Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Kod?l šalikas šildo kakl?, bet šaldo kojas
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / METABOLIZMAS / Kod?l šalikas šildo kakl?, bet šaldo kojas
Kas gi vyksta organizme, jei per šalčius apsirengiate pakankamai šiltai, tačiau užmirštate namie šaliką? Apie tai - straipsnio gilumoje. O dabar ...

Jeigu gyvenate nuosavame name, tai žiemą, taupydami šilumą, protingi žmonės įsirengia automatinį šilumos reguliavimą. Dieną būstas šildomas daugiau, naktį atvirkščiai – šilumos tiek nereikia ir šildymas sumažinamas. Taip elgiasi ir žmogaus organizmas, jei jis sugeba adekvačiai reaguoti į aplinkos pokyčius. Kaip keičiasi temperatūra aplinkoje? Dieną ji pakyla, naktį atvirkščiai – nukrenta. Begalės kartų gyvenimas gamtoje be šildymosi-vėsinimosi prietaisų mūsų organizmuose išdirbo mechanizmą, sugebantį  sekti šiuos aplinkos temperatūros svyravimus ir atitinkamai reguliuoti mūsų kūno temperatūrą. Jeigu paklausčiau jūsų kokia gi yra žmogaus kūno temperatūra, veikiausiai atsakytumėte, kad 36,6 °C. Ir būtumėte teisus tik dalinai, nes žmogaus organizmo temperatūra yra nuolatiniame kitime – dirbant aukštesnė, ilsintis – žemesnė. Dieną vienokia, naktį – kitokia. Idealiai funkcionuojančio ir puikiai prisitaikiusio prie aplinkos organizmo temperatūra dieną gali siekti  37,0 °C, naktį -  35,0 °C.

„Temperatūrinis“ žmogaus kūnas sudarytas iš „branduolio“ ir „apvalkalo“. Branduolio temperatūra išlieka  pastovi, kinta tik „branduolio“ dydis – organizmui šąlant, jis mažėja. „Apvalkalo“ temperatūra gali kisti, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Atskirose kūno vietose temperatūra yra skirtinga – galūnėse žemesnė, galvos, liemens – aukštesnė. Organuose, kuriuose medžiagų apykaita vyksta intensyviau, pagaminama daugiau šilumos – raumenyse, kepenyse, inkstuose, ir mažiau – kauluose, kremzlėse...
Taigi kalbėti apie kažkokią pastovią kūno temperatūrą nėra teisinga. Galima tik apibrėžti ribas, kuriose kūno temperatūra kinta ir iš to išvesti vidurkį. Arčiausiai vidutinės kūno temperatūros yra kraujo temperatūra didelėse arterijose ir širdyje. Maksimali kūno temperatūra būna apie 15-18 valandą  dieną ir minimali apie 2-4 valandą naktį.
Organizmo temperatūros reguliavimas paklūsta tam pačiam priešybių vienybės dėsniui – jei jo organizmui pavyksta laikytis, kūno temperatūra išlieka pastovi. Tam turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp šilumos pagaminimo organizme ir jos atidavimo aplinkai.

 Naujagimio kūno temperatūros reguliavimas yra ne toks tobulas, kaip suaugusio žmogaus ir dėl tos priežasties, vaikas gali sušalti ar perkaisti daug greičiau. Aplinkos temperatūros pokyčiai, kurie suaugusiam nedaro jokios įtakos, mažam vaiko organizmui sukelia daug kūno temperatūros reguliavimo problemų. Ypač jautrūs tam yra neišnešioti vaikai - jų gyvenimas  prasideda inkubatoriuje.

Gamtoje egzistuojančią gyvybę  galima suskirstyti į dvi kategorijas – ta, kurios temperatūra kinta kartu su aplinkos temperatūra, ir ta, kurios temperatūra yra pastovi - nepriklausanti nuo aplinkos temperatūros. Iš to: gyvūnai gali būti arba šiltakraujai – jie turi savo kūno temperatūros reguliavimo mechanizmą, ir šaltakraujai – jie savo kūno temperatūros mechanizmo neturi ir ją  reguliuoja aplinka, tai yra aplinkos  temperatūra.

Kokį privalumą turi šiltakraujai? O gi tą, kad jie turi daugiau laisvės laipsnių – daug mažiau priklausomi nuo aplinkos temperatūros.

Kodėl visų šiltakraujų gyvūnų kūno temperatūra yra tarp 36 °C ir 42 °C? Šias temperatūros ribas užduoda trys ekstremalios vandens, kuris yra gyvybės pagrindas, savybės. Pirmoji savybė yra energetinės prigimties – tai vandens lyginamojo šiluminio talpumo СР  minimumas, jis tarp 35 °C ir 45 °C yra minimaliausias ir yra šiltakraujams gyvūnams stabilizuojantis faktorius:
Siluminis-talpumas-vandens.gif

Antroji vandens savybė yra mechaninės prigimties – vandens suspaudžiamumas, charakterizuojamas vandens pasipriešinimo spaudimui koeficientu.

Visoms medžiagoms galioja dėsningumas: kuo medžiagos temperatūra aukštesnė, tuo medžiagai reikia daugiau šilumos suteikti, kad pakelti jos temperatūrą dar aukščiau. Vandeniui diapazone nuo 0 °C iki 45 °C  galioja kitas priklausomybės nuo temperatūros dėsningumas: kuo aukštesnė temperatūra, tuo mažiau reikia šilumos suteikti, kad pakelti temperatūrą dar.

Visoms medžiagoms galioja dar vienas dėsningumas: kuo aukštesnė jų temperatūra, tuo daugiau reikia jėgos joms suspausti. Vandeniui diapazone nuo 0 °C iki 45 °C  galioja kitas suspaudimo jėgos priklausomybės nuo temperatūros dėsningumas: šiame diapazone vanduo labiausiai suspaudžiamas ir nepriklauso nuo temperatūros (dešinys pav.).

Ir trečioji vandens savybė, kuri sąlygoja tokią šiltakraujų kūno temperatūrą – intervale tarp  30 °C ir 45 °C kvazikristalinio ir skysto vandens  santykis yra maždaug vienodas – 50/50. Šiame temperatūriniame intervale galimybė pereiti iš vienos struktūrinės būsenos į kitą yra didžiausia.
Eritrocite yra maždaug 60 procentų vandens ir 40 procentų hemoglobino. Vanduo eritrocite neegzistuoja vienas sau, jis yra susietas su visais kitais ląstelės komponentais. Kokia jo struktūra ląstelės viduje? Skaičiavimai rodo, kad eritrocite, tarp dviejų hemoglobino molekulių gali būti tik dvi vandens molekulės, ne daugiau. Jame esantis vanduo turi atlikti dvi funkcijas – iš vienos pusės palaikyti kietą struktūrą, kad išlaikyti kiekvienos hemoglobino molekulės autonomiškumą, iš kitos – užtikrinti eritrocito formos kitimo galimybę, kai eritrocitas keliauja kapiliaru. Kitais žodžiais tariant, vanduo vienu metu turi turėti ir kristalo tvarkingumą, ir skysčio savybes  Tačiau negyvoje gamtoje tai yra neįmanoma. Tam reikalingas ypatingas energetinis aparatas, kad palaikyti tokią struktūrą. Jo egzistavimas klasikinės termodinamikos  yra uždraustas. Bet biologinė termodinamika puikiai susitvarko su tokiu draudimu. Veikdama pagal jos dėsnius, gyva ląstelė atlieka šiluminio siurblio vaidmenį, nuvesdama šilumą ir taip išsaugodama viduje kvazikristalinę būseną. Yra ketvirta termodinaminė vandens būsena, kurią galima vadinti „gyvuoju“ vandeniu. Termodinaminiai skaičiavimai rodo, kad tokį vandenį negalima išimti iš ląstelės ir analizuoti jį ne ląstelėje. Bandant išskirti tokį vandenį iš ląstelės, jis denatūruoja, suyra ir tampa paprastu vandeniu. Gal būt ateityje žmogui pavyks pakartoti bet kurį ląstelės ne vandeninį komponentą, tačiau vienintelio ko jam ko gero nepavyks pakartoti, tai gyvojo ląstelės vandens, nes jis ir yra tas gyvybės substratas – materia vitae.

Koks organas mūsų organizmą šildo? Plaučiai. Be dujų apykaitos funkcijos, jie atlieka dar organizmo šildytojo vaidmenį – riebalų oksidacijos plaučiuose metu gaunama šiluma. Kuo organizmas rečiau kvėpuoja, tuo oksidacija didėja - hipoksinis paradoksas. Jei būtų priešingai, lekuojantis šuo vasaros karštyje pats save susidegintų, tačiau tikrovėje atvirkščiai, jis taip save vėsina – garina nuo liežuvio drėgmę ir lėtina oksidaciją. Žiemą lauke spaudžiant šaltukui nesąmoningai kvėpuojame rečiau – oksidacija didėja, šilumos ir energijos gaminama organizme daugiau. Plaučiai dar yra ir šiluminis barjeras tarp įkvepiamo šalto lauko oro ir kraujo.

Faktoriai, kurie mūsų organizmą  priverčia šildytis:

organizmo-sildymas.gif

Du faktoriai – šaltis ir deguonis yra išoriniai ir vienas – kraujo netekimas - vidinis. Be šių faktorių kūno temperatūros reguliavime dar dalyvauja visa eilė šalčio ir šilumos termoreceptorių odoje, odos kraujagyslėse ir CNS (centrinėje nervų sistemoje). Esant pastoviai aplinkos temperatūrai nuo termoreceptorių į CNS sklinda ritmiški impulsai, kurių dažnis priklauso nuo receptorių aktyvumo. Šių impulsų dažnumas odos ir odos kraujagyslių šalčio receptoriams maksimalus esant temperatūrai 20—30 °С, o šilumos receptoriams – prie 38—43 °С. Staigiai atšalus odai šalčio receptorių pulsacijos dažnis išauga,  o šylant – retėja arba visai dingsta. Į tokius temperatūrinius pokyčius šilumos receptoriai reaguoja  taip pat, tiktai priešingai – šylant dažnėja, o šąlant – retėja. CNS šilumos ir šalčio receptoriai reaguoja į  nervinius centrus atitekančio kraujo temperatūros pokyčius.
CNS termoreceptoriai yra priekinėje, preoptinėje  hipotaliamo (pogumburio liauka) dalyje, vidurinių smegenų retikuliarinėje formacijoje  ir nugaros smegenyse.

Drebulys ir odos kraujagyslių susiaurėjimas, o tai reiškia šilumos gamybos padidėjimas  ir šilumos atidavimo sumažėjimas, kyla ir šaldant miego arteriją, per kurią krauju yra aprūpinamos galvos smegenys, kurių gelmėje – hipotaliamas. Kas gi vyksta organizme, jei per šalčius apsirengiate pakankamai šiltai, tačiau užmirštate namie šaliką? O gi šaltukas, šaldydamas jūsų kaklą, o tai reiškia ir miego arteriją, stimuliuoja jūsų organizmą gaminti daugiau šilumos. Plaučiuose dega aktyviau riebalai, liemuo dailėja, o pėdos - šiltėja. Logiškesnės jaunos mamos gal susipras, kad norint vaiką apsaugoti nuo sušalimo, nebūtina apibintuoti šaliku jį taip, kad matytųsi tik akelių smalsumas.

Pagrindiniai organizmo temperatūros reguliavimo centrai yra hipotaliame, kurie koordinuoja daugybę sudėtingų procesų, reguliuojančių kūno temperatūrą taip, kad ji, lyginant su aplinkos temperatūros svyravimais, kinta labai menkose ribose. Hipotaliame yra branduoliai, reguliuojantys šilumos atidavimą, ir branduoliai, reguliuojantys šilumos gamybą. Be hipotaliamo kūno temperatūros reguliavimas yra neįmanomas.
Cheminis termoreguliavimas (raumenų drebulys, šilumos gamybos padidėjimas) yra kontroliuojamas hipotaliamo uodeginės dalies. Suardžius šią dalį, organizmas tampa nepajėgus išgyventi šaltyje – atšalus nebedrebama ir nebekyla kūno temperatūra. Fizinis termoreguliavimas (kraujagyslių susiaurėjimas, prakaitavimas) kontroliuojamas priekinėje hipotaliamo dalyje. Suardžius šią hipotaliamo  dalį, organizmas reaguoja į šaltį, tačiau aukštoje temperatūroje jis greitai perkaista.

Organizmo temperatūros reguliavime yra svarbi skydliaukės ir antinksčių veikla.

Antinksčiai gamina hormoną adrenaliną, kuris, sustiprindamas oksidacijos  procesus raumenyse, padidina šilumos gamybą ir, susiaurindamas odos kraujagysles, sumažina šilumos atidavimą. Didelis kiekis adrenalino organizme gali sukelti adrenalininę hipertermiją.

Skydliaukė netiesiogiai, bet irgi dalyvauja kūno temperatūros reguliavime. Hipotaliamo gaminamas hormonas tireoliberinas skatina hipofizę gaminti hormoną tireotropiną (TSH), o šis savo ruožtu reguliuoja skydliaukės hormonų gamybą, kurių kiekis lėtina arba greitina organizmo medžiagų apykaitą. Sergantys skydliaukės hipertireoze patvirtins, kad jaučia šilumos perteklių organizme. Kaip žinote, skydliaukės veiklai labai svarbios dvi medžiagos: amino rūgštis tiroksinas, gaunama su maistu, ir cheminis elementas jodas. Jodas įtakoja ne tik skydliaukės, bet hipotaliamo veiklą. Jis labai svarbus elementas ir jo stygius ar perteklius visada atsispindės organizmo medžiagų apykaitoje (metabolizme). Optimalų (jis individualus) jodo kiekį organizme  rodo kūno temperatūros svyravimas - dieną 36,8 - 37,0 °C, naktį -  35,0-35,5 °C. Esant jodo pertekliui ar stygiui, organizmas arba  šąla, arba kaista ir  organizmo temperatūrinis svyravimas dieną-naktį yra minimalus – kelios laipsnio dalys.

Visų ilgaamžių būdingas bruožas – šiltos rankos ir kojos dieną, ir žema kūno temperatūra miegant.

Termometras jau pažastyje, Skaitytojau?
Che-che...(lydimas šypsniuko)

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (11)
 
Apie ką perspėja traškantis megztinis
2012.02.19 HomoSanitus / Age
Žmogaus kūnas elektrinių krūvių požiūriu  yra neutralus. Tai sąlygoja makroskopinio elektro-neutralumo dėsnis, kuris sako: makroskopinio dydžio objekto bet kuriuo laiko momentu bendras teigiamų krūvių kiekis lygus neigiamų krūvių kiekiui. Netgi labai nežymus šios krūvių pusiausvyros pažeidimas sukeltų elektrostatinio potencialo atsiradimą. Įsivaizduokite sferinės formos gyvą ląstelę, kurios spindulys yra 0,1 mikrono (10-6  m). Pašaliname iš jos nedidelį kiekį K+ — 10-18 molio. Kaip pasekmė, ląstelės viduje susidarys neigiamų krūvių perteklius (10-18 nuo Faradėjaus skaičiaus, arba 0,965 x 105 x 10-18 = 9,65 х 10-14 kulonų). Įkrautos sferos su spinduliu r elektrinis potencialas  ψ vandeninėje terpėje nustatomas pagal formulę ψ = Q/εr, kur  Q – elektrinis krūvis, o ...
Kuo ypatingi aspirinas ir imbieras?
2012.02.11 HomoSanitus / Age
Daugelis esate girdėję, kad aspirinas skystina kraują ir vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai skiria jo po vieną tabletę parai. Šio patarimo jie siūlo laikytis iki mirties. Nes jų manymu visų problemų su širdimi ir kraujagyslėmis kaltininkas yra per tirštas kraujas. Koks gi iš tikro yra aspirino poveikis, ir kuo jis pasibaigs ilgai jį vartojant. Artritas, žvynelinė, trombozė, serotonino ir katecholaminų perteklius, silpna kraujo ląstelių kilerių veikla, alergija, visų rūšių skausmai, PMS, širdies kraujagyslių ligos, uždegimai ... tai ligos, kurias įtakoja medžiagos, medicinoje vadinamos prostaglandinais (PG). Prostglandinai skirstomi į tuos, kurie: 1.Slopina uždegimus (PG1). 2.Skatina uždegimus (PG2). 3.Blokuoja PG2. (PG3). Normaliai funkcionuojančiame organizme prostaglandinų santykis turi...
 
Geras limfos tekėjimas - geros sveikatos palydovas
2012.01.11 HomoSanitus / Age
Kai senas indėnas nori išeiti  į amžinos medžioklės šalį, jis susiranda medį, atsisėda jame, nustoja judėti ir ima paviršutiniškai kvėpuoti krūtine... Apie 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Vanduo, kad skatintų gyvybiškumą, kaip ir aplink mus supančioje gamtoje, taip ir mūsų organizmo viduje – turi nuolat tekėti. Kur gamtoje natūraliai švariausias vanduo? Šaltiniuose. Kas padaro vandenį tokiu? Tekėjimas, nuolatinis tekėjimas. Kas atsitinka, jei vanduo nustoja tekėti? Netekantis vanduo sudaro galimybę formuotis pelkei, kurios pats kvapas jau rodo, kad joje ima dominuoti irimo procesai. Analogiškai ir žmogaus organizme – kol vanduo teka, tol mes esame gyvybingi. Šiam procesui organizme lėtėjant, jame prasideda įvairios problemos. Kas tie  organizmo...
Šviesa, tamsa ir melatoninas
2011.12.18 HomoSanitus / Age
Kodėl sniegas baltas? Tam, kad surinktų nuo žemės...  saulės šviesą mūsų akims. Graži ta Lietuva. Žmonės irgi čia gražūs. Ypač moterys. Tik nervuoti jie čia kažkokie. Ir žudosi dažniau jie čia nei kitur. Garsūs daininykai dažnai čia apie debesis vis dainuoja. Nepatinka kartais jie visokiems andriukams, nes gal rojų danguje savo pilkuma užstoja. Ir iš tiesų, kas gi gero tuose debesyse? Tik saulę užstoja, ir dar šlapinasi ant mūsų jie čia per dažnai. Mažai mums tenka tos gęstančios žvaigždutės šviesos čia, prie Nemuno tų vingių. O atėjus trumputei vasarai saulėtai, daug kas savo akis dar ima slėpti po tamsiais akiniais. Nemažai žmonių (ir jų stipriai daugėja) akinius nešioja visą laiką, nes be jų gyvenimo ryškumo jau nebemato. Tėvų perduotas genetinis brokas ar civilizacinės...
 
Kalis ir radioaktyvus cezis
2011.06.23 HomoSanitus /
Pranešime aiškinamas žinomas paradoksas: nežymus audinių užteršimas radioaktyviuoju ceziu137 sukelia stipriai išreikštas audinių patologijas (širdies, inkstų ir kt.). Viskas sustoja į savo vietas, jei žinoma, kad kalis pasiskirstęs ląstelėje NEVIENODAI. Jis adsorbuojamas tam tikrose ląstelės struktūrose ir jo kiekis lokaliai išauga. Šiandien žinoma, kad tokioms struktūroms priklauso susitraukimo aparatas (cezis koncentruojasi mikrofibrilių, turinčių susitraukimo baltymą mioziną, M-diskuose) ir mitochondrijos. Radioaktyvus cezis137  pažeidžia tas struktūras, kuriose jis susikaupia, nors visumoje bendroji gautoji dozė gali būti ir nedidelė.
Ką bendro turi žylantys plaukai ir baltmė?
2010.11.27 HomoSanitus / Age
Pakankamai dažnas reiškinys, kai žmonėms ima vienaip ar kitaip ima keistis odos pigmentas ir ima ryškėti ant jos neegzistuojančių realybėje valstybių žemėlapiai. Tokiems žmonėms „protingi“ dermatologai dažniausiai paskiria kokį nors tepalą, ir neretai hormoninį, tačiau „valstybių sienos“ kaip plėtėsi, taip ir toliau jiems plečiasi. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad eilinį kartą gydytojas dairosi į medžius, kai tuo tarpu reikia žiūrėti į mišką – tik visumą matantis gali nuspėti kur šuo pakastas. Dažnas netradicinės medicinos žinovas gali pasakyti, kad organizmo detoksikacijai naudojamos klizmos su kavos tirščiais yra efektyvios, bet kur to efektyvumo šaknys žino retas. O veikimo mechanizmas slypi elektrochemijoje: nuodingus, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, neigiamai...
 
Saka apie druskos rūgštį
2010.11.22 HomoSanitus / Age
Perkrauta lotyniškais ir tarptautiniais terminais gydytojo kalba, išversta į daugeliui suprantamą, neretai sukelia šypseną. Paprasti gydymo metodai neleidžia gydytojui išpuikti ir tapti nepakeičiamu. Tam, kad augtų pelnas, šiuolaikinė  medicina užkasa senus paprastus gydymo metodus arba apvelka juos naujais  įmantriais rūbais. Metodas ar cheminė medžiaga, kurių negalima užpatentuoti, šiuolaikinę farmaciją domina tik tiek, kiek galima tuo pasinaudoti kuriant naują patentuojamą. Daugelio chroniškų ligų atsiradimo priežasčiai nustatyti reikia nueiti ilgą paieškos kelią, kad atsekti kur yra pirminė kilusio susirgimo priežastis. Nėra greito ryšio tarp priežasties ir pačios ligos – tai ne tas atvejis, kai išgeriamas kalio cianidas ir numirštama. Kaip...
Ar verta vartoti Omega 3?
2010.11.09 HomoSanitus / Rūta S.
Nuo Guy R. Schenker, D.C. Gruodis, 2005 Mielas Gydytojau, Ne per seniausiai, po daugelio metų,  aš pirmą kartą  užėjau į sveiko maisto parduotuvę. Negaliu sakyti, kad buvau nustebintas to, ką pamačiau, bet reklaminės informacijos gausa privertė mane pasijusti taip, lyg  būčiau gundomas klasikiniais viliojančiais pažadais SALDŽIAKALBIO  PREKEIVIO, SIŪLANČIO VAISTĄ NUO ŠIMTO LIGŲ. Ketvirtadalis parduotuvės buvo užpildytas Sojos-Žudikės, kaip ji buvo garsiai pavadinta dėl galios užkirsti kelią ar net išgydyti kiekvieną žinomą žmonijos ligą. Viename parduotuvės gale buvo reklamuojamas Žvėris Fitoestrogenas, dainuojantis savo sirenos dainą apie gydymą  būklių, sukeltų estrogenų pertekliaus. Bet žaviausia daina ir šokis buvo atliekamas Omega 3 PNRR, dešimtmečio Pseudo-Mokslo...
 
Aliejų ir žuvų taukų mitai
2010.10.22 HomoSanitus / Rūta S.
Neretas, pasiekęs gyvenimo pusiaukelę, būna bent kartą jau patyręs reiškinį, kurį paprastai apibūdinant galima pavadinti apsinuodijimu maistu. Įdėmiau gyvenimą žvalgantys turbūt pastebėjo, kad šis apsinuodijimas būna ypač sunkus, kai suvalgoma sugedusios žuvies ar užvalgoma pasenusio maisto, kuriame buvo aliejaus. Visi gerai žinome koks „malonus“ pojūtis pasilieka burnoje, kai perkandamas sugedusio  riešuto branduolys. Kuo ypatingesnis apsinuodijimas sugedusiu riebalu, nei, tarkim, papuvusiu obuoliu? Tuo, kad riebalams, skirtingai nei medžiagoms, tirpstančioms vandenyje, pakliūti į ląstelę per membraną nėra barjero, tai yra jiems nereikia pernašos. Polinesočioji riebioji rūgštis prie savo laisvųjų jungčių prisijungusi ląstelei nuodingą cheminį elementą jį gali nunešti iki...
Cholesterolis: požiūris į konkretaus paciento mitybą
2010.10.03 HomoSanitus / Rūta S.
                                         Pagal Guy R. Schenker, D.C. (Šis straipsnis buvo išspausdintas: Today's Chiropractic Kovas/Balandis 1989, Healthcare Rights Advocate June, 1990, Alternatyvos mityboje ir sveikatos rūpybos sąjungos žurnale). ĮVADAS Einšteinas, paklaustas, kaip jam pavyko atrasti naują mąstymo kelią, atsakė, kad jis tai padarė išimtinai mesdamas iššūkį aksiomoms. Šio straipsnio tikslas yra mesti iššūkį visuotinai priimtam teiginiui, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas yra tiesiogiai susijęs su cholesterolemija ir miokardo infarktu. Siūlomas orientuoto paciento...
 
Ar jūs darote šias paprastas klaidas, paskirdami kalcį?
2010.09.17 HomoSanitus / Rūta S.
                                                       Pagal  Guy R. Schenker, D.C. Jūs paskiriate kalcį moteriai menopauzės periodu ir jai netrukus smarkiai užkietėja viduriai. Arba rekomenduojate jį vyrui, besiskundžiančiam nemiga, ir jam paaštrėja artritas, pradeda šalti rankos bei kojos. O jei rekomenduosite kalcį moteriai, kuri skundžiasi menstruaciniais skausmais? Ją pradės varginti nemiga. Arba, jūs paskirsite kalcį vaikui, kurio kaulai ir dantys dar vystosi, ir jis pradės skųstis raumenų mėšlungiu. Kai esate įsitikinę, kad kalcis atneš naudą beveik visiems...
Ką reikia žinoti prieš geriant vaistažoles ir vaistus
2010.04.23 HomoSanitus / Age
Dauguma žmonių įsitikinę, kad vaistažolės bet kokiu ligos atveju yra geriau, nei neorganinės chemijos preparatai ir gydymas jomis bus kur kas sėkmingesnis, nei vaistais iš vaistinės. Tačiau tiek pacientai, tiek 99,9% gydytojų tikrovėje nežino kada vaistažolės gali padėti ir kada jos bus dar vienas žingsnis grabo link (su neorganiniais vaistais situacija tokia pati). Kai ląstelių biologinėse membranose pasikeičia lipidų sudėtis, jos tampa arba per daug pralaidžios, arba atvirkščiai – užanka ir  ląstelė nieko nei išleidžia, nei įsileidžia. Jei ląstelės membranoje padidėja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, membrana tampa per daug pralaidi. Tuomet organizme visi biologinio oksidavimo procesai organizme sustiprėja, dominuoja simpatinė VNS, skydliaukė dirba aktyviai, gaminama daug ATP... Kaip taisyklė tokioje...
 
Kodėl atsiranda skylė skrandyje?
2010.04.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad rasti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti detaliau kaip tas skrandis funkcionuoja. Tai pradžioje ir padarysim. Virškinimo funkcijos skrandyje yra: deponavimas, mechaninis ir cheminis maisto apdirbimas, laipsniškas  skrandžio turinio išmetimas porcijomis į dvylikapirštę žarną. Skrandžio dalis, kurioje pereina stemplė į skrandį vadinama kardialine  dalimi (įskrandis). Skrandžio dugnas . Skrandžio kūnas . Ir pilorinė (prievartinė) dalis , kuri pereina į sfinkterį. Pagal tai, kurioje skradžio dalyje yra skrandžio gleivinės epitelio ląstelės, joms ir duoti pavadinimai – kardialinės, sfinkterio ir t.t. Skrandyje yra didysis ir mažasis skrandžio išlinkimai. Druskos rūgšties daugiausia išskiria didžiajame išlinkime, skrandžio...
Kodėl nėra riebių šimtamečių?
2010.04.03 HomoSanitus / Age
Du pacientai. Vienas įsitempęs, susijaudinęs ir regis, kad reikia tik degtuko ir jis užsiliepsnos. Jam šokinėja į viršų kraujo spaudimas, dažnai laksto į tualetą šlapintis, intymiose kūno vietose niežulys, galvos skausmas, pulsas dažnas... Kitas vangus, nejudrus, mieguistas, apatijoje, nieko nenori ir negali veikti, vos velka kojas, pulsas retas... Per savaitę ar dvi galima šias būsenas sukeisti vietomis – hipertoniką padaryti vangiu, o apsnūdusį padaryti aktyviu. Pats trumpiausias ir paprasčiausias testas: abu pacientus reikia paguldyti ir gulintiems išmatuoti arterinį kraujo spaudimą ir suskaičiuoti pulsą. Po to abu pacientus pastatyti ir vėl išmatuoti spaudimą ir pulsą. Atsistojus po gulėjimo, pirmojo  paciento  kraujo spaudimas išliks stabilus, antrojo – tiek...
 
Cholesterolio svarba
2010.02.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai  tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat. Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus. Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis  gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių. Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio...
Silpnas ir stiprus imunitetas
2010.02.10 HomoSanitus / Age
Kas tai yra imunitetas? Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu. Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus. Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą. Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo...
 
Laisvųjų aminorūgščių fondas (LAF)
2010.02.06 HomoSanitus / Age
Normaliam vidutiniško sudėjimo žmogui per parą reikia apie 70-100 gramų baltymų (pavyzdžiui, 100g jautienos yra apie 25g baltymo) . Jeigu žmogus dirba darbą, kuriame labiau aktyvuotas organizmo anaerobinis energijos gavimo būdas, jam reikia daugiau baltymų (jeigu dirba labai sunkų fizinį darbą, reikia apie 400 gramų baltymų), jeigu aerobinį darbą – baltymo reikia mažiau, bet daugiau angliavandenių. Kaip baltymai įsisavinami? Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa. Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui, organizmas turi iš savęs paimti 460g aminorūgščių skolon, kurios po to grąžinamos su „palūkanomis“. Ta baltymo dalis, kurią organizmo audiniai gali atiduoti virškinimo fermentų sintezei, ...
Kodėl sergant kyla temperatūra?
2010.02.04 HomoSanitus / Age
Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą –...
 
Magiškasis bangos ilgis
2010.02.03 HomoSanitus / Age
Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas. Kodėl mus taip traukia ugnis? Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo? Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos? Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos? Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje? Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių? Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį? Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai). Kodėl medituojant grupėje...
Tolerancija
2010.02.02 HomoSanitus / Age
Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių  jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė. Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus  jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 

Didžiulis gydytojo privalumas yra tame, kad jis gali nekreipti dėmesio į savo patarimus.
Agata Kristi

Forumas
HS Forumo taisyklės
(125697 pranešimai)
paskutinis 2017-04-26 03:08:38
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(16795 pranešimai)
paskutinis 2017-04-24 14:21:13
Naujausi komentarai
uaoqago
2017-04-26 20:31:33
The pharmacy aborted repair; cheek;...

prescription-levitra
2017-04-26 20:27:05

uwugozujina
2017-04-26 20:25:25

exesoeqivjavs
2017-04-26 20:23:41

Viagraonutimb
2017-04-26 20:22:33

Caseychipt
2017-04-26 20:20:47

ujuiqrapa
2017-04-26 20:20:06

zudehiqie
2017-04-26 20:19:36

oloweduf
2017-04-26 20:16:33

SatxslLS
2017-04-26 20:15:48

SatxslLS
2017-04-26 20:15:45

SatxslLS
2017-04-26 20:15:41

SatxslLS
2017-04-26 20:15:29

Caseychipt
2017-04-26 20:09:48

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės