Apie projektą Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorienė Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Kaip numesti riebalų maišą visam laikui
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / METABOLIZMAS / Kaip numesti riebalų maišą visam laikui
„Kartais žmogus išmoksta pradėti naują gyvybę mėgintuvėlyje,
bet niekaip negali suvokti kodėl jam auga pilvas.“

Vyras jau vos užneša save į  antrą namo aukštą, kojos dar lyg ir tvirtokos, bet ir jos jau nesugeba pakelti tokio lašinių ir visokio kitokio į kūną  sukrauto „gėrio“ naštos. Kraujagyslės išpampę ir ant sprando, ir ant kojų, pulsas kaip pas peliuką Mikį, kuriam katinas sugriebė uodegą. Kraujospūdis toks, kad galva rodos plyš pusiau ... Tas ir toks žmogus ruošiasi maitintis. Ir ką jūs manote jis valgys? Atspėjote – daržovytes, mažumą košytės „ant vandens“ virtos, kokį obuoliuką, kokią razinutę. O alkis už pusvalandžio po tokių pietų – nors  vienuolį su rūbais  be jokio pasišlykštėjimo, desertui...

Moteris žvelgia į veidrodį ir vaizdas priverčia rankas matuojančiai sugriebti sau už šonų, po to dar už blauzdų.   Pradžioje pyktis ant savęs ir savo netikusios dvasios sudėtinės dalies – valios, po to pyktis ant genų rekombinacijos, ir galų gale – ant paties aukščiausiojo, kam jis ją tokią riebią sutvėrė ... Graužatis ir nusivylimas nuveja prie amžinojo neišsenkančio ir labai civilizuoto  mitybos šaltinio šaldytuvo-ramintuvo. Su nerimo židiniais  sąžinės srityje atveriamos paguodos durys ir akys ima rinktis pagal vidinio balso sukalbėtą maldelę: „ Ką nors lengvesnio, liesesnio ...“

Ir taip kasdien. Savaites. Mėnesius. Metus. Dešimtmečius. Kol Maximoje gautų „papigiai“ svarstyklių galimybės yra išsemiamos ir tenkintis belieka pereiti tik prie spėjimo su virgulėmis metodo su stabiliai kankinančiu   pavadinimu : „ Tai kiek gi aš sveriu?“

Čia buvo uvertiūra. Nelinksma tokia kai kam, bet už tai beveik realistinė. Tam, kad joje atrastumėte ir dalelę savęs tie, bandantys nesėkmingai suliesėti, pagražėti ir pirmiausiai iš savo mitybos raciono išmetę ...riebalus, o su jais ir paskutines viltis. O viltis yra. Ir ji net beveik tame pačiame šaldytuve voliojasi, riebi  ir slidoka tokia, ypač pašilus ...

Toliau seks moksliškai polifoniška simfonija su nemažu atliekančiųjų instrumentų kiekiu, į kurių skambesį teisingai ir atkakliai  įsiklausius, galima išgirsti uvertiūroje nuskambėjusios temos išrišimą, veikiantį kur kas geriau, negu gautasis priklaupus prie sakyklos vietinėje parapijoje.

Diriguojame toliau. Sekite partitūrą įdėmiai.

Žmogus, kaip rūšis, nuolat, kaip ir kiti gyvūnai aplink, vystosi ir tą savo vystymąsi jis pats palydi sau suteikdamas kokį nors pavadinimą. Būtinai lotynišką, kad išlaikyti tradiciją ir, kad moksliškiau  skambėtų – Homo Sapiens. Atsistojo stačias – tekšt sau pavadinimą Homo Erectus, pradėjo mąstyti – Homo Sapiens. Pradėjo augti pilvas – Homo Pilvūzus... Kadaise nuo kitų gyvūnų tolyn nusiyrėme  irkluodami savo mąstymu, daug ko išmokome, o labiausiai išmokome apgauti. Apgauti laikinai likimą, pažindami dėsningumus ir nuspėdami ateitį, ir taip pratęsdami savo dvasios  buvimą žemėje žmogaus kailyje. Ne visada  pavyksta nuspėti, nelabai  toli į priekį, bet visgi pavyksta.

Universalusis visų gyvybės rūšių populiacijų reguliatorius yra dievo šaukštas, iš kurio kiekviena gyvybės rūšis srebia tai, kas jai skirta. Vieni iš jo rupšnoja žolę, kiti gaudo mašalus, treti – ieško galimybės kaip išplėšti riebesnį mėsos gabalą kam nors iš pasturgalio. Žmogus ir čia yra universalus – jis maitinasi viskuo. Negana to, civilizuotas žmogus dabar pradėjo dairytis ir už dievo šaukšto ribų – ima dėti sau į burną ir tai, kas  maistu tegali būti tik kokioms nors ypatingesnėms bakterijoms. Tik, deja, ne visada toks žmogaus elgesys naudingas jo kūnui. Patikimiau, kai  į   sudėtingo mechanizmo kuro baką pilami degalai tie, kuriuos numatė jo konstruktorius. Taip elgiantis, mechanizmas kur kas ilgiau tarnauja ir problemų mažiau.

Kai kurie civilizuotos visuomenės atstovai savo laiku patyrinėjo kaip maitinasi tie, kurie gyvena senuoju gyvenimo būdu – gentimis ir ne  civilizacijoje, ir kas atsitinka su jų sveikata, kai jie pradeda gyventi ir maitintis taip, kaip mes. Tyrimų rezultatai buvo ne mūsų gyvenimo būdo naudai. Ėmus maitintis ir gyventi taip, kaip mes, jau sekančioje  palikuonių kartoje pradeda ryškėti pokyčiai organizme. Ir dažniausiai ne į gerą pusę. Primityviai gyvenančių tautų maiste yra daug mažiau lengvai ir greitai  įsisavinamų angliavandenių, nei mūsų maiste. Paprasčiau tariant, jie nevalgo cukraus. Kuo gi blogi cukrūs? O gi tuo, kad išderina mūsų organizmo medžiagų apykaitą, ko pasekoje žmogus ima virsti begemotu – pažiūrėkite kaip diena iš dienos civilizuota žmonija vis labiau tunka. Lietuva ne išimtis. Begemotėjimo procesas aktyviai vyksta ir pas mus. Pažvelkite į mūsų vaikus. Daugelio jų galvose jau nuo mažumės apsigyvena kamuojanti mintis: „esu nutukęs ar nutukusi“.( Tarp kitko, ar matėte gamtoje labai nutukusį mėsėdį? O augalėdį?)

Per didelis organizmo svoris. Ar gali kažkokie universalūs fiziniai pratimai padėti jo atsikratyti?

Darant juos aklai, tokia pati tikimybė, kad tai padės, kaip ir tikimybė rusiškoje ruletėje išlėkti amžinam pasiskraidymui į dausas. Garsus kultūrizmo pasaulyje  sportininkas Larry Scott yra pasakęs, kad rezultatai auginami dirbant ne tiek raumenimis, kiek galva. Kad rezultatas kryptų ne į lankas, bandant sureguliuoti kūno svorį, o tikslingai judėtų link ten, ten kur norime, reikia, kad žmogus žinotų kai kuriuos savo organizmo parametrus – kas dedasi jo kraujyje, šlapime, limfoje. Kaip, kada ir ką daryti paaiškės dėstymo eigoje – sekite penklinę. Labai konkrečių ir universalių nurodymų kaip elgtis, kad žmogui imtų kristi svoris – nėra. Yra tik universalūs principai, kaip elgtis, ką matuoti, ką analizuoti, ir kokius pagal situaciją  priimti sprendimus.

Kame slypi tas principų universalumas? Jei žmogus organizmo svoris auga, ir auga būtent riebalinis svoris, tai šis faktas kalba, kad tokio žmogaus organizme neveikia Krebso ciklas (pirmas veiksmas, kurį turite atlikti tam, kad numesti svorį – tai sukandus dantis išsiaiškinti kas tai yra Krebso ciklas ir maždaug kaip jis veikia). Žmogus gauna energiją dviem pagrindiniais būdais.

Yra ramus energijos gavimo būdas, su gera ATP(adenozintrifosfato) išeiga ir yra kitas, rezervinis energijos gavimo būdas, kurį galima būtų pavadinti „kad tik kaip nors išgyventi“. Kaip nors išgyventi esant deficitui deguonies sistemoje.

Pirmuoju būdu organizmas valgo viską, kas papuola – degina angliavandenius, baltymus, riebalus. O antruoju būdu – minta tik angliavandeniais ir aminorūgštimis, gliukogeniniais baltymais, kurie dar pakliūna į glikolizės grandinę. Toks būdas galutiniame rezultate  duoda mažai energijos – viso labo tik dvi ATP molekulės, kai tuo tarpu pirmuoju būdu gauname net 38 ATP molekules. Viskas, kas pakliūna į organizmą  ir neturi galimybės būti oksiduotu, bus pervedama į riebalus. Kitaip sakant – jei nėra oro degimui, tai malkos kapojamos ir nešamos į  pilvo ir šlaunų sandėlius. Ir jeigu pirmasis būdas (oksidacinis) dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebegali vykti, žmogus ima kaupti malkas (riebalus) sandėliuose, kurios negailestingai užkloja biusto ir talijos žavesį ilgam. Gliukozės perteklius yra perdirbamas į riebalinį audinį. O gliukozės tokiam (nutukusiam) žmogui visada yra ir bus mažai, nes dėl neefektyvios energijos gamybos visoje sistemoje susidaro energijos deficitas, o smegenys pirmos ir  reikalauja nuolatinio maitinimo (negalime gi mes negalvoti, jos dirba net ir mums miegant), ir reikalauja jos angliavandenių, nes tai vienintelė medžiaga iš kurios organizmas gali greitai tuo metu  pagaminti  gliukozę ir nuraminti centrinį procesorių – smegenis. Visos kitos medžiagos organizmą tik terš, blogins pralaidumą, sės šlakais jungiamajame audinyje. Ir todėl, kol neįjungsite deguonies kūryklos organizme, deginti viršsvorį kažkokiomis dietomis ar jų nuorodomis dieta.lt nėra prasmės.

Tiesa, galima sumažinti kalorijų skaičių mityboje  ir nuo tokio neišmintingo žingsnio svoris iš lėto ims kristi, tačiau audiniai ir smegenys nuolat gyvens energetinio deficito sąlygomis, jeigu joms nesustiprinsite ATP gamybos tuo pirmuoju, ekonomišku būdu, tai yra iš gliukozės molekulės gauti 38, o ne 2 ATP molekules. Labai svarbu reguliuojant metabolizmą organizmui tuo pačiu  duoti ir atitinkamų pirminių medžiagų – substrato. Jos duodamos įvertinus kraujo, šalpimo ir t..t, tai yra metabolizmo tyrimus, kurių pagalba nustatoma kokia padėtis yra ląstelių membranose – atidarytos jos ar ne. Riebalus kaupiantis žmogus, kaip taisyklė, priklauso  anaerobiniam, gliukogeniniam, anaboliniam metabolizmo tipui.

Tam, kad suprasti kaip paleisti organizme aerobinę (oksidacinę) dalį, reikia žinoti kaip veikia Krebso ciklas ir visos jo būtinos grandys. O būtinos jos yra šios: mitochondrijų membranos, visi fermentai, protonų elektronų pernešėjai, kurie aprūpina substratų aerobinį oksidacijos etapą. Kadangi energijos gavimo būdas pas nutukusius pertvarkytas į energijos gavybą iš gliukozės(anaerobinėmis sąlygomis), kiti substratai, apart angliavandenių, energijos gamybai nepanaudojami. Naudojami tik angliavandeniai. Iš jų pagamintos gliukozės kiekio dalį sunaudoja smegenys (tarp kitko, ar daug matėte nutukusių tikrų mokslininkų?:) ), o visą kitą perteklių kasos išskirtas insulinas sukraus į riebalinį audinį.

 Insulinas – tai hormonas, išjungiantis organizmo sugebėjimą utilizuoti riebalus, ir todėl gauti energiją iš riebalų, esant organizme  dideliam kiekiui insulino, neįmanoma.

(Dėmesio! Dirigentas aktyviai mosikuoja, matyt jam svarbi ši partitūros vieta. Turėtų būti svarbi ji ne tik jam, bet ir jums!) Klaidingai manoma, kad, jei žmogus turi daug riebalų, tai tokio žmogaus mityboje reikia griežtai apriboti riebalus, o imti maitinti jį kokiomis nors pjuvenomis – sėlenomis, ląsteliena, liesu jogurtuku... , vienu kitu vitaminu (nors protingai vartojant vitaminus irgi galima pasiekti kažkokių teigiamų poslinkių).

O iš tikro tam, kad perjungti procesą iš glikolizės į aerobinę Krebso ciklo dalį ir sutaupyti gliukozę smegenims, kad organizmas nuolat jos neprašytų, reikia organizmui duoti visai kitą substratą. Įsivaizduokite: įeina gliukozė į ląstelę, citoplazmoje vyksta visa eilė reakcijų iki piruvato (glikolizė bedeguoninėje aplinkoje  vyksta iki laktato, deguoninėje – iki piruvato), ir toliau tas piruvatas turi įeiti į Krebso ciklą, kur iš jo  gauti energijos maksimumą. Jei Krebso ciklas stovi, tai viskas ties citoplazma ir baigiasi. Krebso ciklas – tai horizontalus medžiagų įėjimas (vertikaliai įeina tik gliukozė), o horizonaliai įeina baltymai, aminorūgštys, riebalai (pati talpiausia energijos forma). Todėl norinčiam numesti svorį žmogui, būtinai reikia valgyti riebalus – sočiuosius, ir visa tai papildyti Krebso ciklo  komponentais – B grupės vitaminais, selenu, variu, magniu, siera (iš maisto ar preparato), acetilcisteinu (sieros šaltinis, gerai išplaunantis atliekas iš jungiamojo audinio). Greta riebalų reikia vartoti dar dvi medžiagas – L-karnitiną ir kofermentą Q-10. Kokia viso to prasmė? Tam, kad vertikalę pervesti į horizontalę. Be L-karnitino riebalai į Krebso ciklą nepakliūna, net jei ir pavyks vitaminais, mityba ir kitomis priemonėmis įsiūbuoti reikalą. Gliukozė kaip buvo naudojama vertikaliai, tai ir bus. Gliukozę, apskritai, reikia pašalinti iš savo raciono, tada sumažės insulino gamyba, jis bus nereikalingas (jis reikalingas tik tam, kad pašalinti gliukozės perteklių kraujyje į ląsteles). Insulinas įjungia gliukozės utilizaciją ir jos perėjimą iš piruvatų į Krebso ciklą, tai yra iš glikolizinės dalies(anaerobinės) į Krebso (aerobinę). O mums čia reikia riebalus paleisti. Tada kaip viskas  vyks organizme? Viskas, kas yra žemiau galvos, gaus adekvačią energiją iš riebalų, nereikalaujant insulino sau, riebalai su L-karnitinu lengvai praeis pro ląstelių membranas, prisotins ląsteles ir gamins ekonomiškai ATP. Ląstelės energetinis potencialas pakils, organizmas ims jaustis normaliau ir taps stipresniu. O tie angliavandeniai, kurie paklius su maistu, tai yra didesnis jų procentas, keliaus į galvą –  smegenų mitybai. Galvoje insulinas nereikalingas.

Kokia nauda, kai vartojate riebalus? Žemutinė kūno dalis maitinama be insulino panaudojimo, o gliukozė į smegenis irgi keliauja be insulino, tai yra insulino pareikalavimas organizme stipriai sumažėja. Kai tik krenta insulino lygis, anaboliniai procesai nutrūksta (insulino prasmė – kaupti ir saugoti „sandėliuose“, ir įjungti gliukozės perdirbimo į riebalus procesą). Todėl, kaip jau turėjote suprasti,  suliesėti tik badaujant – nepavyks. Smegenys ims badauti ir įkyriai reikalauti maitinimo. Juk ne vienas iš jūsų  ir ne kartą tai jau esate išbandę.

(Dėmesio! Dirigentas ir vėl aktyviai mosikuoja. Matyt ir vėl svarbi partitūros vieta). Ištraukti riebalus iš ląstelių energijos gamybai be L-karnitino, be metabolizmo pertvarkymo, esant aukštam insulino kiekiui kraujyje, neįmanoma.

Norint paleisti teisingai mechanizmą svoriui numesti, išeitis yra tik viena – pamaitinti Krebso ciklą jam reikalingomis medžiagomis, duoti medžiagas,  praeinančias pro ląstelės membranas, kurios, kaip taisyklė šitoje stadijoje yra uždarytos. Yra du pagrindiniai metabolizmo disbalanso tipai – anabolinis ir katabolinis. Kai žmogus kaupia riebalus – tai yra anabolinis disbalanso tipas. Tam, kad pereiti iš anabolinės dominantės į subalansuotą medžiagų apykaitą, reikia duoti organizmui visas medžiagas, kurios dalyvauja aerobinėje energijos gamyboje Krebso cikle. Kodėl reikia duoti būtinai riebalų, o ne angliavandenių? Todėl, kad gliukozė yra vandenyje tirpstanti medžiaga, ir į ląstelę ji gali pakliūti tik dalyvaujant insulinui, o riebalai pakliūna į ląstelę per membraną tiesiai.

Esant anabolizmo dominantei, ląstelių membranos uždarytos, nepralaidžios, į jas maisto medžiagos nepakliūna – tai didina organizmo energetinį deficitą, o šlakai neišmetami lauk – tai skatina ląstelių vidinę intoksikaciją. Ir taip žmogus iš esmės tampa mėšlo maišu, vis labiau storėjančiu ir vis labiau „kvepiančiu“. Išmesti neina, pasimaitinti neina, nes membranos uždarytos.

Antrasis disbalanso tipas – katabolinis. Kaip taisyklė, jis dominuoja pas tuos žmones, kurie yra liesi, asteniški, kurių organizmai viską degina, kiek bevalgo niekas į kūną neina. Antruoju metabolizmo nukrypimo atveju dominuoja nesočiosios riebiosios rūgštys. Jos suminkština ląstelių membranas ir daro jas per daug pralaidžias.

Todėl norint pervesti anabolinį nukrypimą į katabolinį,  be sočiųjų riebalų (energijos šaltinio), galima naudoti dar ir polinesočiąsias riebiąsias rūgštis, tam,  kad suminkštinti ląstelių membranas ir padaryti jų pralaidumą didesnį, kad į ląstelių vidų galėtų patekti substratai. Kol nepadidės energijos gamyba ląstelėje, nepradės gamintis ATP, ląstelė bus dar ir elektriniame deficite. Kam reikalinga ATP ląstelei? Tam, kad palaikyti transmembraninį potencialų skirtumąviduje neigiamą krūvį, iš išorės – teigiamą. Jeigu akumuliatorius užpiltas teisingai, transmembraninis potencialų skirtumas didelis, tai potencine energija žmogus yra apsirūpinęs ir jam jos užtenka. Jeigu ATP gaminama silpnai, tai ląstelės  transmembraninis potencialų skirtumas mažas (o jeigu dar ir susikeitę krūvio ženklai vietomis –  tada išvis tragedija ląstelei ir organizmo šeimininkui). Ir tada ląstelė eikvoja energiją hipersužadinimui, tai yra bet koks poveikis iššaukia veiksmo potencialą ir suirimą. Galutiniame rezultate visa tai baigiasi sistemine acidoze, o ji baigiasi dažniausia onkologiniu procesu. Todėl svarbiausia riebalų deginime – įjungti tą degyklą, kurioje jie dega.

Jeigu membranos, atvirkščiai, yra per daug pralaidžios, turi būti naudojami sotieji riebalai, steroliai, taip pat viskas, kas skatina  hormono kortizolio  gamybą.

Ir tik tada, kai  žmogus akivaizdžiai pajunta, kad organizme energijos padaugėjo, štai tik tada jis turi pradėti užsiimti aktyviai fizine veikla. Ir tos veiklos turi būti tiek, kiek yra  padaugėjusios energijos organizme – tai, ką pagamino iš riebalų, turi būti sudeginta darbu, bet ne daugiau (jei nenorite, kad organizmas akiplėšiškai vėl imtų reikalauti greitai įsisavinamų angliavandenių).  O ne taip, kaip elgiasi daugelis, kai norėdami numesti svorio, puola pirmiausia prie treniruoklio rankenų. Pirma reikia sudaryti sąlygas degti  riebalams, o tik po to į trasą ar prie svarsčių. Pirma malkos, o tik po to degtukai, bet ne atvirkščiai.

Jeigu pradėti kokius nors stimuliacinius procesus, tarkim, gerti kofeiną ar jo turinčius gėrimus,  kad sustiprinti simpatinės nervų sistemos dominavimą, rezultato gero nebus, nes Krebso ciklas neveikia, energija gaminama neefektyviu būdu, vyksta peroksidinė lipidų oksidacija, membranos nefunkcionuoja, ATP nekaupiama.

Labai svarbus cheminis elementas šiame metabolizmo reguliavime yra magnis, be jo negali vykti ATP utilizacija, net jei ATP ir sintetinama. Turi būti naudojamas maistas, kuriame yra ląstelienos(iš nekrakmolingų daržovių), kad ši veiktų į žarnyną išmestoms atliekoms kaip sorbentas.

Tam, kad padaryti ląstelių membranas labiau laidesnes, reikia išsiaiškinti kepenų darbą. Jeigu kepenys blogai gamina ir išmeta tulžį, tai membranų minkštinimas nevyksta ir jos kietėja (štai čia ir yra tas tikrasis kepenų valymo su citrina ir aliejumi tikslas). Kai optimizuojasi tulžies gamyba ir jos išmetimas į virškinimo traktą, susitvarko ir tuštinimasis, ir virškinimas, ir riebaluose tirpstančių metabolitų išmetimas iš kepenų – cholesterolio, kuris yra absorbuojamas ląstelienos ir pašalinamas iš organizmo. Visi šie procesai turi būti nuolat kontroliuojant tyrimais kokia linkme viskas vyksta, tam, kad žinoti kada reikia nutraukti procesą ar keisti jo kryptį. Jei organizmas nukrypo į hiperkatabolizmą, šlapimas tapo labai rūgštus, nukrito šlapimo paviršiaus įtempimas, šlapimo tankis išaugo – reikia sekti procesą, kad neviršyti organizmo persitvarkymo  galimybių ir greičio.

Jeigu viskas lieka pirminiame lygyje ir nesikeičia, reiškia schemą reikia stiprinti – dozes didinti, naudoti šildymo procedūras – garines pirtis, masažus, fizinius krūvius iki išprakaitavimo (jie šildo sistemą iš vidaus). Šios procedūros mažina klampumą, ta yra kuo aukštesnė temperatūra, tuo didesnis procesų apykaitos greitis, ir tuo minkštesnės membranos. Pagal kraujo tyrimus reikia sekti insulino, cholesterolio lygį, lipidogramą. Jei jų rodikliai ima kisti į gerą pusę, reiškia jūs pasirinkote teisingą kryptį. Fiziniai krūviai yra geriau impulsyvūs, trumpalaikiai, kad nepaleisti pieno rūgšties gamybos, nes sistemoje ir taip jau yra acidozė. Gerai tinka acetilcisteinas, jis skystina audinių terpę, turi sieros, cisteino baltymai dalyvauja mitochondrijų membranose elektronų pernešime kvėpavimo grandinėje. Tinka vartoti gintarinę  rūgštį, kuri eina Krebso ciklo trumpuoju keliu, praktiškai nedalyvaudama jame, ji  veikia per sukcinato dehidrogenazę ir iš karto elektronas perduodamas į kvėpavimo grandinę. Jeigu duosite visus būtinus komponentus kvėpavimo grandinei,  sukcinatą, gintaro rūgštį, tai ATP lygį pakelsite.

Metant perteklinį organizmo svorį lauk, svarbiausia – nevartoti angliavandenių, kad neįpilti į šį subtilų reikalą gliukozės ir nepereiti iš ketotipo vėl atgal į gliukotipą. Nes metabolizmo disbalanse dar yra gliukogeninis  ir ketogeninis disbalansai. Gliukogeninis disbalansas – tai vertikalus įėjimas į ląstelę, ketogeninis – horizontalus. Gliukogeninis yra tada, kai žmogaus organizmas greitai sudegina gliukozę, daug gamina insulino, praleidžia per Krebso ciklą. Jeigu žmogaus Krebso ciklas išseko, tai jis vyksta tik iki piruvato ir pieno rūgšties, ir toliau vyksta užrūgštėjimas, acidozė, energetikos sutrikimas. Tam, kad nutraukti šią grandinę, žmogų reikia pervesti į ketogeninį tipą, kuris veikia su riebiosiomis rūgštimis (sočiosiomis ir nesočiosiomis). Jeigu stipriai krenta šlapimo paviršiaus įtempimas(matuojama urotensiometru), tai reiškia, kad stipriai vyksta peroksidinė oksidacija, membranos ima irti, viskas iš ląstelių ima tekėti lauk, tačiau tai gerai tik pirminiu momentu, kai reikia greitai išleisti susikaupusias atliekas jose, tačiau  reikia žiūrėti, kad neperlenkti lazdos ir laiku stabilizuoti padėtį, pakeičiant nesočiąsias rūgštis sočiosiomis – sviestu, meškos, barsuko, surikatų taukais, kokoso aliejumi... Tada šios sočiosios rūgštys eis į energijos apykaitą, membranų lopymą ir nebevyks peroksidinis lipidų oksidavimas, nes jis vyksta tik polinesočiosiose riebiosiose rūgštyse, nes jose yra dvigubos jungtys, kurias galima nutraukti, kai tuo tarpu sočiosiose jungtys yra stabilios.

Taigi tam, kad teisingai vykdyti procesą, reikia tiksliai žinoti kokia padėtis yra membranose. Imsite duoti organizmui sočiuosius riebalus, o membranos yra nelaidžios. Todėl reikia naudotis priemonėmis (urotensiometru), kuriomis galima nustatyti kokios membranos yra esamuoju momentu. Jei jos nelaidžios, pradžioje reikia pavartoti polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, atidaryti jomis ląstelių membranas, o tik po to imti vartoti sočiąsias.

Ir dar vienas labai svarbus momentas. Reguliuojant kūno svorį, labai svarbu duoti organizmui pakankamai gero vandens, tam, kad atliekų šalinimo procesas vyktų sklandžiai ir nepajustumėte autointoksikacijos pasekmių visame gražume.

Jeigu įveikėte  šį straipsnį ir supratote bent jau jame išdėstytus principus, tai dabar turite ir nujausti kodėl yra blogai valgyti daug vaisių, ypač tų, kuriuose yra daug lengvai pasisavinamų cukrų, ypač fruktozės. Nors galvoje tokios mintys ir sunkiai sutelpa, stereotipai priešinasi – juk čia tik taip „sveiki“ mūsų kūnui vaisiai, kuriuos taip mėgsta vegetarizmu susižavėję piliečiai ir pilietės. Išmintingesnieji skaitytojai  turėjo suprasti ir kokiu absurdu kvepia nuolatinis spaudos ir televizinių „daktarų“ kalimas visiems į galvą, kad žuvų taukai ir omega-3 yra sveika organizmui visais gyvenimo atvejais.

Žmonės lankosi pas mitybos specialistus, gaišta laiką, moka pinigus, kad jie jiems sudarytų mitybos dietą, kuri padėtų atsikratyti nereikalingų kilogramų. Kiti nuolat kuičiasi internete, gausiai lankydami tokius puslapius, kurių pavadinime randa žodį „dieta“. Treti džiaugiasi žurnalistų „perlais“ mitybos temomis popierinėje spaudoje. O po to susirinkę visi į  krūvą aptarinėja tuos receptus prie gausiai nukrauto vaišių stalo kokio nors tautinio ar šiaip šeimyninio susibūrimo metu, ir kiekvieną atneštą šia tema šviežią „naujieną“ priima kaip tą išganytoją, gelbėtoją ir pavyzdį, jau du tūkstančius metų kabantį ant kryžiaus.

O čia desertui:




Siūlome perskaityti šia tema dar keletą straipsnių: "Viršsvoris ir nutukimas" bei "Saka apie druskos rūgštį"

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (149)
 
Apie ką perspėja traškantis megztinis
2012.02.19 HomoSanitus / Age
Žmogaus kūnas elektrinių krūvių požiūriu  yra neutralus. Tai sąlygoja makroskopinio elektro-neutralumo dėsnis, kuris sako: makroskopinio dydžio objekto bet kuriuo laiko momentu bendras teigiamų krūvių kiekis lygus neigiamų krūvių kiekiui. Netgi labai nežymus šios krūvių pusiausvyros pažeidimas sukeltų elektrostatinio potencialo atsiradimą. Įsivaizduokite sferinės formos gyvą ląstelę, kurios spindulys yra 0,1 mikrono (10-6  m). Pašaliname iš jos nedidelį kiekį K+ — 10-18 molio. Kaip pasekmė, ląstelės viduje susidarys neigiamų krūvių perteklius (10-18 nuo Faradėjaus skaičiaus, arba 0,965 x 105 x 10-18 = 9,65 х 10-14 kulonų). Įkrautos sferos su spinduliu r elektrinis potencialas  ψ vandeninėje terpėje nustatomas pagal formulę ψ = Q/εr, kur  Q – elektrinis krūvis, o ...
Kuo ypatingi aspirinas ir imbieras?
2012.02.11 HomoSanitus / Age
Daugelis esate girdėję, kad aspirinas skystina kraują ir vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai skiria jo po vieną tabletę parai. Šio patarimo jie siūlo laikytis iki mirties. Nes jų manymu visų problemų su širdimi ir kraujagyslėmis kaltininkas yra per tirštas kraujas. Koks gi iš tikro yra aspirino poveikis, ir kuo jis pasibaigs ilgai jį vartojant. Artritas, žvynelinė, trombozė, serotonino ir katecholaminų perteklius, silpna kraujo ląstelių kilerių veikla, alergija, visų rūšių skausmai, PMS, širdies kraujagyslių ligos, uždegimai ... tai ligos, kurias įtakoja medžiagos, medicinoje vadinamos prostaglandinais (PG). Prostglandinai skirstomi į tuos, kurie: 1.Slopina uždegimus (PG1). 2.Skatina uždegimus (PG2). 3.Blokuoja PG2. (PG3). Normaliai funkcionuojančiame organizme prostaglandinų santykis turi...
 
Geras limfos tekėjimas - geros sveikatos palydovas
2012.01.11 HomoSanitus / Age
Kai senas indėnas nori išeiti  į amžinos medžioklės šalį, jis susiranda medį, atsisėda jame, nustoja judėti ir ima paviršutiniškai kvėpuoti krūtine... Apie 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Vanduo, kad skatintų gyvybiškumą, kaip ir aplink mus supančioje gamtoje, taip ir mūsų organizmo viduje – turi nuolat tekėti. Kur gamtoje natūraliai švariausias vanduo? Šaltiniuose. Kas padaro vandenį tokiu? Tekėjimas, nuolatinis tekėjimas. Kas atsitinka, jei vanduo nustoja tekėti? Netekantis vanduo sudaro galimybę formuotis pelkei, kurios pats kvapas jau rodo, kad joje ima dominuoti irimo procesai. Analogiškai ir žmogaus organizme – kol vanduo teka, tol mes esame gyvybingi. Šiam procesui organizme lėtėjant, jame prasideda įvairios problemos. Kas tie  organizmo...
Šviesa, tamsa ir melatoninas
2011.12.18 HomoSanitus / Age
Kodėl sniegas baltas? Tam, kad surinktų nuo žemės...  saulės šviesą mūsų akims. Graži ta Lietuva. Žmonės irgi čia gražūs. Ypač moterys. Tik nervuoti jie čia kažkokie. Ir žudosi dažniau jie čia nei kitur. Garsūs daininykai dažnai čia apie debesis vis dainuoja. Nepatinka kartais jie visokiems andriukams, nes gal rojų danguje savo pilkuma užstoja. Ir iš tiesų, kas gi gero tuose debesyse? Tik saulę užstoja, ir dar šlapinasi ant mūsų jie čia per dažnai. Mažai mums tenka tos gęstančios žvaigždutės šviesos čia, prie Nemuno tų vingių. O atėjus trumputei vasarai saulėtai, daug kas savo akis dar ima slėpti po tamsiais akiniais. Nemažai žmonių (ir jų stipriai daugėja) akinius nešioja visą laiką, nes be jų gyvenimo ryškumo jau nebemato. Tėvų perduotas genetinis brokas ar civilizacinės...
 
Kalis ir radioaktyvus cezis
2011.06.23 HomoSanitus /
Pranešime aiškinamas žinomas paradoksas: nežymus audinių užteršimas radioaktyviuoju ceziu137 sukelia stipriai išreikštas audinių patologijas (širdies, inkstų ir kt.). Viskas sustoja į savo vietas, jei žinoma, kad kalis pasiskirstęs ląstelėje NEVIENODAI. Jis adsorbuojamas tam tikrose ląstelės struktūrose ir jo kiekis lokaliai išauga. Šiandien žinoma, kad tokioms struktūroms priklauso susitraukimo aparatas (cezis koncentruojasi mikrofibrilių, turinčių susitraukimo baltymą mioziną, M-diskuose) ir mitochondrijos. Radioaktyvus cezis137  pažeidžia tas struktūras, kuriose jis susikaupia, nors visumoje bendroji gautoji dozė gali būti ir nedidelė.
Ką bendro turi žylantys plaukai ir baltmė?
2010.11.27 HomoSanitus / Age
Pakankamai dažnas reiškinys, kai žmonėms ima vienaip ar kitaip ima keistis odos pigmentas ir ima ryškėti ant jos neegzistuojančių realybėje valstybių žemėlapiai. Tokiems žmonėms „protingi“ dermatologai dažniausiai paskiria kokį nors tepalą, ir neretai hormoninį, tačiau „valstybių sienos“ kaip plėtėsi, taip ir toliau jiems plečiasi. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad eilinį kartą gydytojas dairosi į medžius, kai tuo tarpu reikia žiūrėti į mišką – tik visumą matantis gali nuspėti kur šuo pakastas. Dažnas netradicinės medicinos žinovas gali pasakyti, kad organizmo detoksikacijai naudojamos klizmos su kavos tirščiais yra efektyvios, bet kur to efektyvumo šaknys žino retas. O veikimo mechanizmas slypi elektrochemijoje: nuodingus, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, neigiamai...
 
Saka apie druskos rūgštį
2010.11.22 HomoSanitus / Age
Perkrauta lotyniškais ir tarptautiniais terminais gydytojo kalba, išversta į daugeliui suprantamą, neretai sukelia šypseną. Paprasti gydymo metodai neleidžia gydytojui išpuikti ir tapti nepakeičiamu. Tam, kad augtų pelnas, šiuolaikinė  medicina užkasa senus paprastus gydymo metodus arba apvelka juos naujais  įmantriais rūbais. Metodas ar cheminė medžiaga, kurių negalima užpatentuoti, šiuolaikinę farmaciją domina tik tiek, kiek galima tuo pasinaudoti kuriant naują patentuojamą. Daugelio chroniškų ligų atsiradimo priežasčiai nustatyti reikia nueiti ilgą paieškos kelią, kad atsekti kur yra pirminė kilusio susirgimo priežastis. Nėra greito ryšio tarp priežasties ir pačios ligos – tai ne tas atvejis, kai išgeriamas kalio cianidas ir numirštama. Kaip...
Ar verta vartoti Omega 3?
2010.11.09 HomoSanitus / Rūta S.
Nuo Guy R. Schenker, D.C. Gruodis, 2005 Mielas Gydytojau, Ne per seniausiai, po daugelio metų,  aš pirmą kartą  užėjau į sveiko maisto parduotuvę. Negaliu sakyti, kad buvau nustebintas to, ką pamačiau, bet reklaminės informacijos gausa privertė mane pasijusti taip, lyg  būčiau gundomas klasikiniais viliojančiais pažadais SALDŽIAKALBIO  PREKEIVIO, SIŪLANČIO VAISTĄ NUO ŠIMTO LIGŲ. Ketvirtadalis parduotuvės buvo užpildytas Sojos-Žudikės, kaip ji buvo garsiai pavadinta dėl galios užkirsti kelią ar net išgydyti kiekvieną žinomą žmonijos ligą. Viename parduotuvės gale buvo reklamuojamas Žvėris Fitoestrogenas, dainuojantis savo sirenos dainą apie gydymą  būklių, sukeltų estrogenų pertekliaus. Bet žaviausia daina ir šokis buvo atliekamas Omega 3 PNRR, dešimtmečio Pseudo-Mokslo...
 
Aliejų ir žuvų taukų mitai
2010.10.22 HomoSanitus / Rūta S.
Neretas, pasiekęs gyvenimo pusiaukelę, būna bent kartą jau patyręs reiškinį, kurį paprastai apibūdinant galima pavadinti apsinuodijimu maistu. Įdėmiau gyvenimą žvalgantys turbūt pastebėjo, kad šis apsinuodijimas būna ypač sunkus, kai suvalgoma sugedusios žuvies ar užvalgoma pasenusio maisto, kuriame buvo aliejaus. Visi gerai žinome koks „malonus“ pojūtis pasilieka burnoje, kai perkandamas sugedusio  riešuto branduolys. Kuo ypatingesnis apsinuodijimas sugedusiu riebalu, nei, tarkim, papuvusiu obuoliu? Tuo, kad riebalams, skirtingai nei medžiagoms, tirpstančioms vandenyje, pakliūti į ląstelę per membraną nėra barjero, tai yra jiems nereikia pernašos. Polinesočioji riebioji rūgštis prie savo laisvųjų jungčių prisijungusi ląstelei nuodingą cheminį elementą jį gali nunešti iki...
Cholesterolis: požiūris į konkretaus paciento mitybą
2010.10.03 HomoSanitus / Rūta S.
                                         Pagal Guy R. Schenker, D.C. (Šis straipsnis buvo išspausdintas: Today's Chiropractic Kovas/Balandis 1989, Healthcare Rights Advocate June, 1990, Alternatyvos mityboje ir sveikatos rūpybos sąjungos žurnale). ĮVADAS Einšteinas, paklaustas, kaip jam pavyko atrasti naują mąstymo kelią, atsakė, kad jis tai padarė išimtinai mesdamas iššūkį aksiomoms. Šio straipsnio tikslas yra mesti iššūkį visuotinai priimtam teiginiui, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas yra tiesiogiai susijęs su cholesterolemija ir miokardo infarktu. Siūlomas orientuoto paciento...
 
Ar jūs darote šias paprastas klaidas, paskirdami kalcį?
2010.09.17 HomoSanitus / Rūta S.
                                                       Pagal  Guy R. Schenker, D.C. Jūs paskiriate kalcį moteriai menopauzės periodu ir jai netrukus smarkiai užkietėja viduriai. Arba rekomenduojate jį vyrui, besiskundžiančiam nemiga, ir jam paaštrėja artritas, pradeda šalti rankos bei kojos. O jei rekomenduosite kalcį moteriai, kuri skundžiasi menstruaciniais skausmais? Ją pradės varginti nemiga. Arba, jūs paskirsite kalcį vaikui, kurio kaulai ir dantys dar vystosi, ir jis pradės skųstis raumenų mėšlungiu. Kai esate įsitikinę, kad kalcis atneš naudą beveik visiems...
Ką reikia žinoti prieš geriant vaistažoles ir vaistus
2010.04.23 HomoSanitus / Age
Dauguma žmonių įsitikinę, kad vaistažolės bet kokiu ligos atveju yra geriau, nei neorganinės chemijos preparatai ir gydymas jomis bus kur kas sėkmingesnis, nei vaistais iš vaistinės. Tačiau tiek pacientai, tiek 99,9% gydytojų tikrovėje nežino kada vaistažolės gali padėti ir kada jos bus dar vienas žingsnis grabo link (su neorganiniais vaistais situacija tokia pati). Kai ląstelių biologinėse membranose pasikeičia lipidų sudėtis, jos tampa arba per daug pralaidžios, arba atvirkščiai – užanka ir  ląstelė nieko nei išleidžia, nei įsileidžia. Jei ląstelės membranoje padidėja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, membrana tampa per daug pralaidi. Tuomet organizme visi biologinio oksidavimo procesai organizme sustiprėja, dominuoja simpatinė VNS, skydliaukė dirba aktyviai, gaminama daug ATP... Kaip taisyklė tokioje...
 
Kodėl atsiranda skylė skrandyje?
2010.04.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad rasti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti detaliau kaip tas skrandis funkcionuoja. Tai pradžioje ir padarysim. Virškinimo funkcijos skrandyje yra: deponavimas, mechaninis ir cheminis maisto apdirbimas, laipsniškas  skrandžio turinio išmetimas porcijomis į dvylikapirštę žarną. Skrandžio dalis, kurioje pereina stemplė į skrandį vadinama kardialine  dalimi (įskrandis). Skrandžio dugnas . Skrandžio kūnas . Ir pilorinė (prievartinė) dalis , kuri pereina į sfinkterį. Pagal tai, kurioje skradžio dalyje yra skrandžio gleivinės epitelio ląstelės, joms ir duoti pavadinimai – kardialinės, sfinkterio ir t.t. Skrandyje yra didysis ir mažasis skrandžio išlinkimai. Druskos rūgšties daugiausia išskiria didžiajame išlinkime, skrandžio...
Kodėl nėra riebių šimtamečių?
2010.04.03 HomoSanitus / Age
Du pacientai. Vienas įsitempęs, susijaudinęs ir regis, kad reikia tik degtuko ir jis užsiliepsnos. Jam šokinėja į viršų kraujo spaudimas, dažnai laksto į tualetą šlapintis, intymiose kūno vietose niežulys, galvos skausmas, pulsas dažnas... Kitas vangus, nejudrus, mieguistas, apatijoje, nieko nenori ir negali veikti, vos velka kojas, pulsas retas... Per savaitę ar dvi galima šias būsenas sukeisti vietomis – hipertoniką padaryti vangiu, o apsnūdusį padaryti aktyviu. Pats trumpiausias ir paprasčiausias testas: abu pacientus reikia paguldyti ir gulintiems išmatuoti arterinį kraujo spaudimą ir suskaičiuoti pulsą. Po to abu pacientus pastatyti ir vėl išmatuoti spaudimą ir pulsą. Atsistojus po gulėjimo, pirmojo  paciento  kraujo spaudimas išliks stabilus, antrojo – tiek...
 
Cholesterolio svarba
2010.02.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai  tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat. Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus. Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis  gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių. Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio...
Silpnas ir stiprus imunitetas
2010.02.10 HomoSanitus / Age
Kas tai yra imunitetas? Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu. Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus. Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą. Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo...
 
Laisvųjų aminorūgščių fondas (LAF)
2010.02.06 HomoSanitus / Age
Normaliam vidutiniško sudėjimo žmogui per parą reikia apie 70-100 gramų baltymų (pavyzdžiui, 100g jautienos yra apie 25g baltymo) . Jeigu žmogus dirba darbą, kuriame labiau aktyvuotas organizmo anaerobinis energijos gavimo būdas, jam reikia daugiau baltymų (jeigu dirba labai sunkų fizinį darbą, reikia apie 400 gramų baltymų), jeigu aerobinį darbą – baltymo reikia mažiau, bet daugiau angliavandenių. Kaip baltymai įsisavinami? Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa. Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui, organizmas turi iš savęs paimti 460g aminorūgščių skolon, kurios po to grąžinamos su „palūkanomis“. Ta baltymo dalis, kurią organizmo audiniai gali atiduoti virškinimo fermentų sintezei, ...
Kodėl sergant kyla temperatūra?
2010.02.04 HomoSanitus / Age
Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą –...
 
Magiškasis bangos ilgis
2010.02.03 HomoSanitus / Age
Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas. Kodėl mus taip traukia ugnis? Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo? Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos? Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos? Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje? Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių? Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį? Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai). Kodėl medituojant grupėje...
Tolerancija
2010.02.02 HomoSanitus / Age
Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių  jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė. Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus  jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Vieni amžinai negaluoja vien todėl, kad visomis išgalėmis stengiasi būt sveikais, kiti savo ruožtu yra visada sveiki vien dėl to, kad nebijo būt ligoniais.
V. Kliučevskis
Forumas
HS Forumo taisyklės
(3291 pranešimai)
paskutinis 2014-10-22 20:39:40
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(633 pranešimai)
paskutinis 2014-10-21 09:46:56
Naujausi komentarai
D
2014-10-18 17:33:53

D
2014-10-18 17:29:13

Irma
2014-10-14 14:45:57

Rasa
2014-09-30 13:21:09

realybė
2014-09-28 21:51:45

you tube
2014-09-26 11:28:42

Alvin Scott
2014-09-23 13:31:26

man padeda
2014-09-22 14:14:29

VD
2014-09-15 08:10:23

Alvin Scott
2014-09-12 05:54:40

DR BRUSE ANDERSON
2014-09-09 13:32:22

MILLAN
2014-09-08 15:39:12

Harry Fragnad
2014-09-07 13:58:29

Nerijus
2014-09-05 23:27:03

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės