo nustoja tekėti? Netekantis vanduo sudaro galimybę formuotis pelkei, kurios pats kvapas jau rodo, kad joje ima dominuoti irimo procesai. Analogiškai ir žmogaus organizme – kol vanduo teka, tol mes esame gyvybingi. Šiam procesui organizme lėtėjant, jame prasideda įvairios problemos. Kas tie  organizmo...
Šviesa, tamsa ir melatoninas
2011.12.18 HomoSanitus / Age
Kodėl sniegas baltas? Tam, kad surinktų nuo žemės...  saulės šviesą mūsų akims. Graži ta Lietuva. Žmonės irgi čia gražūs. Ypač moterys. Tik nervuoti jie čia kažkokie. Ir žudosi dažniau jie čia nei kitur. Garsūs daininykai dažnai čia apie debesis vis dainuoja. Nepatinka kartais jie visokiems andriukams, nes gal rojų danguje savo pilkuma užstoja. Ir iš tiesų, kas gi gero tuose debesyse? Tik saulę užstoja, ir dar šlapinasi ant mūsų jie čia per dažnai. Mažai mums tenka tos gęstančios žvaigždutės šviesos čia, prie Nemuno tų vingių. O atėjus trumputei vasarai saulėtai, daug kas savo akis dar ima slėpti po tamsiais akiniais. Nemažai žmonių (ir jų stipriai daugėja) akinius nešioja visą laiką, nes be jų gyvenimo ryškumo jau nebemato. Tėvų perduotas genetinis brokas ar civilizacinės...
 
Kalis ir radioaktyvus cezis
2011.06.23 HomoSanitus /
Pranešime aiškinamas žinomas paradoksas: nežymus audinių užteršimas radioaktyviuoju ceziu137 sukelia stipriai išreikštas audinių patologijas (širdies, inkstų ir kt.). Viskas sustoja į savo vietas, jei žinoma, kad kalis pasiskirstęs ląstelėje NEVIENODAI. Jis adsorbuojamas tam tikrose ląstelės struktūrose ir jo kiekis lokaliai išauga. Šiandien žinoma, kad tokioms struktūroms priklauso susitraukimo aparatas (cezis koncentruojasi mikrofibrilių, turinčių susitraukimo baltymą mioziną, M-diskuose) ir mitochondrijos. Radioaktyvus cezis137  pažeidžia tas struktūras, kuriose jis susikaupia, nors visumoje bendroji gautoji dozė gali būti ir nedidelė.
Ką bendro turi žylantys plaukai ir baltmė?
2010.11.27 HomoSanitus / Age
Pakankamai dažnas reiškinys, kai žmonėms ima vienaip ar kitaip ima keistis odos pigmentas ir ima ryškėti ant jos neegzistuojančių realybėje valstybių žemėlapiai. Tokiems žmonėms „protingi“ dermatologai dažniausiai paskiria kokį nors tepalą, ir neretai hormoninį, tačiau „valstybių sienos“ kaip plėtėsi, taip ir toliau jiems plečiasi. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad eilinį kartą gydytojas dairosi į medžius, kai tuo tarpu reikia žiūrėti į mišką – tik visumą matantis gali nuspėti kur šuo pakastas. Dažnas netradicinės medicinos žinovas gali pasakyti, kad organizmo detoksikacijai naudojamos klizmos su kavos tirščiais yra efektyvios, bet kur to efektyvumo šaknys žino retas. O veikimo mechanizmas slypi elektrochemijoje: nuodingus, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, neigiamai...
 
Ar verta vartoti Omega 3?
2010.11.09 HomoSanitus / Rūta S.
Nuo Guy R. Schenker, D.C. Gruodis, 2005 Mielas Gydytojau, Ne per seniausiai, po daugelio metų,  aš pirmą kartą  užėjau į sveiko maisto parduotuvę. Negaliu sakyti, kad buvau nustebintas to, ką pamačiau, bet reklaminės informacijos gausa privertė mane pasijusti taip, lyg  būčiau gundomas klasikiniais viliojančiais pažadais SALDŽIAKALBIO  PREKEIVIO, SIŪLANČIO VAISTĄ NUO ŠIMTO LIGŲ. Ketvirtadalis parduotuvės buvo užpildytas Sojos-Žudikės, kaip ji buvo garsiai pavadinta dėl galios užkirsti kelią ar net išgydyti kiekvieną žinomą žmonijos ligą. Viename parduotuvės gale buvo reklamuojamas Žvėris Fitoestrogenas, dainuojantis savo sirenos dainą apie gydymą  būklių, sukeltų estrogenų pertekliaus. Bet žaviausia daina ir šokis buvo atliekamas Omega 3 PNRR, dešimtmečio Pseudo-Mokslo...
Aliejų ir žuvų taukų mitai
2010.10.22 HomoSanitus / Rūta S.
Neretas, pasiekęs gyvenimo pusiaukelę, būna bent kartą jau patyręs reiškinį, kurį paprastai apibūdinant galima pavadinti apsinuodijimu maistu. Įdėmiau gyvenimą žvalgantys turbūt pastebėjo, kad šis apsinuodijimas būna ypač sunkus, kai suvalgoma sugedusios žuvies ar užvalgoma pasenusio maisto, kuriame buvo aliejaus. Visi gerai žinome koks „malonus“ pojūtis pasilieka burnoje, kai perkandamas sugedusio  riešuto branduolys. Kuo ypatingesnis apsinuodijimas sugedusiu riebalu, nei, tarkim, papuvusiu obuoliu? Tuo, kad riebalams, skirtingai nei medžiagoms, tirpstančioms vandenyje, pakliūti į ląstelę per membraną nėra barjero, tai yra jiems nereikia pernašos. Polinesočioji riebioji rūgštis prie savo laisvųjų jungčių prisijungusi ląstelei nuodingą cheminį elementą jį gali nunešti iki...
 
Cholesterolis: požiūris į konkretaus paciento mitybą
2010.10.03 HomoSanitus / Rūta S.
                                         Pagal Guy R. Schenker, D.C. (Šis straipsnis buvo išspausdintas: Today's Chiropractic Kovas/Balandis 1989, Healthcare Rights Advocate June, 1990, Alternatyvos mityboje ir sveikatos rūpybos sąjungos žurnale). ĮVADAS Einšteinas, paklaustas, kaip jam pavyko atrasti naują mąstymo kelią, atsakė, kad jis tai padarė išimtinai mesdamas iššūkį aksiomoms. Šio straipsnio tikslas yra mesti iššūkį visuotinai priimtam teiginiui, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas yra tiesiogiai susijęs su cholesterolemija ir miokardo infarktu. Siūlomas orientuoto paciento...
Ar jūs darote šias paprastas klaidas, paskirdami kalcį?
2010.09.17 HomoSanitus / Rūta S.
                                                       Pagal  Guy R. Schenker, D.C. Jūs paskiriate kalcį moteriai menopauzės periodu ir jai netrukus smarkiai užkietėja viduriai. Arba rekomenduojate jį vyrui, besiskundžiančiam nemiga, ir jam paaštrėja artritas, pradeda šalti rankos bei kojos. O jei rekomenduosite kalcį moteriai, kuri skundžiasi menstruaciniais skausmais? Ją pradės varginti nemiga. Arba, jūs paskirsite kalcį vaikui, kurio kaulai ir dantys dar vystosi, ir jis pradės skųstis raumenų mėšlungiu. Kai esate įsitikinę, kad kalcis atneš naudą beveik visiems...
 
Ką reikia žinoti prieš geriant vaistažoles ir vaistus
2010.04.23 HomoSanitus / Age
Dauguma žmonių įsitikinę, kad vaistažolės bet kokiu ligos atveju yra geriau, nei neorganinės chemijos preparatai ir gydymas jomis bus kur kas sėkmingesnis, nei vaistais iš vaistinės. Tačiau tiek pacientai, tiek 99,9% gydytojų tikrovėje nežino kada vaistažolės gali padėti ir kada jos bus dar vienas žingsnis grabo link (su neorganiniais vaistais situacija tokia pati). Kai ląstelių biologinėse membranose pasikeičia lipidų sudėtis, jos tampa arba per daug pralaidžios, arba atvirkščiai – užanka ir  ląstelė nieko nei išleidžia, nei įsileidžia. Jei ląstelės membranoje padidėja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, membrana tampa per daug pralaidi. Tuomet organizme visi biologinio oksidavimo procesai organizme sustiprėja, dominuoja simpatinė VNS, skydliaukė dirba aktyviai, gaminama daug ATP... Kaip taisyklė tokioje...
Kodėl atsiranda skylė skrandyje?
2010.04.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad rasti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti detaliau kaip tas skrandis funkcionuoja. Tai pradžioje ir padarysim. Virškinimo funkcijos skrandyje yra: deponavimas, mechaninis ir cheminis maisto apdirbimas, laipsniškas  skrandžio turinio išmetimas porcijomis į dvylikapirštę žarną. Skrandžio dalis, kurioje pereina stemplė į skrandį vadinama kardialine  dalimi (įskrandis). Skrandžio dugnas . Skrandžio kūnas . Ir pilorinė (prievartinė) dalis , kuri pereina į sfinkterį. Pagal tai, kurioje skradžio dalyje yra skrandžio gleivinės epitelio ląstelės, joms ir duoti pavadinimai – kardialinės, sfinkterio ir t.t. Skrandyje yra didysis ir mažasis skrandžio išlinkimai. Druskos rūgšties daugiausia išskiria didžiajame išlinkime, skrandžio...
 
Kodėl nėra riebių šimtamečių?
2010.04.03 HomoSanitus / Age
Du pacientai. Vienas įsitempęs, susijaudinęs ir regis, kad reikia tik degtuko ir jis užsiliepsnos. Jam šokinėja į viršų kraujo spaudimas, dažnai laksto į tualetą šlapintis, intymiose kūno vietose niežulys, galvos skausmas, pulsas dažnas... Kitas vangus, nejudrus, mieguistas, apatijoje, nieko nenori ir negali veikti, vos velka kojas, pulsas retas... Per savaitę ar dvi galima šias būsenas sukeisti vietomis – hipertoniką padaryti vangiu, o apsnūdusį padaryti aktyviu. Pats trumpiausias ir paprasčiausias testas: abu pacientus reikia paguldyti ir gulintiems išmatuoti arterinį kraujo spaudimą ir suskaičiuoti pulsą. Po to abu pacientus pastatyti ir vėl išmatuoti spaudimą ir pulsą. Atsistojus po gulėjimo, pirmojo  paciento  kraujo spaudimas išliks stabilus, antrojo – tiek...
Cholesterolio svarba
2010.02.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai  tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat. Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus. Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis  gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių. Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio...
 
Silpnas ir stiprus imunitetas
2010.02.10 HomoSanitus / Age
Kas tai yra imunitetas? Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu. Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus. Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą. Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo...
Laisvųjų aminorūgščių fondas (LAF)
2010.02.06 HomoSanitus / Age
Normaliam vidutiniško sudėjimo žmogui per parą reikia apie 70-100 gramų baltymų (pavyzdžiui, 100g jautienos yra apie 25g baltymo) . Jeigu žmogus dirba darbą, kuriame labiau aktyvuotas organizmo anaerobinis energijos gavimo būdas, jam reikia daugiau baltymų (jeigu dirba labai sunkų fizinį darbą, reikia apie 400 gramų baltymų), jeigu aerobinį darbą – baltymo reikia mažiau, bet daugiau angliavandenių. Kaip baltymai įsisavinami? Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa. Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui, organizmas turi iš savęs paimti 460g aminorūgščių skolon, kurios po to grąžinamos su „palūkanomis“. Ta baltymo dalis, kurią organizmo audiniai gali atiduoti virškinimo fermentų sintezei, ...
 
Kodėl sergant kyla temperatūra?
2010.02.04 HomoSanitus / Age
Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą –...
Magiškasis bangos ilgis
2010.02.03 HomoSanitus / Age
Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas. Kodėl mus taip traukia ugnis? Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo? Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos? Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos? Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje? Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių? Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį? Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai). Kodėl medituojant grupėje...
 
Tolerancija
2010.02.02 HomoSanitus / Age
Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių  jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė. Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus  jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios...
Mitochondrijų kvėpavimo grandinių aktyvavimas
2010.01.28 HomoSanitus / Age
Kad raumuo galėtų dirbti, jam reikalinga energija, kuri gaunama iš specifinių organizme susidarančių degalų – adenozintrifosfato (ATP). Lygiai taip pat, kaip kai kurie automobilių varikliai dirba deginant juose benziną, žmogaus organizmas energijos gavimui naudoja tik  ATP. Raumuo verčia cheminę ATP energiją į mechaninę kinetinę energiją. Tačiau raumenys sukaupia tik labai nedidelį ATP kiekį, kurio užtektų tik pirmiems dviems maratono distancijos metrams įveikti – tai tarsi akumuliatorius automobilio variklyje, skirtas starterio pagalba išjudinti variklį iš mirties taško.  Kad raumenys galėtų atlikti darbą, jie ne tik vartoja ATP, bet ir patys didelį kiekį jo gamina. Pavyzdžiui, visas ATP kiekis, reikalingas maratono bėgimui, susidaro paties bėgimo metu. Kad 70 kg maratono bėgikas nubėgtų 42 kilometrus,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Jei žmogus rūpinasi savo sveikata, neatsiras nė vieno gydytojo, kuris žinotų, kas to žmogaus sveikatai yra naudingiau ir geriau, nei žinotų jis pats.
Sokratas
Forumas
HS Forumo taisyklės
(113757 pranešimai)
paskutinis 2016-12-03 10:38:09
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(15191 pranešimai)
paskutinis 2016-12-02 18:14:33
Naujausi komentarai
Barry Hamilton
2016-12-03 06:02:22

Barry Hamilton
2016-12-03 05:04:24

Khalifa Steve
2016-12-02 04:06:06

Larry Fox
2016-12-01 14:17:22

payday loan
2016-12-01 12:52:46

RocioXRuma
2016-12-01 01:50:41

Jonna
2016-11-30 06:55:27

carlos juan
2016-11-28 13:41:33

xxx
2016-11-26 20:14:25

oceanicfinance
2016-11-26 17:52:08

Daniel John
2016-11-26 15:38:35

IRENE FERNANDEZ
2016-11-21 15:21:13

IRENE FERNANDEZ
2016-11-21 15:20:39

louis
2016-11-14 11:02:44

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės