Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Žmogaus gynybin? sistema II
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / METABOLIZMAS / Žmogaus gynybin? sistema II
Liaudyje labai populiarus posakis : „Visos ligos nuo nervų“. Ir šiame posakyje yra daug tiesos. Didelės dalies ligų pradžia – stresas. Stresas trumpina mūsų gyvenimą. Organizmui dažnas stresų pasikartojimas yra labai kenksmingas. Stresas yra ne tik neigiamos emocijos, bet ir... teigiamos – jei žmogų ištinka didelis staigus džiugesys , jo organizme vyksta tokie patys procesai, kaip ir neigiamo faktoriaus poveikio atveju. Pastabieji šį dėsningumą jau bus gyvenime užfiksavę. Šis straipsnis ir yra apie tai, kas vyksta organizme streso metu.
Įdėmiai perskaitę, galėsite rasti atsakymą kodėl didėja cholesterolio kiekis streso metu, kuo bloga yra ilgalaikė savęs graužatis, koks jos veikimo mechanizmas, koks tikrasis depresijos susidarymo mechanizmas.

Organizme, kaip atsakymas į aplinkos besikeičiančias sąlygas, reikalaujančias organizmo darbingumo padidėjimo, kyla visa eilė stereotipinių prisitaikymo reakcijų, nukreiptų organizmo apsaugos realizavimui. Šių apsauginių reakcijų visumą žinomas fiziologas Hansas Selje (Hans Selye) pavadino adaptaciniu (prisitaikančiu) sindromu arba stresu.
Aplinkos temperatūros pokyčiai, badas arba troškulys, infekcija ar trauma, kraujo netekimas ar fizinė įtampa, emocinė įtampa ar dehidratacija – visa tai sukelia visą eilę pasikeitimų organizme, kurie apsijungia vienu išsireiškimu - „stresinė reakcija“. Organizmas šiais atvejais visai nesidomi detalėmis – jam visai nesvarbu išvardintų faktorių ypatybės, o tiesiog reaguoja į pažeidžiantį faktorių kaip į streso šaltinį. Organizmo reakcija visada yra stereotipinė ir todėl jis gali iškart reaguoti į nesvarbu kokios kilmės dirgiklį tokiu pačiu veiksmu. Organizmo reakcija į stresą yra puikus sargas, nes reaguoja be sąmonės dalyvavimo – besąlyginiai refleksai, veikiami skausmo ar vidinės terpės sudėties pasikeitimo (pavyzdžiui, kraujuojant, kritus cukraus lygiui kraujyje badaujant ir t.t.), garantuoja automatinį adaptacijos mechanizmo įsijungimą.

 Jeigu pašalinsime gyvūnui antinksčius – dirbtinai pažeisime adaptacinę sistemą, tai susilauksime labai sunkių pasekmių. Antinksčiai yra endokrininė liauka, be kurios negali įvykti reakcija į stresą. Jeigu  liauka pašalinta, tai tam, kad palaikyti gyvybę net ir idealiose organizmui sąlygose, būtina pastoviai leisti antinksčių hormonus, bet kai tik įvyks stresinė situacija, šių hormonų dozė turi būti stipriai padidinta, nes kitaip gyvūnas žus dėl apsaugos sistemos nepakankamumo.

 Ir visgi organizmas dažnai brangiai sumoka už savo šį sugebėjimą gintis prisitaikymo būdu. Didelė grupė ligų, vadinamų adaptacijos ligomis, kyla būtent streso sąlygomis. Kodėl?

     Tarkim, kad jūs pastebėjote jums pavojingą reiškinį ar individą. Jūsų jutimai signalizuoja centrinei nervų sistemai, kad pavojus arti. Gal būt bus kova ir būtinas pasiruošimas jai. Situaciją įvertina jūsų galvos smegenų žievė, bet pats vertinimo pobūdis - jausminis. Būtent emocija ir yra vienas iš stipriausių mobilizuojančių faktorių. Kuo stipresnė emocija, tuo organizmas bus labiau išvestas iš pusiausvyros, tuo labiau sutriks nusistovėjęs organizmo metabolizmas. Tai pasiruošimo gynybai fazė. Emocija priverčia kūną pasiruošti judesiui. Jūsų organizmas kiekvieną stresą supranta tik kaip  kovą ir įsijungia visi tam atvejui numatyti organizmo mechanizmai.

    Tuo pat metu hipotaliamas siunčia signalus vegetatyvinei nervų sistemai – tai jo daliai, kuri valdo vidaus organus. Toks signalas per sekundės dalis pasiekia jūsų antinksčius ir jie išmeta į kraują savo hormoną – adrenaliną.
Tai matosi ir kūno išorėje: adrenalinas sukelia specialių odos raumenų susitraukimą ir jūsų kūnas nueina pagaugais – plaukeliai ant kūno pasišiaušia. Išmestas į kraują adrenalinas praplečia širdies, smegenų ir plaučių kraujagysles, ir priešingai – susiaurina odos ir vidaus organų kraujagysles, ypač virškinimo organų, ko pasėkoje  įvyksta kraujo persiskirstymas, naudingas kovai. Sustiprėja širdies veikla, pakyla arterinis spaudimas.

  Visai šiai veiklai reikalinga energija ir adrenalinas mobilizuoja abu energijos šaltinius: iš riebalinių atsargų – riebiąsias rūgštis, iš kepenų – gliukozę. Tuo pačiu pagerėja raumeninių audinių ir širdies mityba. Visa tai kartu paėmus – odos kraujagyslių susiaurėjimas, riebiųjų rūgščių ir gliukozės kiekio padidėjimas kraujyje, lengvas drebulys – šiek tiek pakelia kūno temperatūrą – tam, kad geriau vyktų cheminės reakcijos. Tai primena sportininko apšilimą prieš startą ir įvyksta jis per kelias sekundes.
   Galų gale, adrenalinas stipriai padidina širdies galimybes įsisavinti deguonį. Ši žmogaus apsauginė reakcija gali tapti labai pavojinga. Toks širdies greitas deguonies iš kraujo savinimasis, esant neigiamoms emocijoms, laikinai gali sukelti deguonies badą, kuris kartais baigiasi širdies nepakankamumu arba net infarktu. Bet esant normaliai stresinei reakcijai, adrenalinas suirdamas, stimuliuoja tolimesnį antistresinės apsaugos vystymasi.

    Tuo tarpu hipotaliame pasikeičia tarpininkų – neuromediatorių koncentracija. Šių medžiagų eikvojimas streso metu padidėja – jie aktyvavo hipotaliamo centrus, kurie kontroliuoja kortikotropino, augimo hormono ir prolaktino išsiskyrimą iš hipofizio. Šie hormonai sugeba mobilizuoti riebiąsias rūgštis iš riebalinių atsargų. Tokia įtaka energetiškai yra būtina, tačiau  ilgalaikiai naudoti tam adrenaliną negalima: labai jau stiprią vegetatyvinę audrą sukelia šis hormonas. Jeigu situacija, sukėlusi stresą, ne trumpalaikė, tai reikalingas persijungimas į solidesnę energetinę bazę, ką ir užtikrina riebalus mobilizuojantys hipofizio hormonai – kortikotropinas, augimo hormonas, lipotropinas ir prolaktinas. Iš riebalinių atsargų šie hormonai ima riebiąsias rūgštis, kurios užtikrina širdžiai 6 kartus daugiau energijos, negu gliukozė.

  Hipotaliamo hormonai, įtraukdami į stresinę reakciją hipofizio hormoną kortikotropiną, kuris dalyvauja antinksčių žievės veiklos reguliavime, sustiprina antistresinę apsaugą ir kitu būdu. Ši endokrininė liauka – antinksčių žievė – visada aktyvuojasi, kai reikalinga apsauga. Pradžioje hipotaliamusas grynai nerviniais impulsais aktyvuoja šerdinį antinksčių sluoksnį ir to pasekoje  išsiskiria adrenalinas. Po to kortikotropinas stimuliuoja iš antinksčių žievės apsauginių hormonų (pagrindinis iš jų kortizolis) išsiskyrimą. Kortizolis turi daug tokių pačių savybių, kaip ir adrenalinas, tačiau jo veikimo laikas daug ilgesnis. Vyksta tartum antrasis signalo formavimas – pradžioje iš nervinio į hormoninį (adrenalino išmetimas kaip atsakas į hipotaliamuso aktyvaciją), o po to stipraus hormoninio atsako į ilgalaikę endokrininę apsauginę reakciją.

    Būtent kortizolis (ypač derinyje su augimo hormonu) blokuoja gliukozės įsisavinimą raumeniniame audinyje. TAI LABAI SVARBU: raumenys sėkmingai naudoja riebiąsias rūgštis, o nervinėms ląstelėms reikalinga gliukozė – pagrindinis kuras, kurias savinasi nervinės ląstelės. Be to, kortizolis dar vienu būdu įtakoja „kuro“ perskirstymą – jis aktyvuoja baltymo vertimą gliukoze. Tai labai svarbu, nes streso metu jūs nesimaitinate, o rezervinio cukraus – glikogeno organizme yra ribotas kiekis.(Reikia pažymėti, kad būtent todėl, išsiskiriant dideliam kiekiui kortizolio dėl stipraus emocinio poveikio – tiek teigiamo, tiek neigiamo, žmogui gali išsivystyti net laikinas diabetas dėl nesugebėjimo savintis greitai susidarančio cukraus. Jei žmogus turi polinkį į diabetą, ilgalaikis stresas gali baigtis chronišku diabetu)

   Reikia pažymėti dar vieną svarbią aplinkybę. Baltymai yra ląstelių struktūriniai ir funkciniai elementai, todėl ląstelinių baltymų vertimas į cukrų organizmui yra labai nenaudingas. Todėl, jei tenka organizmui sudėtingus baltymus versti į cukrų ir deginti kaip kurą, tai organizmas stengiasi imti juos iš tokių audinių, kurie greitai atsinaujina ir svarbiausia – organizme neatlieka struktūrinės funkcijos ir tokio audinio masės sumažėjimas organizmui nėra toks žalojantis. Toks audinys yra limfocitai kurie yra susikaupę limfinėse liaukose ir kituose limfoidiniuose audiniuose – blužnyje, kaulų čiulpuose ir užkrūčio liaukoje (thymus lot.) - svarbiausiame ląstelinio imuniteto organe.

  Daugelis žinote, kad po ilgo ir stipraus jaudulio lengva susirgti „peršalimo“ arba virusine liga. Atrodo kas gi čia bendro tarp jaudulio ir polinkio į infekcinį susirgimą? Tas tarpusavio ryšys pagimdytas poreikio naudoti limfocitus organizmo energetiniams poreikiams streso metu.
      Tačiau streso metu visos šios svarbios organizmui  „plonybės“ nueina į antrą planą, nes tuo momentu svarbiausia – aprūpinimas energija. Audiniams turi būti greitai pristatytas papildomas kiekis maitinančių medžiagų ir hipotaliamas siunčia impulsus į širdies ir kraujagyslių nervus, kurie valdo vidaus organų ir kraujagyslių susitraukimą, susiaurėjimą. Dar labiau susiaurėja vidaus organų kraujagyslės, sustiprėja širdies veikla, pakyla kraujo spaudimas ir pagreitėja kraujotaka.
     Štai dėl ko ilgalaikės emocijos ypatingai pavojingos hipertonikams. Tuo pačiu adrenalinas, augimo hormonas, riebiosios rūgštys, cholesterolis, kortizolis ir t.t. - visi faktoriai, kurie nuosekliai buvo įtraukti į stresinės reakcijos aprūpinimą, didina kraujo krešamumą ir tuo  padeda išvengti  kraujo netekimo, esant traumai. (Bet šis apsauginis mechanizmas tuo pačiu gali emocinio susijaudinimo metu tapti trombozės ir širdies infarkto priežastimi.)

  Apsauginės reakcijos procese, viskas, kas gali trukdyti, turi būti užblokuota. Todėl antinksčių žievės hormonas – kortizolis kritiniu organizmui momentu ne tik tarnauja aprūpinimui  energija, skatindamas angliavandenių sintezę iš baltymų, ne tik slopina ląstelinio imuniteto reakcijas, bet ir turi savybę slopinti uždegimą, tuo pačiu mažinant žaizdos dydį traumos atveju. (Būtent dėl to šiuolaikinėje medicinoje kortizolis ir jo dariniai plačiai naudojami uždegimams slopinti įvairių ligų atveju -  nuo akių ligų iki miokarditų.)
     Bet jeigu audinių pažeidimas visgi didelis, tai dalis baltymų iš traumuotos vietos, patenkantys į kraujotaką, pasiekia imuninę sistemą, ir veikdami ją, kaip veikia ir „svetimi“ baltymai iš mikrobų, imunizuoja prieš savo audinius. Šiuo atveju imuniteto antikūnai, prasiskverbdami į audinius, gali juos pažeisti. Tai gresia  autoimuninėmis ligomis, kurios vystosi pagal tuos pačius dėsnius , kaip ir nesuderinamumas organų persodinimo atveju. Todėl ta aplinkybė, kad kortizolis aprūpino organizmą energija streso atveju, ardydamas limfocitus, sumažina imunitetą streso atveju, sumažina imunizacijos galimybę prieš savo audinius. (Dėl šios priežasties kortizolis plačiai naudojamas imuniteto slopinimui alergijų atveju.)

   Kortizolis ir jo gamybos reguliatorius hipofizio hormonas – kortikotropinas, o taip pat prolaktinas turi savybę slopinti hipotaliamuso „lytinio centro“ aktyvumą. Toks elgesys yra biologiškai tikslingas: kol stresas nesibaigęs, jo rezultatai neaiškūs, o sužeistas individas daugintis neturi. (Dėl šios priežasties moterims neigiamos emocijos kartais sutrikdo menstruacinį ciklą, o vyrams sumažėja potencija.)

     Stresas, šalindamas visa, kas nereikalinga, slopina ir apetitą. Hipotaliamo apetito centras emocinio susijaudinimo metu yra slopinamas, kaip slopinama ir virškinimo sistemos veikla - kovoje už išlikimą maistas ir jo įsisavinimas nėra aktualu. (Dėl šios priežasties streso metu išdžiūsta burna.)

     Bet štai stresas baigiasi, sunaudotas didelis kiekis energijos ir prasideda atsistatymas.
    Hipotaliamas, per jame esantį termoreguliacijos centrą, padidina šilumos atidavimą. Išsiplečia kraujagyslės, padidėja prakaito išsiskyrimas – visa tai saugo organizmą nuo perkaitimo, kuris vyksta dėl didelio kiekio riebiųjų rūgščių ir gliukozės „degimo“ streso metu.

    Riebiųjų rūgščių perteklius, kurių intensyvi mobilizacija vyko streso metu energijai gauti, atsistatymo periode tampa žaliava cholesterolio gamybai. Ši aplinkybė turi labai didelę reikšmę, nes atsistatymo periode reikės gydyti žaizdas ir vyks ląstelių dalijimasis. Kiekvienai naujai ląstelei bus reikalingas apvalkalas - membrana, kurios sudėtyje yra daug cholesterolio.
  Taigi, kaip jau supratote ( o gal ir ne, jei skaitėte neįdėmiai), streso metu metabolizmas nukrypsta į riebiųjų rūgščių intensyvų naudojimą – energijai gauti ir gliukozei išsaugoti bei atstatyti. Šis metabolizmo nukrypimas slopina imunitetą ir didina kraujo krešamumą, o po to didina cholesterolio gamybą.

 VISI ŠIE POKYČIAI VYKSTA KIEKVIENO EMOCINIO STRESO METU.

     Pavyzdžiui studentams, sesijos metu, kraujyje padidėja cholesterolio kiekis. Bet juk gyvenimas verčia laikyti egzaminus ne tik universitetinių studijų atveju. Mes egzaminus laikome kasdien – kuo sudėtingesnis mūsų gyvenimas, tuo daugiau egzaminų mes turime išlaikyti. Dažni ir ilgalaikiai susijaudinimai formuoja bereikalingą apsauginę reakciją, kurios viena iš  išdavų – aterosklerozė.
 Bet visos neigiamos streso pasekmės tolimesnėje ateityje, o iš kart po streso, viskas kas vyksta atsistatymo periodo metu - organizmui naudinga. Ypatingas antidiuretinis hormonas tiesiai iš hipotaliamo pakliūna į hipofizį, iš jo į kraują, taip pristabdydamas vandens išskyrimą inkstuose ir tuo padėdamas kompensuoti kraujo netekimą (traumos atveju). Sustiprėja, hipotaliamo prieš tai užblokuota, skydliaukės veikla, kurios hormonai reikalingi pažeistų audinių atstatymui – hipotaliamas atsistatymo periode skydliaukės veiklą ima stimuliuoti. Gęsta kortizolio išsiskyrimas ir atsistato baltymų sintezė, kuri buvo anksčiau užblokuota – baltymai buvo verčiami į angliavandenius.
   Taip laipsniškai, etapas po etapo, apsaugos mechanizmas reguliuojamas per hipotaliamą, o po to ir organizmo atstatymas, jei pažeidimas nebuvo mirtinas.
  Taip  reakcija į stresą apsaugo mūsų organizmą nuo galimo ar esamo žalingo poveikio. Prisiminkim trumpai kaip viskas vyko: kraujyje padaugėjo hormonų adrenalino, augimo hormono, prolaktino, kortikotropino, kortizolio; didėjo kraujyje medžiagų, kurios duoda energiją,  koncentracija – riebiųjų rūgščių, gliukozės; padidėjo cholesterolio kiekis, kraujo krešamumas, pakilo kraujo spaudimas ir t.t. Visa tai reiškia nukrypimą nuo vidinės terpės pastovumo dėsnio, dėsnio, kurio laikymasis, kaip ir organizmo gynyba, yra reikalinga gyvybei palaikyti.
     
    Tačiau mes žinome, kad, veikiant kibernetiniams reguliacijos mechanizmams, homeostatinės sistemos siekia išlaikyti pusiausvyrą arba stengiasi atstatyti tvarką ir stabilumą. Todėl visai logiška būtų paklausti: kaip visos tos stresinės situacijos metu gali būti  toks organizmo vidinės terpės nukrypimas?
     Iš tikro, jei padidėja kraujyje kokio nors hormono, pavyzdžiui kortizolio, tai jis, pagal neigiamo grįštamo ryšio mechanizmo veikimo principą, turėtų pristabdyti savo reguliatoriaus išsiskyrimą, šiuo atveju hipofizio hormono kortikotropino, ir kortizolio išsiskyrimas, nestimuliuojamas kortikotropino, turėtų sumažėti iki normos – iki ribų, apibrėžtų homeostazės dėsnio. Bet to neįvyksta ir kraujyje streso metu kortizolio išlieka padidintas kiekis, tuo pačiu sukurdamas antistresinį mechanizmą. Kodėl taip atsitinka?

      Kiekvienas hormonas reguliatorius turi savo darbinį faktorių, kuris kylant koncentracijai kraujyje mažina reguliatoriaus aktyvumą. Kortikotropino išsiskyrimą turėtų slopinti kortizolio išsiskyrimo padidėjimas; augimo hormono ir prolaktino – cukraus ir riebiųjų rūgščių padidėjimas  kraujyje. Ir visgi kraujyje vienu metu yra didelis kiekis ir hormonų- reguliatorių, ir darbinių hormonų bei energetinių substratų.

    H.Selje, aiškindamas apie hipofizio aktyvumo padidėjimą streso metu, o po to ir apie hipotaliamo,  neatkreipė dėmesio, kad hipofizio-hipotaliamo komplekso aktyvumo padidėjimas negali egzistuoti   ilgai, jei neįvyks hipotaliamo jautrumo slenksčio padidėjimas  į slopinančius periferinius signalus. Kitais žodžiais tariant, jei neįsijungs mechanizmas, garantuojantis homeostazės nukrypimo dėsnio veikimą.
   Hipotaliamo jautrumo slenksčio padidinimo mechanizmo fiziologinė reikšmė labai didelė. Jei jo nebūtų, stresinė prisitaikymo reakcija būtų visada trumpalaikė, ji veiktų tik tiek laiko, kad suveiktų neigiamo grįžtamo ryšio mechanizmas ir sistema sugrįžtų į pusiausvyrą. O šito, kaip mes žinome, neįvyksta. Reiškia  streso metu vyksta hipotaliamo jautrumo  slenksčio padidėjimas. Būtent šitas mechanizmas ir nusako organizmo vystymosi , senėjimo reguliavimo mechanizmą ir natūralios mirties reguliavimo tipą. (Apie tai bus kitame straipsnyje)
   Tuo galima daug ką paaiškinti streso ir ligų santykiuose. Stresas sukelia tokius pačius pokyčius, kokie vyksta ir senstant. Cukraus, riebiųjų rūgščių, cholesterino kiekis kraujyje auga. Tai reiškia, kad  energetinės homeostazės sistemoje įvyko hipotaliamo jautrumo slenksčio padidėjimas; didelis antinksčių žievės hormono kiekis streso metu rodo, kad įvyko hipotaliamo jautrumo slenksčio padidėjimas ir adaptacinės fazės homeostazėje.

  Kitaip sakant, tai, kad aukštesnieji gyvūnai yra apdovanoti pačiais aukščiausiais sugebėjimais gintis nuo streso, reikia dėkoti sudėtingų homeostatinių sistemų pasirodymui gyvosios gamtos evoliucijos procese, kurių viršūnę vainikuoja hipotaliaminiai procesai. Sukurti būtinus nukrypimus kovai su stresu galima tik padidinant hipotaliamo jautrumo slenkstį – dėka to mechanizmo, kuris yra organizmo vystymosi, senėjimo ir senatvinių ligų mechanizmo pagrindas (apie tai kitame straipsnyje). Tuo pačiu, gindamasis nuo išorinių mirties priežasčių, organizmas tai daro ne tik adaptacijos ligų sąskaita, bet ir spartina natūralų senėjimo procesą. Štai tokiu būdu negandos ir rūpesčiai trumpina mums gyvenimą.

       Belieka pridurti, kad, kai jūs pastebite gręsiantį pavojų, signalai, įvertinantys šį įvykį, iš centrinės nervų sistemos besiveržiantys į limbinę sistemą ir hipotaliamą, aktyvuoja jos veiklą. Bet bet kokia veikla nervinių ląstelių sistemoje eikvoja tarpininkus – nervinių impulsų mediatorius. Visa vegetatyvinė sistema padalinta į dvi priešingas viena kitai stovyklas – simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemas. Ryšium su tuo yra ir dvi grupės tarpininkų mediatorių – sąlyginai jos vadinamos S ir P
     Simpatiniai mediatoriai S yra: dopaminas ir noradrenalinas - medžiagos struktūriškai labai panašios į stresinį hormoną adrenaliną; grupės P mediatorius sudaro serotoninas ir artimi jam junginiai – indolaminai;  grupės S ir P mediatoriai sintetinami iš amino rūgščių – atitinkamai tirozino ir triptofano. Šių mediatorių koncentracijos sumažėjimas streso metu dėl padidinto jų sunaudojimo ir yra hipotaliamo jautrumo slenksčio didėjimo priežastis. Jei yra ilgalaikis stresas, tai mediatorių kiekio sumažėjimas yra labai ryškus ir sukelia - psichinę depresiją.

   Žinome, kad didelį emocinį susijaudinimą dažniausiai keičia apatija. Tai požymis, kad yra išnaudotas neuromeditorių limitas, tai perspėjimas, kad būtina ramybė – teisingam atsistatymo periodo vyksmui.
    Neuromediatorių normalizavimosi greitis priklauso nuo įgimto nervų sistemos stiprumo, tai yra - nuo genetikos. Taip pat jis priklauso ir nuo organizmo metabolizmo ypatumų. Neuromediatoriai atsistato, savireguliacijos mechanizmas suveikia ir sistema sugrįžta į stabilią būseną. Tik hipotaliamo jautrumo slenkstis lieka pakitęs – kuo toliau link amžinosios šviesos, tuo jo kitimo galimybės mažėja, kol vieną dieną nepradėsime gyventi ištisiniame chroniškame strese. Laikas ir senatvė – tai pastovus stresas.  :)
     
Mąstantys, perskaitę šį straipsnelį, turėjo suprasti, kodėl pavojinga gydytis kai kuriais hormonais – jų neatsargus naudojimas didina minėtąjį hipotaliamo jautrumo slenkstį.
Yra tiesos liaudiškame posakyje „neimk į galvą – imk į burną“. Kartais 50 gramų konjako ar 100 gramų sauso vyno tikrai gali pagelbėti  ilgalaikiuose stresuose – duoti atostogas šiam nepageidaujamam procesui, o netikėto streso atveju – jį sušvelninti.

Mūsų negalavimų ir senėjimo priežastis dažniausiai glūdi ne pačiuose aplinkos faktoriuose, bet mūsų reakcijoje į juos.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (4)
 
Apie ką perspėja traškantis megztinis
2012.02.19 HomoSanitus / Age
Žmogaus kūnas elektrinių krūvių požiūriu  yra neutralus. Tai sąlygoja makroskopinio elektro-neutralumo dėsnis, kuris sako: makroskopinio dydžio objekto bet kuriuo laiko momentu bendras teigiamų krūvių kiekis lygus neigiamų krūvių kiekiui. Netgi labai nežymus šios krūvių pusiausvyros pažeidimas sukeltų elektrostatinio potencialo atsiradimą. Įsivaizduokite sferinės formos gyvą ląstelę, kurios spindulys yra 0,1 mikrono (10-6  m). Pašaliname iš jos nedidelį kiekį K+ — 10-18 molio. Kaip pasekmė, ląstelės viduje susidarys neigiamų krūvių perteklius (10-18 nuo Faradėjaus skaičiaus, arba 0,965 x 105 x 10-18 = 9,65 х 10-14 kulonų). Įkrautos sferos su spinduliu r elektrinis potencialas  ψ vandeninėje terpėje nustatomas pagal formulę ψ = Q/εr, kur  Q – elektrinis krūvis, o ...
Kuo ypatingi aspirinas ir imbieras?
2012.02.11 HomoSanitus / Age
Daugelis esate girdėję, kad aspirinas skystina kraują ir vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai skiria jo po vieną tabletę parai. Šio patarimo jie siūlo laikytis iki mirties. Nes jų manymu visų problemų su širdimi ir kraujagyslėmis kaltininkas yra per tirštas kraujas. Koks gi iš tikro yra aspirino poveikis, ir kuo jis pasibaigs ilgai jį vartojant. Artritas, žvynelinė, trombozė, serotonino ir katecholaminų perteklius, silpna kraujo ląstelių kilerių veikla, alergija, visų rūšių skausmai, PMS, širdies kraujagyslių ligos, uždegimai ... tai ligos, kurias įtakoja medžiagos, medicinoje vadinamos prostaglandinais (PG). Prostglandinai skirstomi į tuos, kurie: 1.Slopina uždegimus (PG1). 2.Skatina uždegimus (PG2). 3.Blokuoja PG2. (PG3). Normaliai funkcionuojančiame organizme prostaglandinų santykis turi...
 
Geras limfos tekėjimas - geros sveikatos palydovas
2012.01.11 HomoSanitus / Age
Kai senas indėnas nori išeiti  į amžinos medžioklės šalį, jis susiranda medį, atsisėda jame, nustoja judėti ir ima paviršutiniškai kvėpuoti krūtine... Apie 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Vanduo, kad skatintų gyvybiškumą, kaip ir aplink mus supančioje gamtoje, taip ir mūsų organizmo viduje – turi nuolat tekėti. Kur gamtoje natūraliai švariausias vanduo? Šaltiniuose. Kas padaro vandenį tokiu? Tekėjimas, nuolatinis tekėjimas. Kas atsitinka, jei vanduo nustoja tekėti? Netekantis vanduo sudaro galimybę formuotis pelkei, kurios pats kvapas jau rodo, kad joje ima dominuoti irimo procesai. Analogiškai ir žmogaus organizme – kol vanduo teka, tol mes esame gyvybingi. Šiam procesui organizme lėtėjant, jame prasideda įvairios problemos. Kas tie  organizmo...
Šviesa, tamsa ir melatoninas
2011.12.18 HomoSanitus / Age
Kodėl sniegas baltas? Tam, kad surinktų nuo žemės...  saulės šviesą mūsų akims. Graži ta Lietuva. Žmonės irgi čia gražūs. Ypač moterys. Tik nervuoti jie čia kažkokie. Ir žudosi dažniau jie čia nei kitur. Garsūs daininykai dažnai čia apie debesis vis dainuoja. Nepatinka kartais jie visokiems andriukams, nes gal rojų danguje savo pilkuma užstoja. Ir iš tiesų, kas gi gero tuose debesyse? Tik saulę užstoja, ir dar šlapinasi ant mūsų jie čia per dažnai. Mažai mums tenka tos gęstančios žvaigždutės šviesos čia, prie Nemuno tų vingių. O atėjus trumputei vasarai saulėtai, daug kas savo akis dar ima slėpti po tamsiais akiniais. Nemažai žmonių (ir jų stipriai daugėja) akinius nešioja visą laiką, nes be jų gyvenimo ryškumo jau nebemato. Tėvų perduotas genetinis brokas ar civilizacinės...
 
Kalis ir radioaktyvus cezis
2011.06.23 HomoSanitus /
Pranešime aiškinamas žinomas paradoksas: nežymus audinių užteršimas radioaktyviuoju ceziu137 sukelia stipriai išreikštas audinių patologijas (širdies, inkstų ir kt.). Viskas sustoja į savo vietas, jei žinoma, kad kalis pasiskirstęs ląstelėje NEVIENODAI. Jis adsorbuojamas tam tikrose ląstelės struktūrose ir jo kiekis lokaliai išauga. Šiandien žinoma, kad tokioms struktūroms priklauso susitraukimo aparatas (cezis koncentruojasi mikrofibrilių, turinčių susitraukimo baltymą mioziną, M-diskuose) ir mitochondrijos. Radioaktyvus cezis137  pažeidžia tas struktūras, kuriose jis susikaupia, nors visumoje bendroji gautoji dozė gali būti ir nedidelė.
Ką bendro turi žylantys plaukai ir baltmė?
2010.11.27 HomoSanitus / Age
Pakankamai dažnas reiškinys, kai žmonėms ima vienaip ar kitaip ima keistis odos pigmentas ir ima ryškėti ant jos neegzistuojančių realybėje valstybių žemėlapiai. Tokiems žmonėms „protingi“ dermatologai dažniausiai paskiria kokį nors tepalą, ir neretai hormoninį, tačiau „valstybių sienos“ kaip plėtėsi, taip ir toliau jiems plečiasi. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad eilinį kartą gydytojas dairosi į medžius, kai tuo tarpu reikia žiūrėti į mišką – tik visumą matantis gali nuspėti kur šuo pakastas. Dažnas netradicinės medicinos žinovas gali pasakyti, kad organizmo detoksikacijai naudojamos klizmos su kavos tirščiais yra efektyvios, bet kur to efektyvumo šaknys žino retas. O veikimo mechanizmas slypi elektrochemijoje: nuodingus, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, neigiamai...
 
Saka apie druskos rūgštį
2010.11.22 HomoSanitus / Age
Perkrauta lotyniškais ir tarptautiniais terminais gydytojo kalba, išversta į daugeliui suprantamą, neretai sukelia šypseną. Paprasti gydymo metodai neleidžia gydytojui išpuikti ir tapti nepakeičiamu. Tam, kad augtų pelnas, šiuolaikinė  medicina užkasa senus paprastus gydymo metodus arba apvelka juos naujais  įmantriais rūbais. Metodas ar cheminė medžiaga, kurių negalima užpatentuoti, šiuolaikinę farmaciją domina tik tiek, kiek galima tuo pasinaudoti kuriant naują patentuojamą. Daugelio chroniškų ligų atsiradimo priežasčiai nustatyti reikia nueiti ilgą paieškos kelią, kad atsekti kur yra pirminė kilusio susirgimo priežastis. Nėra greito ryšio tarp priežasties ir pačios ligos – tai ne tas atvejis, kai išgeriamas kalio cianidas ir numirštama. Kaip...
Ar verta vartoti Omega 3?
2010.11.09 HomoSanitus / Rūta S.
Nuo Guy R. Schenker, D.C. Gruodis, 2005 Mielas Gydytojau, Ne per seniausiai, po daugelio metų,  aš pirmą kartą  užėjau į sveiko maisto parduotuvę. Negaliu sakyti, kad buvau nustebintas to, ką pamačiau, bet reklaminės informacijos gausa privertė mane pasijusti taip, lyg  būčiau gundomas klasikiniais viliojančiais pažadais SALDŽIAKALBIO  PREKEIVIO, SIŪLANČIO VAISTĄ NUO ŠIMTO LIGŲ. Ketvirtadalis parduotuvės buvo užpildytas Sojos-Žudikės, kaip ji buvo garsiai pavadinta dėl galios užkirsti kelią ar net išgydyti kiekvieną žinomą žmonijos ligą. Viename parduotuvės gale buvo reklamuojamas Žvėris Fitoestrogenas, dainuojantis savo sirenos dainą apie gydymą  būklių, sukeltų estrogenų pertekliaus. Bet žaviausia daina ir šokis buvo atliekamas Omega 3 PNRR, dešimtmečio Pseudo-Mokslo...
 
Aliejų ir žuvų taukų mitai
2010.10.22 HomoSanitus / Rūta S.
Neretas, pasiekęs gyvenimo pusiaukelę, būna bent kartą jau patyręs reiškinį, kurį paprastai apibūdinant galima pavadinti apsinuodijimu maistu. Įdėmiau gyvenimą žvalgantys turbūt pastebėjo, kad šis apsinuodijimas būna ypač sunkus, kai suvalgoma sugedusios žuvies ar užvalgoma pasenusio maisto, kuriame buvo aliejaus. Visi gerai žinome koks „malonus“ pojūtis pasilieka burnoje, kai perkandamas sugedusio  riešuto branduolys. Kuo ypatingesnis apsinuodijimas sugedusiu riebalu, nei, tarkim, papuvusiu obuoliu? Tuo, kad riebalams, skirtingai nei medžiagoms, tirpstančioms vandenyje, pakliūti į ląstelę per membraną nėra barjero, tai yra jiems nereikia pernašos. Polinesočioji riebioji rūgštis prie savo laisvųjų jungčių prisijungusi ląstelei nuodingą cheminį elementą jį gali nunešti iki...
Cholesterolis: požiūris į konkretaus paciento mitybą
2010.10.03 HomoSanitus / Rūta S.
                                         Pagal Guy R. Schenker, D.C. (Šis straipsnis buvo išspausdintas: Today's Chiropractic Kovas/Balandis 1989, Healthcare Rights Advocate June, 1990, Alternatyvos mityboje ir sveikatos rūpybos sąjungos žurnale). ĮVADAS Einšteinas, paklaustas, kaip jam pavyko atrasti naują mąstymo kelią, atsakė, kad jis tai padarė išimtinai mesdamas iššūkį aksiomoms. Šio straipsnio tikslas yra mesti iššūkį visuotinai priimtam teiginiui, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas yra tiesiogiai susijęs su cholesterolemija ir miokardo infarktu. Siūlomas orientuoto paciento...
 
Ar jūs darote šias paprastas klaidas, paskirdami kalcį?
2010.09.17 HomoSanitus / Rūta S.
                                                       Pagal  Guy R. Schenker, D.C. Jūs paskiriate kalcį moteriai menopauzės periodu ir jai netrukus smarkiai užkietėja viduriai. Arba rekomenduojate jį vyrui, besiskundžiančiam nemiga, ir jam paaštrėja artritas, pradeda šalti rankos bei kojos. O jei rekomenduosite kalcį moteriai, kuri skundžiasi menstruaciniais skausmais? Ją pradės varginti nemiga. Arba, jūs paskirsite kalcį vaikui, kurio kaulai ir dantys dar vystosi, ir jis pradės skųstis raumenų mėšlungiu. Kai esate įsitikinę, kad kalcis atneš naudą beveik visiems...
Ką reikia žinoti prieš geriant vaistažoles ir vaistus
2010.04.23 HomoSanitus / Age
Dauguma žmonių įsitikinę, kad vaistažolės bet kokiu ligos atveju yra geriau, nei neorganinės chemijos preparatai ir gydymas jomis bus kur kas sėkmingesnis, nei vaistais iš vaistinės. Tačiau tiek pacientai, tiek 99,9% gydytojų tikrovėje nežino kada vaistažolės gali padėti ir kada jos bus dar vienas žingsnis grabo link (su neorganiniais vaistais situacija tokia pati). Kai ląstelių biologinėse membranose pasikeičia lipidų sudėtis, jos tampa arba per daug pralaidžios, arba atvirkščiai – užanka ir  ląstelė nieko nei išleidžia, nei įsileidžia. Jei ląstelės membranoje padidėja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, membrana tampa per daug pralaidi. Tuomet organizme visi biologinio oksidavimo procesai organizme sustiprėja, dominuoja simpatinė VNS, skydliaukė dirba aktyviai, gaminama daug ATP... Kaip taisyklė tokioje...
 
Kodėl atsiranda skylė skrandyje?
2010.04.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad rasti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti detaliau kaip tas skrandis funkcionuoja. Tai pradžioje ir padarysim. Virškinimo funkcijos skrandyje yra: deponavimas, mechaninis ir cheminis maisto apdirbimas, laipsniškas  skrandžio turinio išmetimas porcijomis į dvylikapirštę žarną. Skrandžio dalis, kurioje pereina stemplė į skrandį vadinama kardialine  dalimi (įskrandis). Skrandžio dugnas . Skrandžio kūnas . Ir pilorinė (prievartinė) dalis , kuri pereina į sfinkterį. Pagal tai, kurioje skradžio dalyje yra skrandžio gleivinės epitelio ląstelės, joms ir duoti pavadinimai – kardialinės, sfinkterio ir t.t. Skrandyje yra didysis ir mažasis skrandžio išlinkimai. Druskos rūgšties daugiausia išskiria didžiajame išlinkime, skrandžio...
Kodėl nėra riebių šimtamečių?
2010.04.03 HomoSanitus / Age
Du pacientai. Vienas įsitempęs, susijaudinęs ir regis, kad reikia tik degtuko ir jis užsiliepsnos. Jam šokinėja į viršų kraujo spaudimas, dažnai laksto į tualetą šlapintis, intymiose kūno vietose niežulys, galvos skausmas, pulsas dažnas... Kitas vangus, nejudrus, mieguistas, apatijoje, nieko nenori ir negali veikti, vos velka kojas, pulsas retas... Per savaitę ar dvi galima šias būsenas sukeisti vietomis – hipertoniką padaryti vangiu, o apsnūdusį padaryti aktyviu. Pats trumpiausias ir paprasčiausias testas: abu pacientus reikia paguldyti ir gulintiems išmatuoti arterinį kraujo spaudimą ir suskaičiuoti pulsą. Po to abu pacientus pastatyti ir vėl išmatuoti spaudimą ir pulsą. Atsistojus po gulėjimo, pirmojo  paciento  kraujo spaudimas išliks stabilus, antrojo – tiek...
 
Cholesterolio svarba
2010.02.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai  tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat. Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus. Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis  gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių. Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio...
Silpnas ir stiprus imunitetas
2010.02.10 HomoSanitus / Age
Kas tai yra imunitetas? Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu. Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus. Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą. Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo...
 
Laisvųjų aminorūgščių fondas (LAF)
2010.02.06 HomoSanitus / Age
Normaliam vidutiniško sudėjimo žmogui per parą reikia apie 70-100 gramų baltymų (pavyzdžiui, 100g jautienos yra apie 25g baltymo) . Jeigu žmogus dirba darbą, kuriame labiau aktyvuotas organizmo anaerobinis energijos gavimo būdas, jam reikia daugiau baltymų (jeigu dirba labai sunkų fizinį darbą, reikia apie 400 gramų baltymų), jeigu aerobinį darbą – baltymo reikia mažiau, bet daugiau angliavandenių. Kaip baltymai įsisavinami? Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa. Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui, organizmas turi iš savęs paimti 460g aminorūgščių skolon, kurios po to grąžinamos su „palūkanomis“. Ta baltymo dalis, kurią organizmo audiniai gali atiduoti virškinimo fermentų sintezei, ...
Kodėl sergant kyla temperatūra?
2010.02.04 HomoSanitus / Age
Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą –...
 
Magiškasis bangos ilgis
2010.02.03 HomoSanitus / Age
Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas. Kodėl mus taip traukia ugnis? Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo? Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos? Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos? Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje? Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių? Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį? Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai). Kodėl medituojant grupėje...
Tolerancija
2010.02.02 HomoSanitus / Age
Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių  jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė. Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus  jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Žmonija taikosi prie technologinių ritmų, o tai - darbas ištisą parą, nepriklausantis nuo biologinių ritmų, ir todėl pirmoje vietoje ne žmogus, bet technologijos.
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės