Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Vegetatyvin? distonija ir kas j? ?takoja
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / METABOLIZMAS / Vegetatyvin? distonija ir kas j? ?takoja
Kiekvienas biologinis organizmas, kaip ir bet kuris gyvas organizmas gamtoje, nusakomas eile charakteringų savybių, kurias jis sugeba išlaikyti laike. Jų pastovumas yra tas kriterijus, kuriuo remiantis galime tvirtinti kiek viena ar kita savybė svarbi organizmui. Kuo ilgiau savybė išlieka pastovi, nežiūrint į pokyčius aplinkoje, tuo ji svarbesnė organizmui. Čia reiktų pasiaiškinti ką reiškia terminas „pastovumas“.

   Pagal klasikinį Kenono homeostatinį principą, konstantos(pastovūs dydžiai) yra  dviejų priešingų faktorių nuolatinės sąveikos dinaminės pusiausvyros rezultatas. Veikdami pakaitomis kaip antagonistų pora šie faktoriai(arba faktorių grupė) sudaro sąlygas konstantų egzistavimui. Šie faktoriai pastebimi tik tada, kai koks nors išorinis veiksnys pažeidžia jų pusiausvyrą.

   Tyrimai, atlikti tame tarpe ir su žmonėmis, parodė, kad visuotinai priimta nuostata apie konstantas yra neteisinga. Dydžiai, kurie laikomi organizme konstantomis, nėra nei fiksuoti, nei statiški. Konstantos gyvame organizme yra statiniai dydžiai, kurie yra dinaminių pokyčių kaitymosi laike rezultatas. Kai kalbama apie konstantas, reikia analizuoti jas ne tik kaip kažkokias vidutines reikšmes, gaunamas kaip eilės organizuotų pokyčių rezultatą, bet ir įvertinti tų pokyčių charakterį.

   Vidutinė reikšmė, apie kurią vyksta kitimas, yra pirmasis konstantos charakteringas požymis. Antrasis požymis yra pokyčių ritmas. Trečiasis – pokyčių amplitudė.

   Pavyzdžiui, kai sakome, kad sveiko žmogaus kūno temperatūra pastovi(konstanta), tai reiktų turėti omenyje, kad kalbame apie tą 36,6 laipsnių vidutinę svyravimo paroje(24 valandų ritmas) reikšmę su keletu laipsnio dešimtųjų dalių amplitude aplink vidutinę reikšmę. Du antagonistiniai faktoriai, sudarantys pastovią temperatūrą, veikia ne abu iš karto, bet pakaitomis taip, kad kiekvienas iš jų dominuoja pusę ciklo laiko. To pasėkoje gauname ne fiksuotą ir nekintamą dydį, bet dydžio pokyčius virš ir žemiau jo vidutinės reikšmės, tai yra gauname svyravimo procesą.

   Svyravimo procesai vyksta visur – nuo atomo(banginiai procesai) iki Visatos(pulsacija). Svyravimo pokyčių ritmas paklūsta aplinkos ritmams. Temperatūra svyruoja paros ritmu, jūros potvyniai – 12 valandų ritmu, kai kurių pokyčių kraujyje ritmas nuo dviejų valandų iki keleto minučių. Yra ritmai, kuriuos įtakoja mėnulis(hipofiziui), yra ritmai dėl metų laikų kaitos.

Normaliu galima vadinti tokį organizmą, kuris sugeba išlaikyti savo konstantas ribose, statistiškai būdingose tai konkrečiai organizmų rūšiai – vidutines reikšmes, ritmą ir amplitudę, pakaitomis veikiant anabolinėms ir katabolinėms jėgoms. Atitinkamai, nenormaliu organizmu – tą, kurio šios charakteristikos pakitę. Kol yra tik nukrypimas nuo būdingų charakteristikų, tol yra tik patologija. Praradus visai šias charakteristikas – ištinka mirtis. Mirtis – tai negrįžtamas konstantų praradimas.

    Toks apibūdinimas padeda atskirti patologinius procesus nuo fiziologiškai normalių. Esant normaliems procesams kinta tik amplitudė(paprastai ji didėja), o visa kita išlieka. Patologija visada duali, tai yra nukrypimas visada turi vieną iš dviejų galimų krypčių, ką absoliučiai būtina įvertinti gydant. Pats nukrypimas nuo normos(disbalansas) vyksta ilgai dominuojant vienam iš porinių faktorių prieš savo antagonistą, ko pasėkmėje įvyksta normalaus svyravimo ritmo sutrikimas ir net jo slopinimas.

  Normalaus subjekto organizmo biochemija paklūsta ritmiškai ir suderintai anabolinio ir katabolinio procesų kaitai organizmo viduje. Šiuos procesus reguliuoja hipotaliamas(lot. hypothalamus - pogumburis) Žmogaus su  hiperreaktyviu ir hiporeaktyviu hipotaliamu biochemija vyksta visiškai skirtingai.

   Hiporeaktyvumas sukelia pastovią vieno iš dviejų disbalansų dominantę – anabolinę arba katabolinę, kurią pakankamai sunku „išjudinti iš vietos“. Tai kaip užrūdiję sūpuoklės. Tai galima padaryti tik intensyviu atitinkamų preparatų vartojimu arba panaudojant pakankamai ekstremalius poveikio metodus. Paprastai toks išjudintas disbalansas persimeta į priešingą „svarstyklių“ pusę ir vėl užstringa. Tada reikalingos kitos naujos priemonės, kad atstatyti svyravimų pusiausvyrą.

Hiperreaktyvumas sukelia tai, kad net mažas poveikis į organizmą iššaukia audringą atsakomąją apsauginę reakciją – skirtingai nuo hiporeaktyvumo čia svyravimai per dideli(analogija su apnuogintu nervu). Tai pasireiškia organizmo bendros būsenos nepastovumu, greita ir staigia kūno/psichikos pojūčių kaita priklausomai nuo aplinkybių. Hiporeaktyvios būsenos korekcija remiasi anomalių ritmų išaiškinimu(pagal tyrimus) ir  teisingu preparatų, sukeliančių priešingą disbalansą nustatytajam, dozavimu. Šis veikimas analogiškas sūpuoklių stūmimui priešingai sūpuoklių eigai – asinchroninis.

   Svarbu atminti, kad normaliai dienos metas charakterizuojamas anaboliniu „potvyniu“, nakties – kataboliniu. Paroje yra du lūžio momentai – vienas ryte tarp 4 - 8 valandos, kitas – tarp 16 – 20 valandos vakaro. Pirmas charakterizuojamas riebiųjų rūgščių(katabolikų) dominantės pasikeitimu į sterolių(anabolikų) dominantę, antrasis – atvirkščiai. Pacientai su nenormaliu anabolizmo piku blogai jaučiasi ryte, dieną ir iškart po didelio maisto kiekio suvartojimo(kai skrandyje aktyviai išsiskiria druskos rūgštis). Jų dieninis diskomfortas gali sustiprėti suvartojus ko nors, kas turi daug gliukozės(pavyzdžiui cukraus). Pacientai su nenormaliu katabolizmo piku blogai jaučiasi vakare, naktį ir iškart po  maisto kiekio suvartojimo praėjus kuriam tai laikui(kai kasos šarminių fermentų išsiskyrimas pasiekia maksimumą)

   Visa tai įgauna ypatingą reikšmę tada, kai sužinome, kad ketvirtadalis žmonijos kenčia nuo taip vadinamos vegetatyvinės distonijos(VD). Oficiali medicina šioje srityje tokia pat „stipri“, kaip ir vėžio gydyme. Dar daugiau – oficiali medicina visiškai nesupranta tokių susirgimų etiologijos, klaidingai bandydama nuslopinti keistus, į jokius klasifikacinius rėmus netelpančius ligos simptomus trankvilizatoriais, neuroleptikais ar antidepresantais, o tuo labiau „širdingais“ pokalbiais su pacientu – taip vadinama psichoterapija. Bandymas išgydyti VD kalbomis ir pasikapstymais paciento sieloje – tai tas pats, kaip bandyti užkalbėjimu suauginti lūžusią koją.

„Jeigu persišaldymas gydomas, tai jis praeina per savaitę, jei ne – per 7 dienas“(liaudies išmintis).

   Kodėl žmogus „peršąla“? Kodėl tam, kad „peršalti“, kai kam užtenka menko skersvėjo, net ir šiltu metų laiku? Kodėl kai kurie „peršąla“ nuo per ilgo maudymosi +26 laipsnių vandenyje? 

   Į šiuos klausimus padės atsakyti genialusis gydytojas Emanuel Revici. Savo laiku jis labai intensyviai dirbo problemų tyrimo srityje, kuri susieta su radioaktyviuoju apšvitinimu. E.Revici aptiko, kad mažos radioaktyvumo dozės duoda efektą, kuris radikaliai skiriasi tų atvejų, kai buvo apšvitinta intensyviai.

   Organizmo reakcijas į nedideles radiacijos dozes  lydintys reiškiniai:

     labai išreikštas randų susidarymas;
     pailgėjusi fibroblastų reakcija;
     sustiprėjęs jungiamojo audinio susidarymas;
     kraujagyslių sklerozė ir trombozė, kaip endotelio proliferacijos(išbujojimo) pasekmė.

   E.Revici išsiaiškino, kad lygiai tokius pačius efektus sukelia steroliai(anabolikai). O štai visos intensyvaus apšvitinimo radiacija pasekmės yra visai priešingos negu silpno apšvitinimo atveju, ir gali būti sukeltos pavartojus didelėmis dozėmis riebiųjų rūgščių preparatus(katabolikus). Priežastis, kodėl skirtingai reaguoja į stiprų ir silpną apšvitinimą, kaip išsiaiškino E.Revici, yra taip vadinamas organizmo reaktyvumas į žeidžiantį faktorių – organizmas stengiasi ne tik kompensuoti, bet netgi perkompensuoti žalą, kurią padarė žalojantis faktorius. Analogija su spyruokle – jeigu ant  spyruoklės uždėsime svarelį ir paspaudę atleisime, tai svarelis negrįš į pradinę padėtį, bet šoks į priešingą pusę. Tačiau tokia perkompensacija galima tik paveikus iki tam tikros ribos. Ją peržengus – spyruoklė susispaus ir nesugrįš. Situacija su „persišaldymu“ daug kuo analogiška. Organizmas, pajutęs (dalyvaujant nervų sistemai) artėjantį atšalimą (jo metu atsipalaiduoja ir cirkuliuoja riebiosios rūgštys), inicijuoja perkompensaciją atpalaiduodamas sterolius (steroliai = antiriebiosios rūgštys). Kaip parodė E.Revici, sterolių dominavimas (net ir laikinas) organizme iššaukia ne tik temperatūros pakilimą(tranzitorinę hipertermiją), arterinio spaudimo pakilimą(tranzitorinę hipertenziją), bet ir sudaro palankias sąlygas virusų ir kitų patogeninių mikrobų dauginimuisi. Kartu vyksta ir kiti hematologiniai pakitimai.

   Keli pavyzdžiai iš gyvenimo. Visi gerai žinome teigiamą pirties įtaką mūsų sveikatai (jei laiku ir su saiku), bet nedaugelis žino kuo ta įtaka grindžiama. Pasinaudojant dualistine E.Revici teorija tampa aišku, kad organizmas priverstinai pakaitomis įvedamas į anabolinę(sterolių dominantė) ir katabolinę(riebiųjų rūgščių dominantė) fazes. Anabolinę sužadina garinė, katabolinę – pūkštelėjimas į šaltą vandenį. Tokiu būdu įsupamos vidinės „cheminės“ organizmo sūpuoklės.

   Yra pakankamai atvejų, kai žmogus gyveno sveikai, bėgiojo, o po to grūdinosi po šaltu dušu, sveikata nesiskundė ir tik penkiasdešimtmečio sulaukęs buvo pažymėtas ligos, kuri vadinama širdies infarktu. Kaip gi taip? Sveikuolis ir ...

   Gal kai kam pasirodys neįtikėtina, bet tikrosios „persišaldymo“ priežastys šiuolaikinei medicinai taip ir nežinomos. paklauskite bet kurio gydytojo, koks konkrečiai yra pagrindinis „persišaldymo“  veiksnys, kaip konkrečiai „persišaldymas“ įvyksta, kodėl šis reiškinys turi išreikštą sezoniškumą? Tik rekalaukite atsakymo ne abstraktaus, bet labai konkretaus. Atsakydami jums, gydytojai išleis į orą briliantinį debesėlį medicininio „dūmelio“(niekaip neišverčiamo medicininio terminologinio folkloro), sugiedos giesmelę apie supuvusią vartotojišką visuomenę, suabejos jūsų mąstymo gebėjimais, išvardins krūvą to, ko jūs gyvenime nebūsite niekada girdėję, uostę, čiupinėję... ir t.t. Apgalvoto, vientiso ir sąžiningo paaiškinimo 999 atvejais iš 1000 jūs neišgirsite nė iš vieno gydytojo. Geriausia, ką jūs galite išgirsti, tai, kad yra manoma, jog persišaldymo faktorius sumažina bendrą ir vietinį atsparumą, o grūdinimas jį didina. Tiktai kokį reiškinį turėtume suprasti termine „atsparumas“?  Aiškaus atsakymo jūs niekur, jokioje literatūroje nerasite. Todėl ir sunku šiuolaikinei medicinai kovoti su peršalimu, nes juk kovoti nežinoma su kuo lig šiol, o tuo labiau nežinoma ką konkrečiai reikia organizme stiprinti.

  O paaiškinimas ne toks jau sudėtingas. Pastovios trumpalaikės šalto vandens procedūros baigiasi tuo, kad „besisveikatinančio“ organizmas pastoviai buvo priverstas perkompensuoti riebiąsias rūgštis, išsiskiriančias grūdinimosi metu, steroliais(cholesteroliu taip pat) - . Kuo tai dažnai baigiasi? O gi tuo pačiu – infarktu,   kraujagyslių kalkėjimu, skleroze, tromboze. Pažvelkite į „ruonius“, lendančius į ledinį vandenį, iš sveikuolių klubų. Dažnai jie rubuiliai, mėsingi ir rausvi – pirmasis sterolių dominavimo organizme požymis. Riebūs ir mėsingi jie dėl to, kad organizme sudarytos palankiausios sąlygos jungiamojo audinio augimui, o rausvi nuo to, kad jų periferinis kraujas yra labiau rūgštus, negu normalių žmonių. Rūgštesnis kraujas skatina kraujagysles plėstis.

   Žinoma ir tai, kad po ilgalaikio prievartinio badavimo, siekiant pataisyti sveikatą, daugelis greitai priauga svorio netgi daugiau, negu prieš badavimą – perkompensavimo mechanizmo veikimas akivaizdus. Ir šį mechanizmą valdo nervų sistema.

   Tai kas gi vyksta su tais, kurie kankinasi nuo vegetatyvinės distonijos? Atsakymas paprastas: juos kankina per didelė, perteklinė ir staigi nervų sistemos reakcija į išorės ir vidaus dirgiklius – temperatūros pokytis( išėjimas iš kambario į šaltą lauko orą, karštas dušas, maudymasis šaltame vandenyje), raumenų įtampa, anglies dvideginio padidėjimas aplinkoje(pakliuvimas į nevėdintą patalpą), kvapas(kvepalai, cheminės medžiagos ...), stimuliatorių vartojimas(kava, stipri arbata, rūkymas, alkoholis, ženšenis ...), blogos žinios, išsigandimas, trauma, pervargimas – viskas, kas iššaukia organizmo intensyvią adaptacijos ar apsauginę reakciją

   Bet kuris sveikas žmogus irgi visada reaguoja į bet kokius aplinkos ar vidinius pokyčius ir dirgiklius atitinkamu organizmo darbo režimo persitvarkymu – tai ir vadinama adaptacija. Bet sveikame žmoguje tai vyksta palaipsniui su nedideliu biocheminių procesų amplitudės padidėjimu. Sergančiojo VD reakcija tokia, tarsi jam grėstų mirtis, kuomet reikalinga visų resursų mobilizacija. Situacijos sudėtingumas yra tame, kad organizmas „atsimena“ įvykusio nukrypimo dydį į vieną pusę ir kompensuodamas atsako į tai nukrypimu į priešingą pusę – ir vėl tai „atsimena“. Taip gaunasi uždaras ratas – žmogus sergantis VD pakaitomis blaškomas nuo ugnies prie vandens.

   Pakartojimui: žmogaus organizmas yra atvira termodinaminė sistema, kurią veikia aplinkos fiziniai faktoriai – temperatūra, Žemės magnetinis laukas, kintami ir pastovūs natūralios ir technogeninės  kilmės elektromagnetiniai laukai, mėnulio fazės, žemės traukos jėgos, Saulės dėmių skaičius ir t.t., viso apie 500 faktorių. Ir žmogaus priklausomybė nuo jų yra ta integralinė pasekmė, į kurios pagrindą, „apskaičiuojant“ ir „gaminant“ organizmus, tame tarpe ir mūsų, suklotas (daugiau ar mažiau) organizmo atitikimas tiems faktoriams.

   Homeostazės ir prisitaikymo prie aplinkos palaikymas vyksta unikaliu reguliuojančiu prietaisu, patalpintu mūsų galvos smegenyse. Kaip ir bet kuris tokio pobūdžio prietaisas, pradžioje jis gauna signalus apie organizmo ir aplinkos būseną, apdoroja jų informaciją ir pagal rezultatus formuoja reguliavimo signalus, kuriuos po to siunčia į vykdančius organus ir sistemas. Jis turi būti normaliai jautrus, kad galėtų adekvačiai reaguoti į gaunamą signalinę informaciją, kitaip sakant – jis turi būti normalaus reaktyvumo. Jei jis per mažai jautrus(hipoaktyvus), tai blogai susidoroja su savo reguliavimo funkcija. Sergant tai pasireiškia tuo, kad jis nesugeba normaliai organizuoti(reguliuoti) adaptacijos proceso ir žmogus serga vangaus pobūdžio vienokia ar kitokia chroniška liga.

Jeigu jis per jautrus(hiperaktyvus), jis irgi prastas reguliatorius. Susirgus jis gerai organizuoja organizmo prisiderinimą/persitvarkymą ir organizmas greitai adaptuojasi, bet tokio prietaiso hiperaktyvumas neleidžia laiku nutraukti paleistą adaptacinį procesą. Rezultate mes turime chronišką ligą(sveikimą), kurios tėkmė aštrios formos.

  Suprantama, kad visiems reikalingas tik normaliai reaktyvus hipotaliamas (taip vadinasi šis prietaisas) kaip pagrindinė sąlyga, kad būtų pasiekta gera sveikata. Deja, netgi būdamas gamtos stebuklu, hipotaliamas turi trūkumų – būna hipo ir hiperaktyvus.

   Rimtą ir pagrįstą optimizmą sergantiems VD gali suteikti gydytojų tyrimai atlikti su žmonėmis prieš 20–tį metų sirgusiais VD. Buvo atrinkti tie, kurių priepuoliai buvo aštriausi ir atliktas pačių pažangiausių technologijų pagalba tų pacientų  dabartinio stovio tyrimas – širdies, kraujagyslių, galvos smegenų, kvėpavimo organų būklės ir funkcija ... Rezultatas pasirodė įspūdingu! Visų, kurie praeityje turėjo VD pasireiškimus, organizmo stovis buvo žymiai geresnis už  bendraamžių, kurie tokių problemų praeityje neturėjo. Gali pasirodyti tai keista, tačiau keisto čia nieko nėra – tie, kurie kenčia VD priepuolius, pastoviai treniruoja savo organizmą. Tachikardija, arterinio kraujospūdžio padidėjimas ir kitos organizmo reakcijos, charakteringos vegetatyvinei distonijai, mažai kuo skiriasi nuo tų krūvių, kuriuos žmonės gauna reguliariai užsiimantys bėgimu ar gimnastika. VD – tai tokia kasdieninė „mankšta be mankštos“!

„Mankšta – tai nesąmonė. Sveikiems jos daryti nereikia, o ligoniams negalima“ - Henris Fordas.

    Žinoma, VD – tai ne pats optimaliausias savęs sveikatinimo ir profilaktikos būdas, bet tai irgi variantas. Problema tik ta, kad VD sergančių žmonių dvasinė būsena visai niekam tikus. Baimė – ne pats geriausias gyvenimo palydovas, o tuo labiau mirties baimė. Ir jei imamės gydyti VD, tai tik dėl savo psichologinės ir dvasinės būsenos pagerinimo. O rizikos žmogaus gyvybei, sergant VD, nėra jokios!

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (158)
 
Apie ką perspėja traškantis megztinis
2012.02.19 HomoSanitus / Age
Žmogaus kūnas elektrinių krūvių požiūriu  yra neutralus. Tai sąlygoja makroskopinio elektro-neutralumo dėsnis, kuris sako: makroskopinio dydžio objekto bet kuriuo laiko momentu bendras teigiamų krūvių kiekis lygus neigiamų krūvių kiekiui. Netgi labai nežymus šios krūvių pusiausvyros pažeidimas sukeltų elektrostatinio potencialo atsiradimą. Įsivaizduokite sferinės formos gyvą ląstelę, kurios spindulys yra 0,1 mikrono (10-6  m). Pašaliname iš jos nedidelį kiekį K+ — 10-18 molio. Kaip pasekmė, ląstelės viduje susidarys neigiamų krūvių perteklius (10-18 nuo Faradėjaus skaičiaus, arba 0,965 x 105 x 10-18 = 9,65 х 10-14 kulonų). Įkrautos sferos su spinduliu r elektrinis potencialas  ψ vandeninėje terpėje nustatomas pagal formulę ψ = Q/εr, kur  Q – elektrinis krūvis, o ...
Kuo ypatingi aspirinas ir imbieras?
2012.02.11 HomoSanitus / Age
Daugelis esate girdėję, kad aspirinas skystina kraują ir vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai skiria jo po vieną tabletę parai. Šio patarimo jie siūlo laikytis iki mirties. Nes jų manymu visų problemų su širdimi ir kraujagyslėmis kaltininkas yra per tirštas kraujas. Koks gi iš tikro yra aspirino poveikis, ir kuo jis pasibaigs ilgai jį vartojant. Artritas, žvynelinė, trombozė, serotonino ir katecholaminų perteklius, silpna kraujo ląstelių kilerių veikla, alergija, visų rūšių skausmai, PMS, širdies kraujagyslių ligos, uždegimai ... tai ligos, kurias įtakoja medžiagos, medicinoje vadinamos prostaglandinais (PG). Prostglandinai skirstomi į tuos, kurie: 1.Slopina uždegimus (PG1). 2.Skatina uždegimus (PG2). 3.Blokuoja PG2. (PG3). Normaliai funkcionuojančiame organizme prostaglandinų santykis turi...
 
Geras limfos tekėjimas - geros sveikatos palydovas
2012.01.11 HomoSanitus / Age
Kai senas indėnas nori išeiti  į amžinos medžioklės šalį, jis susiranda medį, atsisėda jame, nustoja judėti ir ima paviršutiniškai kvėpuoti krūtine... Apie 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Vanduo, kad skatintų gyvybiškumą, kaip ir aplink mus supančioje gamtoje, taip ir mūsų organizmo viduje – turi nuolat tekėti. Kur gamtoje natūraliai švariausias vanduo? Šaltiniuose. Kas padaro vandenį tokiu? Tekėjimas, nuolatinis tekėjimas. Kas atsitinka, jei vanduo nustoja tekėti? Netekantis vanduo sudaro galimybę formuotis pelkei, kurios pats kvapas jau rodo, kad joje ima dominuoti irimo procesai. Analogiškai ir žmogaus organizme – kol vanduo teka, tol mes esame gyvybingi. Šiam procesui organizme lėtėjant, jame prasideda įvairios problemos. Kas tie  organizmo...
Šviesa, tamsa ir melatoninas
2011.12.18 HomoSanitus / Age
Kodėl sniegas baltas? Tam, kad surinktų nuo žemės...  saulės šviesą mūsų akims. Graži ta Lietuva. Žmonės irgi čia gražūs. Ypač moterys. Tik nervuoti jie čia kažkokie. Ir žudosi dažniau jie čia nei kitur. Garsūs daininykai dažnai čia apie debesis vis dainuoja. Nepatinka kartais jie visokiems andriukams, nes gal rojų danguje savo pilkuma užstoja. Ir iš tiesų, kas gi gero tuose debesyse? Tik saulę užstoja, ir dar šlapinasi ant mūsų jie čia per dažnai. Mažai mums tenka tos gęstančios žvaigždutės šviesos čia, prie Nemuno tų vingių. O atėjus trumputei vasarai saulėtai, daug kas savo akis dar ima slėpti po tamsiais akiniais. Nemažai žmonių (ir jų stipriai daugėja) akinius nešioja visą laiką, nes be jų gyvenimo ryškumo jau nebemato. Tėvų perduotas genetinis brokas ar civilizacinės...
 
Kalis ir radioaktyvus cezis
2011.06.23 HomoSanitus /
Pranešime aiškinamas žinomas paradoksas: nežymus audinių užteršimas radioaktyviuoju ceziu137 sukelia stipriai išreikštas audinių patologijas (širdies, inkstų ir kt.). Viskas sustoja į savo vietas, jei žinoma, kad kalis pasiskirstęs ląstelėje NEVIENODAI. Jis adsorbuojamas tam tikrose ląstelės struktūrose ir jo kiekis lokaliai išauga. Šiandien žinoma, kad tokioms struktūroms priklauso susitraukimo aparatas (cezis koncentruojasi mikrofibrilių, turinčių susitraukimo baltymą mioziną, M-diskuose) ir mitochondrijos. Radioaktyvus cezis137  pažeidžia tas struktūras, kuriose jis susikaupia, nors visumoje bendroji gautoji dozė gali būti ir nedidelė.
Ką bendro turi žylantys plaukai ir baltmė?
2010.11.27 HomoSanitus / Age
Pakankamai dažnas reiškinys, kai žmonėms ima vienaip ar kitaip ima keistis odos pigmentas ir ima ryškėti ant jos neegzistuojančių realybėje valstybių žemėlapiai. Tokiems žmonėms „protingi“ dermatologai dažniausiai paskiria kokį nors tepalą, ir neretai hormoninį, tačiau „valstybių sienos“ kaip plėtėsi, taip ir toliau jiems plečiasi. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad eilinį kartą gydytojas dairosi į medžius, kai tuo tarpu reikia žiūrėti į mišką – tik visumą matantis gali nuspėti kur šuo pakastas. Dažnas netradicinės medicinos žinovas gali pasakyti, kad organizmo detoksikacijai naudojamos klizmos su kavos tirščiais yra efektyvios, bet kur to efektyvumo šaknys žino retas. O veikimo mechanizmas slypi elektrochemijoje: nuodingus, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, neigiamai...
 
Saka apie druskos rūgštį
2010.11.22 HomoSanitus / Age
Perkrauta lotyniškais ir tarptautiniais terminais gydytojo kalba, išversta į daugeliui suprantamą, neretai sukelia šypseną. Paprasti gydymo metodai neleidžia gydytojui išpuikti ir tapti nepakeičiamu. Tam, kad augtų pelnas, šiuolaikinė  medicina užkasa senus paprastus gydymo metodus arba apvelka juos naujais  įmantriais rūbais. Metodas ar cheminė medžiaga, kurių negalima užpatentuoti, šiuolaikinę farmaciją domina tik tiek, kiek galima tuo pasinaudoti kuriant naują patentuojamą. Daugelio chroniškų ligų atsiradimo priežasčiai nustatyti reikia nueiti ilgą paieškos kelią, kad atsekti kur yra pirminė kilusio susirgimo priežastis. Nėra greito ryšio tarp priežasties ir pačios ligos – tai ne tas atvejis, kai išgeriamas kalio cianidas ir numirštama. Kaip...
Ar verta vartoti Omega 3?
2010.11.09 HomoSanitus / Rūta S.
Nuo Guy R. Schenker, D.C. Gruodis, 2005 Mielas Gydytojau, Ne per seniausiai, po daugelio metų,  aš pirmą kartą  užėjau į sveiko maisto parduotuvę. Negaliu sakyti, kad buvau nustebintas to, ką pamačiau, bet reklaminės informacijos gausa privertė mane pasijusti taip, lyg  būčiau gundomas klasikiniais viliojančiais pažadais SALDŽIAKALBIO  PREKEIVIO, SIŪLANČIO VAISTĄ NUO ŠIMTO LIGŲ. Ketvirtadalis parduotuvės buvo užpildytas Sojos-Žudikės, kaip ji buvo garsiai pavadinta dėl galios užkirsti kelią ar net išgydyti kiekvieną žinomą žmonijos ligą. Viename parduotuvės gale buvo reklamuojamas Žvėris Fitoestrogenas, dainuojantis savo sirenos dainą apie gydymą  būklių, sukeltų estrogenų pertekliaus. Bet žaviausia daina ir šokis buvo atliekamas Omega 3 PNRR, dešimtmečio Pseudo-Mokslo...
 
Aliejų ir žuvų taukų mitai
2010.10.22 HomoSanitus / Rūta S.
Neretas, pasiekęs gyvenimo pusiaukelę, būna bent kartą jau patyręs reiškinį, kurį paprastai apibūdinant galima pavadinti apsinuodijimu maistu. Įdėmiau gyvenimą žvalgantys turbūt pastebėjo, kad šis apsinuodijimas būna ypač sunkus, kai suvalgoma sugedusios žuvies ar užvalgoma pasenusio maisto, kuriame buvo aliejaus. Visi gerai žinome koks „malonus“ pojūtis pasilieka burnoje, kai perkandamas sugedusio  riešuto branduolys. Kuo ypatingesnis apsinuodijimas sugedusiu riebalu, nei, tarkim, papuvusiu obuoliu? Tuo, kad riebalams, skirtingai nei medžiagoms, tirpstančioms vandenyje, pakliūti į ląstelę per membraną nėra barjero, tai yra jiems nereikia pernašos. Polinesočioji riebioji rūgštis prie savo laisvųjų jungčių prisijungusi ląstelei nuodingą cheminį elementą jį gali nunešti iki...
Cholesterolis: požiūris į konkretaus paciento mitybą
2010.10.03 HomoSanitus / Rūta S.
                                         Pagal Guy R. Schenker, D.C. (Šis straipsnis buvo išspausdintas: Today's Chiropractic Kovas/Balandis 1989, Healthcare Rights Advocate June, 1990, Alternatyvos mityboje ir sveikatos rūpybos sąjungos žurnale). ĮVADAS Einšteinas, paklaustas, kaip jam pavyko atrasti naują mąstymo kelią, atsakė, kad jis tai padarė išimtinai mesdamas iššūkį aksiomoms. Šio straipsnio tikslas yra mesti iššūkį visuotinai priimtam teiginiui, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas yra tiesiogiai susijęs su cholesterolemija ir miokardo infarktu. Siūlomas orientuoto paciento...
 
Ar jūs darote šias paprastas klaidas, paskirdami kalcį?
2010.09.17 HomoSanitus / Rūta S.
                                                       Pagal  Guy R. Schenker, D.C. Jūs paskiriate kalcį moteriai menopauzės periodu ir jai netrukus smarkiai užkietėja viduriai. Arba rekomenduojate jį vyrui, besiskundžiančiam nemiga, ir jam paaštrėja artritas, pradeda šalti rankos bei kojos. O jei rekomenduosite kalcį moteriai, kuri skundžiasi menstruaciniais skausmais? Ją pradės varginti nemiga. Arba, jūs paskirsite kalcį vaikui, kurio kaulai ir dantys dar vystosi, ir jis pradės skųstis raumenų mėšlungiu. Kai esate įsitikinę, kad kalcis atneš naudą beveik visiems...
Ką reikia žinoti prieš geriant vaistažoles ir vaistus
2010.04.23 HomoSanitus / Age
Dauguma žmonių įsitikinę, kad vaistažolės bet kokiu ligos atveju yra geriau, nei neorganinės chemijos preparatai ir gydymas jomis bus kur kas sėkmingesnis, nei vaistais iš vaistinės. Tačiau tiek pacientai, tiek 99,9% gydytojų tikrovėje nežino kada vaistažolės gali padėti ir kada jos bus dar vienas žingsnis grabo link (su neorganiniais vaistais situacija tokia pati). Kai ląstelių biologinėse membranose pasikeičia lipidų sudėtis, jos tampa arba per daug pralaidžios, arba atvirkščiai – užanka ir  ląstelė nieko nei išleidžia, nei įsileidžia. Jei ląstelės membranoje padidėja nesočiųjų riebiųjų rūgščių, membrana tampa per daug pralaidi. Tuomet organizme visi biologinio oksidavimo procesai organizme sustiprėja, dominuoja simpatinė VNS, skydliaukė dirba aktyviai, gaminama daug ATP... Kaip taisyklė tokioje...
 
Kodėl atsiranda skylė skrandyje?
2010.04.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad rasti atsakymą į šį klausimą, pirmiausia būtina išsiaiškinti detaliau kaip tas skrandis funkcionuoja. Tai pradžioje ir padarysim. Virškinimo funkcijos skrandyje yra: deponavimas, mechaninis ir cheminis maisto apdirbimas, laipsniškas  skrandžio turinio išmetimas porcijomis į dvylikapirštę žarną. Skrandžio dalis, kurioje pereina stemplė į skrandį vadinama kardialine  dalimi (įskrandis). Skrandžio dugnas . Skrandžio kūnas . Ir pilorinė (prievartinė) dalis , kuri pereina į sfinkterį. Pagal tai, kurioje skradžio dalyje yra skrandžio gleivinės epitelio ląstelės, joms ir duoti pavadinimai – kardialinės, sfinkterio ir t.t. Skrandyje yra didysis ir mažasis skrandžio išlinkimai. Druskos rūgšties daugiausia išskiria didžiajame išlinkime, skrandžio...
Kodėl nėra riebių šimtamečių?
2010.04.03 HomoSanitus / Age
Du pacientai. Vienas įsitempęs, susijaudinęs ir regis, kad reikia tik degtuko ir jis užsiliepsnos. Jam šokinėja į viršų kraujo spaudimas, dažnai laksto į tualetą šlapintis, intymiose kūno vietose niežulys, galvos skausmas, pulsas dažnas... Kitas vangus, nejudrus, mieguistas, apatijoje, nieko nenori ir negali veikti, vos velka kojas, pulsas retas... Per savaitę ar dvi galima šias būsenas sukeisti vietomis – hipertoniką padaryti vangiu, o apsnūdusį padaryti aktyviu. Pats trumpiausias ir paprasčiausias testas: abu pacientus reikia paguldyti ir gulintiems išmatuoti arterinį kraujo spaudimą ir suskaičiuoti pulsą. Po to abu pacientus pastatyti ir vėl išmatuoti spaudimą ir pulsą. Atsistojus po gulėjimo, pirmojo  paciento  kraujo spaudimas išliks stabilus, antrojo – tiek...
 
Cholesterolio svarba
2010.02.16 HomoSanitus / Age
Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai  tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat. Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus. Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis  gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių. Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio...
Silpnas ir stiprus imunitetas
2010.02.10 HomoSanitus / Age
Kas tai yra imunitetas? Visi procesai, nukreipti organizmo dinaminės homeostazės palaikymui, vadinami imunitetu. Kodėl dinaminės? Todėl, kad statininė homeostazė būna tik pas lavonus. Bet koks išorinis poveikis nuolat verčia organizmą reaguoti ir gaminti tam tikras medžiagas, todėl jame viskas yra nuolatiniame kitime. Pavyzdžiui, pavalgėte. Gliukozės kiekis kraujyje pakilo. Ar tai jau susirgimas? Ne, tai normali reakcija. Jeigu tokiu momentu gydytojas pamatuos cukraus kiekį kraujyje, nežinodamas, kad pacientas valgė, jis gali diagnozuoti diabetą. Kai žmogus suserga virusine liga, gliukozės kiekis kraujyje išauga. Jei gydytojas tuo metu matuos cukraus kiekį kraujyje, diagnozė bus tokia pati – diabetas. Ir neretas atvejis, kai žmogui diagnozuojamas diabetas (kraujyje padidintas gliukozės kiekis), o žmogus pasirodo...
 
Laisvųjų aminorūgščių fondas (LAF)
2010.02.06 HomoSanitus / Age
Normaliam vidutiniško sudėjimo žmogui per parą reikia apie 70-100 gramų baltymų (pavyzdžiui, 100g jautienos yra apie 25g baltymo) . Jeigu žmogus dirba darbą, kuriame labiau aktyvuotas organizmo anaerobinis energijos gavimo būdas, jam reikia daugiau baltymų (jeigu dirba labai sunkų fizinį darbą, reikia apie 400 gramų baltymų), jeigu aerobinį darbą – baltymo reikia mažiau, bet daugiau angliavandenių. Kaip baltymai įsisavinami? Tam, kad įsisavinti baltymus, organizmui reikalingi fermentai. Pati greičiausia fermentų gamintoja baltymų įsisavinimui yra kasa. Tam, kad pagaminti fermentus 100 g baltymo perdirbimui, organizmas turi iš savęs paimti 460g aminorūgščių skolon, kurios po to grąžinamos su „palūkanomis“. Ta baltymo dalis, kurią organizmo audiniai gali atiduoti virškinimo fermentų sintezei, ...
Kodėl sergant kyla temperatūra?
2010.02.04 HomoSanitus / Age
Peršalimas, gripas, bronchitas, plaučių uždegimas... begalė ligų, kurių ūmi forma dažniausiai lydima padidėjusios kūno temperatūros. Ilgalaikis gydytojų kalimas žmonėms į galvą, kad pakilusi temperatūra yra blogas reiškinys ir su juo reikia kovoti, padarė savo – dažniausiai žmonės visokiomis priemonėmis stengiasi aukštą temperatūrą numušti. Žinoma, jei aukšta temperatūra sudaro labai didelį diskomfortą, ją galima pažeminti, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kurių dažniausiai griebiasi susirgusieji – ne vaistais ar žolėmis, kurių veikimo mechanizmas nukreiptas tik į temperatūros reguliavimą. Tokia pagalba organizmui nereikalinga, ji tik pablogina padėtį. Aukštos temperatūros žeminimas turi būti siekiamas priemonėmis, kurios padeda garinti drėgmę nuo odos, tai yra vėsinti odą –...
 
Magiškasis bangos ilgis
2010.02.03 HomoSanitus / Age
Žemiau visa eilė „kodėl“ ir juos sieja tas pats atsakymas. Kodėl mus taip traukia ugnis? Kodėl daug geriau pasijuntame, kai pasėdime arčiau laužo? Kodėl žmonės namuose įsirengia židinius, nors šilumos visiškai pakanka iš centrinės šildymo sistemos? Kodėl su amžiumi vis labiau pasiilgstame vasaros ir vis labiau nekenčiame žiemos? Kodėl žmonės mėgsta voliotis ant smėlio paplūdimyje? Kodėl seneliai taip myli mažus anūkus ir vis stengiasi juos prisiglausti ar palaikyti sau ant kelių? Kodėl seni žmonės taip pamilsta kates ir šunis, kad net įsileidžia juos į savo guolį? Kodėl masinėse žmonių susibūrimo vietose kartais pradeda vykti „stebuklai“ – žmonės ima sveikti? (tuo dažnai pasinaudoja visokio plauko religijų atstovai). Kodėl medituojant grupėje...
Tolerancija
2010.02.02 HomoSanitus / Age
Tolerantiškumas. Pats žodis tolerancija (nereagavimas) reiškia biotaikinių  jautrumo praradimą tam tikrai ksenobiotiko (nuodo) dozei. Kartais šis reiškinys vadinamas „pripratimu“, bet tai ne visai teisinga, nes pripratimas reiškia ne organizmo būseną, bet procesą, kurio metu gali kilti ir tolerancija, ir įprotis, ir priklausomybė. Tolerancija vystosi palaipsniui, kai ksenobiotikas ilgai, nepertraukiamai arba dažnai pakliūna į organizmą tokia pačia arba augančia doze. Ji susidaro daugeliui organizmui svetimų medžiagų, tame tarpe ir vaistiniams preparatams, jei jie vartojami kasdien dvi tris savaites (kartais dar ilgiau). Tai ne stabilus  jautrumo praradimas visam laikui: jeigu medžiaga nebepatenka į organizmą, tai po keleto dienų jautrumas tai medžiagai atsistato. Bet kai tiktai sisteminis tos pačios...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Gyvenimas trumpas, kūrybinis kelias - ilgas, patogus momentas - greitai praeinąs, patirtis - apgaulinga, sprendimas - sunkus. Todėl ne vien gydytojas, bet ir pats ligonis turi naudoti visas įmanomas priemones bendram tikslui pasiekti.
Hipokratas
Forumas
HS Forumo taisyklės
(128528 pranešimai)
paskutinis 2017-05-28 20:07:09
Bendrieji sveikatos klausimai
(41 pranešimai)
paskutinis 2017-05-04 22:58:21
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(17354 pranešimai)
paskutinis 2017-05-27 20:34:16
Naujausi komentarai
Jameschuro
2017-05-29 01:13:40

ofihefe
2017-05-29 01:11:19

uzijecitakiwo
2017-05-29 01:10:44

Charlessuche
2017-05-29 01:10:37

iwupokuzy
2017-05-29 01:07:53

Steventem
2017-05-29 01:07:50

dezaxutur
2017-05-29 01:06:44

ApokoaloMon
2017-05-29 01:06:18

DevdduroUE
2017-05-29 01:06:00

ozlamejije
2017-05-29 01:04:57

BennyDip
2017-05-29 01:04:40

ajtdiwevuje
2017-05-29 01:03:32

ScottKep
2017-05-29 01:03:12

Chasfluony
2017-05-29 01:03:07

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės