Fizikos požiūriu, paviršiaus įtempimas, paviršiaus laisvoji energija arba paviršiaus įtempimo koeficientas yra jėga, kuri veikia paviršiaus kontūro ilgio vienetą. Kitais žodžiais – tai jėga, kuri bando sumažinti skysčio paviršiaus plotą, tai jėga, kuri “uždaro” išpučiamą muilo burbulą arba besikaupiantį vandens lašą, kai šie pasiekia kritinį dydį, tai ta pati jėga, kuri “suskaldo” vandens čiurkšlę į lašus arba neleidžia lašui ant stiklo išplisti vienos molekulės storio plėvele. Taigi paviršiaus įtempimo jėga, besipriešindama skysčio slėgiui, suteikia skysčiui formą.
Dėl to, kad skysčio paviršius bando sumažinti savo plotą, jis indo sieneles traukia vieną prie kitos, ir taip pat traukia save prie sienelių – štai kodėl išmaišius kavą, putos prilimpa prie puodelio kraštų. Dėl tos abipusės traukos, skystis prie sienelės išsigaubia, o esant mažam indo diametrui – dar ir pakyla. Tai vadinama kapiliarinėmis jėgomis (dėl jų įmerkta audinio skiautė siurbia vandenį aukštyn iš indo). Skystis kapiliaru pakyla į tokį aukštį, kuriame skysčio stulpelio slėgio jėga yra lygi paviršiaus įtempimo jėgai. Todėl turint labai ploną kapiliarą, t.y. <0,5mm diametro, galima išmatuoti paviršiaus įtempimo jėgą.
Yra tokia medžiagų klasė, vadinama paviršiaus aktyviomis medžiagomis. Joms ištirpus vandenyje, jų molekulės išsidėsto daugiausia vandens paviršiuje. Priešingai, tirpinant paviršiaus neaktyvias medžiagas, pavyzdžiui, druską ar cukrų, jų jonai arba mokelulės išsidėsto vienodai visame tirpalo tūryje. Paviršiaus aktyvių medžiagų molekulės yra išilginės, t.y. jų plotis daug mažesnis už jų ilgį, ir jų galai turi skirtingas tirpimo savybes, t.y. vienas galas geriau tirpsta vandenyje, o kitas - aliejuje arba kitame nepoliniame tirpiklyje. Esant tokiai molekulės struktūrai, vanduo stengiasi išstumti netirpią jame paviršiaus aktyvios medžiagos molekulės uodegą į išorę, o tai padaryti yra lengviausia vandens paviršiuje. Paviršiaus aktyvios medžiagos yra alkoholiai (ypač riebalų rūgščių alkoholiai), riebalų rūgštys, muilai (riebalų rūgščių druskos), steroliai, ir įvairūs šių junginių dariniai, kaip pavyzdžiui fosfolipidai arba riebalų rūgščių mono- arba di- gliceridai.
Skysčio paviršiaus įtempimo jėga priklauso nuo paviršiaus mokelulių tarpusavio sąveikos, t.y. kuo stipriau paviršinės molekulės traukia viena kitą, tuo didesnė paviršiaus įtempimo jėga. Paviršiaus aktyvios medžiagos molekulės, išsidėsčiusios skysčio paviršiuje tarp skysčio molekulių, mažina jų tarpusavio trauką ir taip mažina paviršiaus įtempimą. Taigi kuo daugiau yra ištirpusių paviršiau aktyviųjų medžiagų, tuo mažesnis paviršiaus įtempimas ir tuo žemiau pakils skystis kapiliare. Šia išvada pagrįstas urotensiometro veikimas.
Žmogaus lipidų apykaitoje svarbiausios yra riebalų rūgštys ir steroliai. Jie veikia membranų pralaidumą. Bet kurios ląstelės membrana turi būti atrankiai pralaidi, t.y.:
praleisti maisto medžiagas į ląstelę,
apsaugoti nuo toksinų patekimo į ląstelę,
išleisti atliekas iš ląstelės ir
išlaikyti maisto medžiagas, fermentus ir kitus svarbius reagentus ląstelėje.
Visą tai reguliuoja membranos poliškumas bei pernašos baltymų judrumas. Tinkamas riebiųjų rūgščių ir sterolių santykis palaiko tinkamą membranos poliškumą ir pernašos baltymų judrumą ir taip užtikrina atrankų membranos pralaidumą. Priklausomai nuo membranos pralaidumo, ląstelėje vyksta skirtingos energijos gamybos ir kitos reakcijos, todėl skiriasi ir galutinių produktų sudėtis. Kuo oksidacinis energijos gamybos būdas labiau dominuoja, tuo daugiau paviršiaus aktyvių medžiagų bus išmesta iš ląstelės, ir tuo daugiau jų bus šlapime. Tai reiškia, kad kuo daugiau ląstelėse oksidacinio proceso, tuo šlapimo paviršiaus įtempimas yra mažesnis.
Kai ląstelės membrana yra nepakankamai laidi, t.y. kai vyrauja steroliai, ląstelėje dominuoja anaerobinė energijos gamyba, ir šlapimo paviršiaus įtempimas yra
>69 dyn/cm (t = 20°C).
Kai ląstelės membrana per daug laidi, t.y. kai vyrauja riebalų rūgštys, dominuoja disaerobinis energijos gavimo būdas, ir šlapimo paviršiaus įtempimas yra
<67 dyn/cm (t = 20°C).
Distiliuoto vandens paviršiaus įtempimas yra 74 dyn/cm (t=20°C).
Kodėl atsiranda skylė skrandyje?
2010.04.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad rasti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti detaliau kaip tas skrandis funkcionuoja. Tai pradžioje ir padarysim.
Virškinimo funkcijos skrandyje yra: deponavimas, mechaninis ir cheminis maisto apdirbimas, laipsniškas skrandžio turinio išmetimas porcijomis į dvylikapirštę žarną.
Skrandžio dalis, kurioje pereina stemplė į skrandį vadinama kardialine dalimi (įskrandis). Skrandžio dugnas . Skrandžio kūnas . Ir pilorinė (prievartinė) dalis , kuri pereina į sfinkterį. Pagal tai, kurioje skradžio dalyje yra skrandžio gleivinės epitelio ląstelės, joms ir duoti pavadinimai – kardialinės, sfinkterio ir t.t. Skrandyje yra didysis ir mažasis skrandžio išlinkimai. Druskos rūgšties daugiausia išskiria didžiajame išlinkime, skrandžio...
Du pacientai.
Vienas įsitempęs, susijaudinęs ir regis, kad reikia tik degtuko ir jis užsiliepsnos. Jam šokinėja į viršų kraujo spaudimas, dažnai laksto į tualetą šlapintis, intymiose kūno vietose niežulys, galvos skausmas, pulsas dažnas...
Kitas vangus, nejudrus, mieguistas, apatijoje, nieko nenori ir negali veikti, vos velka kojas, pulsas retas...
Per savaitę ar dvi galima šias būsenas sukeisti vietomis – hipertoniką padaryti vangiu, o apsnūdusį padaryti aktyviu.
Pats trumpiausias ir paprasčiausias testas: abu pacientus reikia paguldyti ir gulintiems išmatuoti arterinį kraujo spaudimą ir suskaičiuoti pulsą. Po to abu pacientus pastatyti ir vėl išmatuoti spaudimą ir pulsą.
Atsistojus po gulėjimo, pirmojo paciento kraujo spaudimas išliks stabilus, antrojo – tiek...
Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat.
Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus.
Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių.
Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio...
Kas tai yra imunitetas?
Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu.
Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus.
Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą.
Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo...
Normaliam vidutiniško sudėjimo žmogui per parą reikia apie 70-100 gramų baltymų (pavyzdžiui, 100g jautienos yra apie 25g baltymo) . Jeigu žmogus dirba darbą, kuriame labiau aktyvuotas organizmo anaerobinis energijos gavimo būdas, jam reikia daugiau baltymų (jeigu dirba labai sunkų fizinį darbą, reikia apie 400 gramų baltymų), jeigu aerobinį darbą – baltymo reikia mažiau, bet daugiau angliavandenių.
Kaip baltymai įsisavinami? Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa. Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui, organizmas turi iš savęs paimti 460g aminorūgščių skolon, kurios po to grąžinamos su „palūkanomis“.
Ta baltymo dalis, kurią organizmo audiniai gali atiduoti virškinimo fermentų sintezei, ...
Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą –...
Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas.
Kodėl mus taip traukia ugnis?
Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo?
Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos?
Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos?
Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje?
Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių?
Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį?
Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai).
Kodėl medituojant grupėje...
Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė.
Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios...
Kad raumuo galėtų dirbti, jam reikalinga energija, kuri gaunama iš specifinių organizme susidarančių degalų – adenozintrifosfato (ATP). Lygiai taip pat, kaip kai kurie automobilių varikliai dirba deginant juose benziną, žmogaus organizmas energijos gavimui naudoja tik ATP. Raumuo verčia cheminę ATP energiją į mechaninę kinetinę energiją. Tačiau raumenys sukaupia tik labai nedidelį ATP kiekį, kurio užtektų tik pirmiems dviems maratono distancijos metrams įveikti – tai tarsi akumuliatorius automobilio variklyje, skirtas starterio pagalba išjudinti variklį iš mirties taško. Kad raumenys galėtų atlikti darbą, jie ne tik vartoja ATP, bet ir patys didelį kiekį jo gamina. Pavyzdžiui, visas ATP kiekis, reikalingas maratono bėgimui, susidaro paties bėgimo metu. Kad 70 kg maratono bėgikas nubėgtų 42 kilometrus,...
Pagrindinė priežastis, prie kurios žmogus gerdamas alkoholį pripranta, yra ta, kad alkoholis (C2H5OH) padidina organizme elektros srovių tekėjimą. Tą patį galima padaryti užsiimant fizine veikla, bet galima užpilti į organizmą elektroninį substratą, kuris suksis organizmo cheminėse grandinėse geriau, nes alkoholio energetinė išeiga yra didesnė už gliukozę. Angliavandeniai ir baltymai išėjime duoda 4,1 kcal energijos, riebalai 9,2 kcal, o alkoholis yra per jų vidurį – 7,1 kcal. Kai yra organizme substratas, duodantis didesnę išeigą, negu gliukozė, ji nebenaudojama. Alkoholis – tai substratas, kuris monopolizuoja kvėpavimo grandinę mitochondrijose ir sukelia jose didžiulį potencialų skirtumą. Jis yra universalus tirpiklis, todėl membranas praeina be problemų.
Pirmoji stadija, pavartojus alkoholio –...
„Darbas išlaisvina“
BIODVASINIS ROBOTAS
Nenustebkite. Šis pavadinimas buvo duotas skaitančiajam tam, kad lengviau būtų praplėsti jūsų supratimą apie tą „juodą dėžę“, kurią galima pavadinti dar ir kitu vardu – dvasiniu biorobotu-mėsmale. Apžiūrėkite šito filmuko herojų įdėmiai ir pasistenkite jame atpažinti save.
Mes esame visi tokie:
Pagrindinis ir pirminis, svarbiausias ir stipriausias mūsų organizmui, tai dvasinei-biologinei mašinai, dirigentas yra Saulė. Antrasis dangaus kūnas, stipriai įtakojantis mus, yra Mėnulis. Na ir pati Žemė, ant kurios mes visi ir ropojame, kai kas dviem, kai kas keturiomis, o kai kas ir visai pilvu šliaužioja ar vandenyje nardo. Įtakoja mus ir kiti dangaus kūnai, veikdami Saulės, Mėnulio ir Žemės trajektorijas, tačiau jų...
Žmogus, nuolat žinių siekiantis sutvėrimas – smalsus ir žingeidus, kiekvieną vakarą įdėmiai stebintis TV ekrane tokias laidas, kaip „Panorama“, „Žynios“ ar „Kakadu“ – kiekvienas pasirenka pagal savo supratimą. Žmogui labai svarbu žinoti koks bus rytoj oras (nors rytoj jis niekur nesiruošia iš namų eiti), kas nutiko Udilirkambalambos kaime Polinezijos salyne (nors niekada per savo gyvenimą jis ten nenukaks) ...
Mes labai daug žinome apie tai, kas yra toli ar arti prieš mus ir labai nedaug apie tai, kas yra mumyse. Netiesa? Tada atsakykite sau į klausimą: kodėl į unitazą iš jūsų kasdien iškeliaujanti „sardelė“ dažniausiai yra ruda, o išbėgantis į jį skystis geltonas? Nežinote? Tada Jums jūsų kūnas yra visiškai „juoda...
«The precise nature of the composition which results from the above-described treatment or the identity of the effective component or components is not presently known to the Applicant».
Taip Emanuelis Revici rašo daugelyje savo patentų.
Kitais žodžiais: tikslus preparatų veikimo mechanizmas nežinomas netgi pačiam jų kūrėjui. Nežinomas netgi šiam genialiam žmogui! Bet E.Revici buvo ne tik garbingas, bet ir absoliučiai teisus – kai susipažįsti su Belousovo-Žabotinskio reakcijomis (BŽR), supranti, kad yra beprasmiška sudarinėti bet kokias įvykių sekas organizme. Beprasmiška todėl, kad visą laiką bandoma įsiterpti į reakcijas, kuriose tūkstančiai intermediatorių (tarpinių medžiagų), vietoj to, kad išsiaiškinti šias autokatalitines reakcijas paleidžiančias fundamentalias...
„Kartais žmogus išmoksta pradėti naują gyvybę mėgintuvėlyje,
bet niekaip negali suvokti kodėl jam auga pilvas.“
Vyras jau vos užneša save į antrą namo aukštą, kojos dar lyg ir tvirtokos, bet ir jos jau nesugeba pakelti tokio lašinių ir visokio kitokio į kūną sukrauto „gėrio“ naštos. Kraujagyslės išpampę ir ant sprando, ir ant kojų, pulsas kaip pas peliuką Mikį, kuriam katinas sugriebė uodegą. Kraujospūdis toks, kad galva rodos plyš pusiau ... Tas ir toks žmogus ruošiasi maitintis. Ir ką jūs manote jis valgys? Atspėjote – daržovytes, mažumą košytės „ant vandens“ virtos, kokį obuoliuką, kokią razinutę. O alkis už pusvalandžio po tokių pietų – nors vienuolį su rūbais be jokio pasišlykštėjimo,...
Dideliam pačių pacientų liūdesiui ir visos medicininės brolijos, turinčios įteisintą teisę „gydyti“, džiaugsmui (dar daugiau džiaugtis turėtų tie, kurie gamina, prekiauja vaistais, maisto papildais ir visokia medicinine įranga), reikia konstatuoti faktą, kad žmonės, kaip taisyklė, žino apie savo automobilį ir jo funkcionavimą daugiau, negu apie savo nuosavą ir nepakeičiamą kūną.
Visiems gerai žinoma, kad gero automobilio variklis turi atitinkamą kiekį įvairių daviklių, tikrinančių ir matuojančių, pavyzdžiui, tepalo slėgį, temperatūrą, įvairių skysčių kiekį, eletrinius kontaktus it t.t. Visų daviklių signalai yra nuvesti į prietaisų skydelį, kuriame, kai kas nors vyksta ne pagal gamintojo sumanymą, užsidega lemputės. Net ir visiškam idiotui aišku, kad kai prieš nosį užsidega lemputė su simboliu...
Viskas, kas vyksta organizmo vandeninėse terpėse (ląstelių citoplazmoje, tarpląsteliniame skystyje, kraujyje, limfoje ...) akivaizdžiai demonstruoja štai šis filmukas:
Atkreipkite dėmesį: šioje reakcijoje mes galime stebėti visą virsmų kaskadą tik dėl to, kad į tirpalą yra įpiltas „ryškalas“. Be jo, mums atrodytų, kad tirpalas – statiškas skystis, kuriame nieko nevyksta. Visiškai analogiški virsmai vyksta ir mūsų organizmų skystose terpėse. Įdomiausia, kad ši reakcija buvo atrasta bandant sumodeliuoti mėgintuvėlyje ...Krebso ciklą.
Viena iš pačių įspūdingiausių Belousovo-Žabotinskio reakcijos savybių yra ta, kad jai sukelti reikalingas labai ribotas ir palyginti paprastų medžiagų skaičius – tam tikro oksidatoriaus, reduktoriaus ir katalizatoriaus...
Kartkartėmis, o ypač pavasarį, rudenį, kai ima varvėti nosis ar užpuola kosulys, girdime tokias frazes: „peršalau“, „mane pertraukė skersvėjis“... Taip, kaltininkai akivaizdūs – šaltis, skersas vėjas... O gal nevykęs reiškinio priežasčių supratimas? Ar ne juokingai atrodo, kai viduamžė storuliukė karštą vidurvasarį tvirtina, jog ji „peršalo“?
Aštrus respiratorinis susirgimas (ARS) – tai skausminga, bet būtina pačios Gamtos sukurta procedūra, apsauganti organizmą nuo dar labiau nesveikesnės būsenos – užsiteršimo baltyminėmis atliekomis, nepilnai suirusių medžiagų atliekomis, mirusiomis ląstelėmis ir t.t. Nutraukinėti šį procesą anksčiau laiko ne tik neprotinga, bet ir kenksminga. Tam, kad organizmui padėti, pirmiausia reikia suprasti kas...
Kas tai yra absoliuti sveikata? Kodėl vieni gyvena trumpai, o kiti – ilgaamžiai? Į šiuos du klausimus atsakymas yra bendras – absoliuti sveikata ir ilgaamžiškumas glūdi subalansuotoje organizmo medžiagų apykaitoje visuose jo lygiuose: branduoliniame, citoplazminiame, membraniniame, audinių, organiniame, sisteminiame.
Kuo šiandien pagrįstas tradicinis požiūris į sveikatą – iš vis nesuprantama, nes žmogų šiandien poliklinikoje ar ligoninėje „apžiūrinėja“ tiek skirtingos specializacijos „specialistų“, kiek žmoguje yra skirtingų organų ir audinių.
Siaubingiausia yra tai, kad daugumos gydytojų išvados apie to paties paciento ligą prieštarauja viena kitai iki kraštutinumų – jie nutraukia kitų gydytojų paskirtą gydymą, kiti ima...
Labiausia darkome save kai esame jauni – reakcija į kiekvieną reiškinį ar naujovę dažnai būna neadekvati – užsiplieskiame kaip degtukai, įsimylime iki beprotybės, džiaugiamės taip, kad vakare užmigti nepavyksta, liūdime taip, kad... Senatvėje žmogus nurimsta – jam jau beveik niekas neįdomu, nes sekti naujoves ir žavėtis jomis norai dingę – beveik viskas išragauta, išbandyta... Jei pavyksta sulaukti šio senatvės etapo su nelabai sudarkyta kūno sveikata, toliau organizmo funkcijas išlaikyti sekasi geriau – galima sulaukti ir šimtmečio. Nebloga sveikata gali pasigirti ir tie, kurie su laiku prarado protą – durniai gyvena ilgiau. Yra ir kitas kraštutinumas – labai protingi irgi gyvena ilgai – jie žino kaip gyventi. Visus išvardintuosius – tiek jaunus, tiek...
Kas gi vyksta organizme, jei per šalčius apsirengiate pakankamai šiltai, tačiau užmirštate namie šaliką? Apie tai - straipsnio gilumoje. O dabar ...
Jeigu gyvenate nuosavame name, tai žiemą, taupydami šilumą, protingi žmonės įsirengia automatinį šilumos reguliavimą. Dieną būstas šildomas daugiau, naktį atvirkščiai – šilumos tiek nereikia ir šildymas sumažinamas. Taip elgiasi ir žmogaus organizmas, jei jis sugeba adekvačiai reaguoti į aplinkos pokyčius. Kaip keičiasi temperatūra aplinkoje? Dieną ji pakyla, naktį atvirkščiai – nukrenta. Begalės kartų gyvenimas gamtoje be šildymosi-vėsinimosi prietaisų mūsų organizmuose išdirbo mechanizmą, sugebantį sekti šiuos aplinkos temperatūros svyravimus ir atitinkamai reguliuoti mūsų kūno...
Medicina niekada nekūrė sveikatos. Viskas lygiai atvirkščiai - medicina metodiškai ir efektyviai kuria ligas ir rūpinasi visuotiniu žmogaus sveikatos degradavimu. Tiesiog mintis
Kad išvengti galimų nesusipratimų, prieš judant toliau į HOMOSANITUS pasaulį, prašome įdėmiai perskaityti žemiau išdėstytą informaciją.
Duotasis informacinis resursas gali prieštarauti Jūsų religiniams (pačia plačiąja prasme), moraliniams, estetiniams ir visokiems kitokiems asmeniniams įsitikinimams. Skelbiama informacija yra subjektyvi svetainės autorių nuomonė ir nepretenduoja į visiškas teisybes arba galutines tiesas.
Jūs pilnai sutinkate ir įsipareigojate laikytis visų žemiau išdėstytų informacijos susipažinimo sąlygų ir taisyklių:
SĄLYGA Nr.1 Sprendimas susipažinti su sveitainėje skelbiama informacija Jūs priėmėte laisvanoriškai ir niekieno neverčiamas. SĄLYGA Nr.2 Jūs patvirtinate, kad esate pilnametis (Jums suėjo 21 metai), pilnai atsakote už savo veiksmus arba Jums su šia informacija leido susipažinti asmuo, kuris pagal šiuo metu galiojančius įstatymus gali leisti Jums tai padaryti. SĄLYGA Nr.3 Jūs nesergate jokia aštria psichikos liga, kuri reikalauja ypatingo atsargumo įsisavinant specifinę informaciją. SĄLYGA Nr.4 Jūs prisiimate visą riziką, kuri gali būti susijusi su publikuojama informacija ir įsipareigojate niekam dėl to neteikti jokių ptretenzijų. SĄLYGA Nr.5 Jūs atsisakote bet kokių ieškinių ar pretenzijų svetainės autorių ir savininkų atžvilgiu dėl svetainės informacinio ar meninio turinio.
Svetainės informacija - tai, kas aktualu autoriams ir kas atitinka jų pasaulėžiūrą.
Tai ne greitai paruoštų ir lengvai „kramtomų“ receptų rinkinys, kaip išgyventi šiuolaikinės ultramodernios ir extrachemizuotos „smėlio dėžės“ aplinkoje.
Pradėti mąstyti ir daryti išvadas kiekvienai galvai savas laikas.
Ne viskas auksas, kas spindi, kaip ir ne visos teisybės yra tiesos.
Kartais faktai į faktus nepanašūs, tačiau civilizacijos nuopelnas - faktai pateikti taip, kad juoda atrodo balta, o balta - iš eglinių lentų sukalta.
Netikėkite aklai tuo, ką skaitote.
Nesiekiame būti pranašais ir dalinti absoliučias tiesas.
Publikuojame savo ar kitų, jei ji sutampa su mūsiške, nuomonę, kuri asmeniškai bandoma praktikoje.
Nekviečiame patikėti tuo, ką dėstome, kviečiame analizuoti ir turėti savo nuomonę, kuri remtųsi faktais bei Jūsų pačių patirtimi.
Bandymai ant savo kailio akivaizdūs ir didina patirtį, tačiau tai nereiškia, kad būtina išbandyti ir giljotinos veikimo principą.
Todėl nusiimame visą galimą atsakomybę nuo savęs, jei tūlas skaitytojas informaciją, kuri pateikiama analizei, supras kaip gatavą receptą gyvenimiškoms problemoms spresti. Visa atsakomybė už pasekmes teks Jums, jei informacija naudositės beatodairiškai, neatsižvelgdami į asmeninę situaciją ir blaivų protą, tuo pačiu pablogindami savo padėtį.
Ryšium su Berno konvencija ir LR Autorinių teisių bei gretutinių teisių ĮSTATYMU, svetainės informacija yra autorių nuosavybė. Publikuoti, spausdinti ar naudoti straipsnius pilnai ar dalimis be raštiško autorių sutikimo yra draudžiama.
Interneto lankos plačios. Čia auginamam skoniui nepatikus – kelias į kitas ganyklas platus ir visada laisvas.
Po savęs mes tegalime palikti tik informaciją, kuri arba džiugina, arba moko.
Paliekame meną – jis džiugina, paliekame žinias – jos moko.
Du pacientai.
Vienas įsitempęs, susijaudinęs ir regis, kad reikia tik degtuko ir jis užsiliepsnos. Jam šokinėja į viršų kraujo spaudimas, dažnai laksto į tualetą šlapintis, intymiose kūno vietose niežulys, galvos skausmas, pulsas dažnas...
Kitas vangus, nejudrus, mieguistas, apatijoje, nieko nenori ir negali veikti, vos velka kojas, pulsas retas...
Per savaitę ar dvi galima šias būsenas sukeisti vietomis – hipertoniką padaryti vangiu, o apsnūdusį padaryti aktyviu.
Pats trumpiausias ir paprasčiausias testas: abu pacientus reikia paguldyti ir gulintiems išmatuoti arterinį kraujo spaudimą ir suskaičiuoti pulsą. Po to abu pacientus pastatyti ir vėl išmatuoti spaudimą ir pulsą.
Atsistojus po gulėjimo, pirmojo paciento kraujo spaudimas išliks stabilus, antrojo – tiek...
Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat.
Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus.
Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių.
Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio...
Kas tai yra imunitetas?
Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu.
Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus.
Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą.
Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo...
Normaliam vidutiniško sudėjimo žmogui per parą reikia apie 70-100 gramų baltymų (pavyzdžiui, 100g jautienos yra apie 25g baltymo) . Jeigu žmogus dirba darbą, kuriame labiau aktyvuotas organizmo anaerobinis energijos gavimo būdas, jam reikia daugiau baltymų (jeigu dirba labai sunkų fizinį darbą, reikia apie 400 gramų baltymų), jeigu aerobinį darbą – baltymo reikia mažiau, bet daugiau angliavandenių.
Kaip baltymai įsisavinami? Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa. Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui, organizmas turi iš savęs paimti 460g aminorūgščių skolon, kurios po to grąžinamos su „palūkanomis“.
Ta baltymo dalis, kurią organizmo audiniai gali atiduoti virškinimo fermentų sintezei, ...
Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą –...
Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas.
Kodėl mus taip traukia ugnis?
Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo?
Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos?
Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos?
Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje?
Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių?
Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį?
Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai).
Kodėl medituojant grupėje...
Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė.
Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios...
Kad raumuo galėtų dirbti, jam reikalinga energija, kuri gaunama iš specifinių organizme susidarančių degalų – adenozintrifosfato (ATP). Lygiai taip pat, kaip kai kurie automobilių varikliai dirba deginant juose benziną, žmogaus organizmas energijos gavimui naudoja tik ATP. Raumuo verčia cheminę ATP energiją į mechaninę kinetinę energiją. Tačiau raumenys sukaupia tik labai nedidelį ATP kiekį, kurio užtektų tik pirmiems dviems maratono distancijos metrams įveikti – tai tarsi akumuliatorius automobilio variklyje, skirtas starterio pagalba išjudinti variklį iš mirties taško. Kad raumenys galėtų atlikti darbą, jie ne tik vartoja ATP, bet ir patys didelį kiekį jo gamina. Pavyzdžiui, visas ATP kiekis, reikalingas maratono bėgimui, susidaro paties bėgimo metu. Kad 70 kg maratono bėgikas nubėgtų 42 kilometrus,...
Pagrindinė priežastis, prie kurios žmogus gerdamas alkoholį pripranta, yra ta, kad alkoholis (C2H5OH) padidina organizme elektros srovių tekėjimą. Tą patį galima padaryti užsiimant fizine veikla, bet galima užpilti į organizmą elektroninį substratą, kuris suksis organizmo cheminėse grandinėse geriau, nes alkoholio energetinė išeiga yra didesnė už gliukozę. Angliavandeniai ir baltymai išėjime duoda 4,1 kcal energijos, riebalai 9,2 kcal, o alkoholis yra per jų vidurį – 7,1 kcal. Kai yra organizme substratas, duodantis didesnę išeigą, negu gliukozė, ji nebenaudojama. Alkoholis – tai substratas, kuris monopolizuoja kvėpavimo grandinę mitochondrijose ir sukelia jose didžiulį potencialų skirtumą. Jis yra universalus tirpiklis, todėl membranas praeina be problemų.
Pirmoji stadija, pavartojus alkoholio –...
Žmogus, nuolat žinių siekiantis sutvėrimas – smalsus ir žingeidus, kiekvieną vakarą įdėmiai stebintis TV ekrane tokias laidas, kaip „Panorama“, „Žynios“ ar „Kakadu“ – kiekvienas pasirenka pagal savo supratimą. Žmogui labai svarbu žinoti koks bus rytoj oras (nors rytoj jis niekur nesiruošia iš namų eiti), kas nutiko Udilirkambalambos kaime Polinezijos salyne (nors niekada per savo gyvenimą jis ten nenukaks) ...
Mes labai daug žinome apie tai, kas yra toli ar arti prieš mus ir labai nedaug apie tai, kas yra mumyse. Netiesa? Tada atsakykite sau į klausimą: kodėl į unitazą iš jūsų kasdien iškeliaujanti „sardelė“ dažniausiai yra ruda, o išbėgantis į jį skystis geltonas? Nežinote? Tada Jums jūsų kūnas yra visiškai „juoda...
«The precise nature of the composition which results from the above-described treatment or the identity of the effective component or components is not presently known to the Applicant».
Taip Emanuelis Revici rašo daugelyje savo patentų.
Kitais žodžiais: tikslus preparatų veikimo mechanizmas nežinomas netgi pačiam jų kūrėjui. Nežinomas netgi šiam genialiam žmogui! Bet E.Revici buvo ne tik garbingas, bet ir absoliučiai teisus – kai susipažįsti su Belousovo-Žabotinskio reakcijomis (BŽR), supranti, kad yra beprasmiška sudarinėti bet kokias įvykių sekas organizme. Beprasmiška todėl, kad visą laiką bandoma įsiterpti į reakcijas, kuriose tūkstančiai intermediatorių (tarpinių medžiagų), vietoj to, kad išsiaiškinti šias autokatalitines reakcijas paleidžiančias fundamentalias...
„Kartais žmogus išmoksta pradėti naują gyvybę mėgintuvėlyje,
bet niekaip negali suvokti kodėl jam auga pilvas.“
Vyras jau vos užneša save į antrą namo aukštą, kojos dar lyg ir tvirtokos, bet ir jos jau nesugeba pakelti tokio lašinių ir visokio kitokio į kūną sukrauto „gėrio“ naštos. Kraujagyslės išpampę ir ant sprando, ir ant kojų, pulsas kaip pas peliuką Mikį, kuriam katinas sugriebė uodegą. Kraujospūdis toks, kad galva rodos plyš pusiau ... Tas ir toks žmogus ruošiasi maitintis. Ir ką jūs manote jis valgys? Atspėjote – daržovytes, mažumą košytės „ant vandens“ virtos, kokį obuoliuką, kokią razinutę. O alkis už pusvalandžio po tokių pietų – nors vienuolį su rūbais be jokio pasišlykštėjimo,...
Dideliam pačių pacientų liūdesiui ir visos medicininės brolijos, turinčios įteisintą teisę „gydyti“, džiaugsmui (dar daugiau džiaugtis turėtų tie, kurie gamina, prekiauja vaistais, maisto papildais ir visokia medicinine įranga), reikia konstatuoti faktą, kad žmonės, kaip taisyklė, žino apie savo automobilį ir jo funkcionavimą daugiau, negu apie savo nuosavą ir nepakeičiamą kūną.
Visiems gerai žinoma, kad gero automobilio variklis turi atitinkamą kiekį įvairių daviklių, tikrinančių ir matuojančių, pavyzdžiui, tepalo slėgį, temperatūrą, įvairių skysčių kiekį, eletrinius kontaktus it t.t. Visų daviklių signalai yra nuvesti į prietaisų skydelį, kuriame, kai kas nors vyksta ne pagal gamintojo sumanymą, užsidega lemputės. Net ir visiškam idiotui aišku, kad kai prieš nosį užsidega lemputė su simboliu...
Kartkartėmis, o ypač pavasarį, rudenį, kai ima varvėti nosis ar užpuola kosulys, girdime tokias frazes: „peršalau“, „mane pertraukė skersvėjis“... Taip, kaltininkai akivaizdūs – šaltis, skersas vėjas... O gal nevykęs reiškinio priežasčių supratimas? Ar ne juokingai atrodo, kai viduamžė storuliukė karštą vidurvasarį tvirtina, jog ji „peršalo“?
Aštrus respiratorinis susirgimas (ARS) – tai skausminga, bet būtina pačios Gamtos sukurta procedūra, apsauganti organizmą nuo dar labiau nesveikesnės būsenos – užsiteršimo baltyminėmis atliekomis, nepilnai suirusių medžiagų atliekomis, mirusiomis ląstelėmis ir t.t. Nutraukinėti šį procesą anksčiau laiko ne tik neprotinga, bet ir kenksminga. Tam, kad organizmui padėti, pirmiausia reikia suprasti kas...
Kas tai yra absoliuti sveikata? Kodėl vieni gyvena trumpai, o kiti – ilgaamžiai? Į šiuos du klausimus atsakymas yra bendras – absoliuti sveikata ir ilgaamžiškumas glūdi subalansuotoje organizmo medžiagų apykaitoje visuose jo lygiuose: branduoliniame, citoplazminiame, membraniniame, audinių, organiniame, sisteminiame.
Kuo šiandien pagrįstas tradicinis požiūris į sveikatą – iš vis nesuprantama, nes žmogų šiandien poliklinikoje ar ligoninėje „apžiūrinėja“ tiek skirtingos specializacijos „specialistų“, kiek žmoguje yra skirtingų organų ir audinių.
Siaubingiausia yra tai, kad daugumos gydytojų išvados apie to paties paciento ligą prieštarauja viena kitai iki kraštutinumų – jie nutraukia kitų gydytojų paskirtą gydymą, kiti ima...
Labiausia darkome save kai esame jauni – reakcija į kiekvieną reiškinį ar naujovę dažnai būna neadekvati – užsiplieskiame kaip degtukai, įsimylime iki beprotybės, džiaugiamės taip, kad vakare užmigti nepavyksta, liūdime taip, kad... Senatvėje žmogus nurimsta – jam jau beveik niekas neįdomu, nes sekti naujoves ir žavėtis jomis norai dingę – beveik viskas išragauta, išbandyta... Jei pavyksta sulaukti šio senatvės etapo su nelabai sudarkyta kūno sveikata, toliau organizmo funkcijas išlaikyti sekasi geriau – galima sulaukti ir šimtmečio. Nebloga sveikata gali pasigirti ir tie, kurie su laiku prarado protą – durniai gyvena ilgiau. Yra ir kitas kraštutinumas – labai protingi irgi gyvena ilgai – jie žino kaip gyventi. Visus išvardintuosius – tiek jaunus, tiek...
Kas gi vyksta organizme, jei per šalčius apsirengiate pakankamai šiltai, tačiau užmirštate namie šaliką? Apie tai - straipsnio gilumoje. O dabar ...
Jeigu gyvenate nuosavame name, tai žiemą, taupydami šilumą, protingi žmonės įsirengia automatinį šilumos reguliavimą. Dieną būstas šildomas daugiau, naktį atvirkščiai – šilumos tiek nereikia ir šildymas sumažinamas. Taip elgiasi ir žmogaus organizmas, jei jis sugeba adekvačiai reaguoti į aplinkos pokyčius. Kaip keičiasi temperatūra aplinkoje? Dieną ji pakyla, naktį atvirkščiai – nukrenta. Begalės kartų gyvenimas gamtoje be šildymosi-vėsinimosi prietaisų mūsų organizmuose išdirbo mechanizmą, sugebantį sekti šiuos aplinkos temperatūros svyravimus ir atitinkamai reguliuoti mūsų kūno...