Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Kiaušinis
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / Mityba / Kiaušinis
Pramuši bronzą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą.

Daugelyje tautų kiaušinis yra vienoks ar kitoks simbolis. Tai pradžios simbolis. Ir ne atsitiktinai taip yra, nes kiaušinis savo sudėtimi yra vienas iš geriausių maisto produktų – daugeliui gyvūnų kiaušinis yra delikatesas Nr.1.

Į kiaušinio sudėtį įeina vertingiausios ir gyvybiškai svarbios medžiagos. Bet pradžioje keletas žodžių apie jo sandarą. Kiaušinis padengtas plonu apvalkalu, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra kalcio karbonatas. Jeigu ant šio apvalkalo užlašinsime rūgšties, tai įvyks reakcija, kurios metu išsiskirs nestabili angliarūgštė, iš karto skylanti į vandenį ir anglies dioksido dujas.

Po lukštu yra  apvalkalas. Šviežiai padėtame vištos kiaušinyje, kaip taisyklė, visas jo tūris yra užpildytas. Kai toks kiaušinis ataušta, tarp lukšto ir vidinio apvalkalo susidaro oro tarpas. Kuo kiaušinis ilgiau laikomas, tuo šis oro burbulas didesnis.

Po vidiniu apvalkalu yra baltymas, kuris sudaro apie 60%  kiaušinio turinio, o trynys – 40%. Pagrindinė kiaušinio sudėtinė dalis yra baltymai. Tam, kad nepainioti šių medžiagų su kiaušinio baltymu, vadinsime jas proteinais. Jeigu visai tiksliai, tai kiaušinyje yra ir paprastieji baltymai – proteinai, ir sudėtingi – proteidai.
Viso kiaušinyje yra 12,7% baltyminių medžiagų. Kaip nebūtų keista jų baltyme yra mažiau, negu trynyje (atitinkamai 10,8 ir 16,2%). Įvertinant skirtingą baltymo ir trynio masę kiaušinyje, pamatysime, kad juose baltyminių medžiagų yra po lygiai.

Kiaušinio proteinai  laikomi pilnaverčiais, nes turi savyje visas nepakeičiamas aminorūgštis optimaliu santykiu. Kai kurie kiaušinio proteinai  turi specifines savybes.
Ovomukoidas – sudėtingas proteinas, kuriame baltymas ir angliavandenis yra santykyje 4:1. Ovomukoidas kiaušinio baltymą daro klampų, plakant sudaro stabilią  putą. Pasiskirstęs jis kiaušinio baltyme netolygiai – prie trynio ir prie lukšto jo yra daugiau.

Ovomukoidas pasižymi antifermentinėmis savybėmis: jis slopina kasos fermento tripsino, skaidančio baltyminį maistą, veikimą. Todėl valgyti žalius kiaušinius nepatariama – jie blogai įsisavinami, o kartu su žaliais kiaušiniais suvalgyti kiti baltymai irgi bus blogai įsisavinami. Verdant ovomukoidas šią savybę praranda. Gerai išplaktas kiaušinio baltymo ovomukoidas irgi denatūruoja ir nebeblokuoja tripsino.

 Kitas kiaušinyje esantis proteinas – avidinas – kaip ir ovomukoidas, neigiamai veikia virškinimo procesą. Jis suriša ir inaktyvuoja vitaminą H (B7), kuris organizmo medžiagų apykaitoje vaidina didelį vaidmenį – dalyvaudamas anglies dvideginio pernešime, tuo pačiu saugo odą nuo sunkių pažeidimų ir kt. Biotiną gamina žarnyno mikroflora, todėl su maistu jo gauti nebūtina, tačiau žalių kiaušinių vartojimas gali sukelti H-avitaminozę, nes įtakojant avidinui, mikroorganizmai nustoja gaminti biotiną.
Yra kiaušinyje ir dar vienas savotiškas proteinas – lizocimas, turintis įstabių savybių. Pats pavadinimas („lysis“) jau nusako jo gebėjimą tirpdyti. Jis sugeba tirpinti bakterijų ląstelių apvalkalą. Jo taip pat yra ašarose, seilėse, dantenose, nosies gleivinėje – organizmo barjeruose. Žemoje temperatūroje lizocimas saugo kiaušinį net keletą parų, todėl sudaužius kiaušinį, jį nebūtina suvartoti ar išmesti – uždarame stiklo inde jis gali pastovėti šaldytuve.

Kiaušinio trynys susideda iš sudėtingų proteinų – fosfoproteidų: vitelino, livetino, fosfotino ir kt. Jau pats pirmojo pavadinimas sako, jog jie yra gyvybiškai svarbūs („vita“ – gyvenimas). Kiaušinio lipidai (riebalai – trigliceridai, fosfatidai)) visi yra trynyje. Svarbiausias ir išskirtinis kiaušinio lipidų požymis – didelis kiekis juose fosfatidų – lecitino ir cholino. Nė viename maisto produkte nėra sukoncentruotas toks šių bioaktyvių medžiagų kiekis. Jau pati žodžio lecitinas kilmė tai sako – lekilhos graikiškai yra trynys. Svarbiausia lecitino funkcija – dalyvavimas ląstelių membranų statyboje. Membranoje yra net  55-57% fosfolipidų. Lecitinas kiaušinio trynyje taip pat stabdo cholesterolio absorbavimą iš jo į organizmą.

Reikšmingas ir cholinas – jis yra viena iš lipotropinių medžiagų, saugančių kepenis nuo suriebėjimo, iš jos sintetinamas ir acetilcholinas – vienas iš svarbiausių nervinių impulsų perdavėjų.

Kiaušinio riebalai labai gerai subalansuoti – juose riebiųjų rūgščių santykis toks, kokio reikia normaliam  organizmo funkcionavimui.

Dar vienas svarbus trynio komponentas – cholesterolis. Jo trynyje yra  1,6%. Tačiau jo įtaka į padidėjimą kraujo plazmoje yra menka.

Trynio spalvą lemia jame esantys karotinoidai (ksantofilas ir karotinas), kurie gyvulinės kilmės produktuose yra retenybė.

Kiaušinio tryniai slopina organizme trombocitų sulipimą, mažina kraujo krešėjimą. ("Egg yolks against blood coagulation," Hint #1369, Nutrition Hints, Betty Kamen, PhD and Michael Rosenbaum, MD, Dec. 2003, as reported in Biological and Pharmaceutical Bulletin, 2003)

Kiaušinis turtingas ir vitaminais A,B,D,E,K, foline ir pantotenine rūgštimis. Jame daug yra kalcio, fosforo, geležies junginių. Su reiškiniu, įrodančiu, jog kiaušinyje yra daug geležies, susiduria kulinarai – greitu trynio paviršiaus tamsėjimu: ilgai verdant kiaušinį iš sieros turinčių proteinų išsiskiria sieros vandenilis, kurio junginiai su geležies jonais ir duoda tamsią spalvą. Tam, kad netamsėtų, būtina išvirtus kiaušinius patalpinti į šaltą vandenį – dujų spaudimas kiaušinio oro kameroje krenta ir sieros vandenilis bus išsiurbiamas į ją, ko pasekoje trynys tamsės  mažiau.

 Kas gi vyksta kiaušinyje jį verdant?

Kiaušinį verdant, denatūruojasi globuliniai proteinai  – kylant temperatūrai stiprėja polipeptidinių jungčių virpamasis judėjimas ir silpni vandeniliniai ryšiai tarp jų nutrūksta, antrinė struktūra suyra, polipeptidinė grandinė išsitiesia ir persigrupuoja naujai.

 Denatūravimo pasekmėje kiaušinio proteinuose įvyksta svarbūs pokyčiai. Visų pirma, jie netenka savybės hidratuotis, vandeninė apsauginė plėvelė apie globules išnyksta, jos jungiasi tarpusavyje, stambėja ir praranda tirpumą. Šis procesas vadinamas proteino sutraukimu. Jei proteinų koncentracija buvo  nedidelė, tai sutraukti proteinai sudaro dribsnius, jei didelė – susidaro ištisas gelis. Būtent šis procesas ir vyksta verdant kiaušinius.

Kiaušinio baltymo sutraukimas vyksta sekančiai: 45—50oС — žymių pokyčių nesimato; 50—55oС — vietomis pasirodo drumstumas; 55—60oС — susidrumsčia visas baltymas; 60—65oС — baltymas ima tirštėti; 65—70oС — pasirodo gelio židiniai; 70—86oС — susidaro gelis, išlaikantis formą; 85—90oС — gelis palaipsniui tvirtėja. Baltymo kietumas priklauso nuo kaitinimo trukmės. Ilgas baltymo laikymas prie 95°С netgi toliau nekaitinant baltymą kietina.

Trynio kietėjimas prasideda tik prie 70°С.

Kiaušinio baltymo ovoglobulinas netirpus vandenyje, todėl sumaišius baltymą su vandeniu, jis susidrumsčia – į nuosėdas iškrenta ovoglobulinas, tačiau jei pridėsite valgomosios druskos ir išmaišysite, tai nuosėdos išnyks.

Antifermentas ovomukoidas stabdo virškinimo fermento tripsino veikimą, dėl ko nevirto kiaušinio baltymas beveik neįsisavinamas. Kaitinant ovomukoidas denatūruojasi ir praranda savo antifermentines savybes ir toks baltymas jau įsisavinamas, tačiau kietai virto kiaušinio proteinai  taip pat  sunkiai virškinami ir įsisavinimas prastas, todėl kiaušiniai turi valgomi trumpai virti – kai sutrauktas tik baltymas, o trynys skystas.

Žmonės mano, kad parduotuvėje pirkdami gaminį, kurio sudėtyje yra kiaušinių, namie valgys sveiką produktą. Nuo to momento, kai sudaužomas kiaušinio lukštas, jame stipriai suaktyvėja oksidacijos procesas, nes tiek trynys, tiek baltymas turi tiesioginį kontaktą su oro deguonimi. Kuo ilgiau produktas guli lentynoje ar šaldytuve, tuo labiau jame oksidacijos procesas atliks savo juodą darbą. Trynyje esantis cholesterolis taps oksiduotu ir virs ta medžiaga, kuri nesunkiai organizme sės ant kraujagyslių sienelių, sukeldama visą eilę problemų.

Visos kepyklos stengiasi greitinti kepimo procesą, todėl kelia kepimo temperatūrą, o tai savo ruožtu skatina oksidaciją, tame tarpe ir cholesterolio oksidaciją. Kadangi  kepinių sudėtinė dalis dažnai yra kiaušiniai, tai juose esantis cholesterolis ir tampa ta priežasties sudėtine dalimi, kuri neigiamai veikia kraujagysles.

Kai kas nors sako, kad kiaušinius valgyti nėra sveika, nes jie turi daug cholesterolio, atsakykite sau, kodėl kiaušinio trynyje esantis lecitinas išplauna riebius plaukus. Kaip jis elgsis su riebalais (steroliais) organizme? Fosfolipidai (lecitinas ir kt.) adsorbuojasi ant riebalų lašelių paviršiaus ir sudaro su jais plėvelę, leidžiančią tokiems riebalams sudaryti su vandeniu emulsijas, tai yra vienodai pasiskirstyti visame vandens tūryje. Fosfolipido „uodega“ yra iš angliavandenio ir sulimpa su riebalu, o „galvutė“ –  polinė grupė su vandeniu. Šia savybe pasinaudojama gaminant majonezą. Ar majonezu išterliota lėkštė nusiplauna šaltu vandeniu? Kokia nauda iš šio reiškinio kraujyje, paliekame spręsti jums patiems.

Kuo skiriasi narvuose uždarytų vištų kiaušiniai (jie parduotuvėje paprastai pigesni) nuo laisvai laikomų močiutės vištų. Esminis skirtumas stipriai įtakojantis sveikatą yra tas, kad laisvai laikomos vištos deda kiaušinius, kuriuose polinesočiųjų riebiųjų rūgščių Omega6 ir Omega3 santykis yra 1:1. Neturinčių laisvės ir lesinamų daug Omega6 turinčiais pašarais   vištų kiaušiniuose šis santykis yra 3-20:1. Omega6 perteklius išbalansuoja organizme prostaglandinų gamybą  – didėja uždegimus skatinančių ir mažėja uždegimus slopinančių.(Artemis Simopoulos, MD, on the People's Pharmacy, Show #368, Public Radio, Jul. 21, 2001)

Daugelis kiaušinių įtakos sveikatai  tyrėjų savo eksperimentuose naudojo ne žalius kiaušinius, bet kiaušinių miltelius, todėl ir gavo klaidingus rezultatus. Kiaušinio trynyje esančio cholesterolio oksidacija prasideda pakaitinus trynį virš 41°С ir labai aktyviai ima oksiduotis virš 70°С. O kokia temperatūra palaikoma pramoninėse kepimo krosnyse, kai kepami konditerijos gaminiai?

Tai kaip paruoštą ir kokį kiaušinį būtų valgyti sveikiausia?

Stipriai išplaktą mikseriu, žalią, neužkrėstą salmonelėmis, padėtą močiutės laikomos dedeklės, šeriamos  lesalais, kuriuose teisingas riebiųjų rūgščių balansas.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (8)
 
Mielės
2011.12.30 HomoSanitus / Rūta S.
 Visi esame girdėję istorijų, kai žmogus skundžiasi ir tuo ir anuo, eina nuo daktaro pas daktarą, o tyrimai nepriekaištingi. Galų gale gydytojai pradeda rašyti psichotropinius vaistus – suprask, simptomų priežastys psichologinės, žmogelis išsigalvoja sau ligą. O tiesa gali būti paprasta. 1970m. C. Orian Truss, Birmingemo alergologas, pirmą kartą prašneko apie daugybę chroniško nuovargio ir imuniteto disfunkcijos sindromo (CHRONIC FATIGUE IMMUNE DYSFUNCTION SYNDROME (CFIDS))  simptomų, susijusių su Candida albicans. Truss sėkmingai gydė šimtus pacientų, vadinamųjų neurotikų, besiskundusių chronišku nuovargiu, alergija ir depresija.  Ilgalaikis gydymas  prieš grybeliniu vaistu, davė puikius rezultatus. Gydytojo Truss pacientai skundėsi daugybe simptomų, kurių...
Keptos daržovės ardo dantų grožį
2011.11.25 HomoSanitus / Age
Pavojus dantukams atjojo iš tos pusės, iš kurios visai nesitikėta. Tyrimai parodė, kad visų pasaulio virėjų taip mėgiamos apkeptos daržovės, turinčios mažai kalorijų ir daug vitaminų, yra ištikimos karieso sąjungininkės. Jų rūgštingumo lygis toks didelis, kad pilnai gali ardyti dantų emalį. Britų  Dundee University mokslininkai sulygino virtų, troškintų ir keptų daržovių rūgštingumą ir išsiaiškino, kad keptų daržovių vidutinis pH yra 4,6, kai tuo tarpu dantims saugus pH yra virš 5,5. Produktų su žemu pH yra daug – actas, vynas, citrusiniai... Kai kuriuose gaivinančiuose gėrimuose rūgšties yra tiek, kad pH nukrenta net iki 2,9. Apie šių gėrimų daromą žalą dantims žino daugelis, bet keptų daržovyčių nedraugiškumą galima pavadinti siurprizu....
 
Byla prieš civilizacijų maistą
2011.05.20 HomoSanitus / Rokas Balčiūnas
Ekologiškumo mada keliauja per Lietuvą. Mūsų akimis tai, kas ekologiška, jau savaime atrodo sveika. Ieškome ekologiškų vaisių, daržovių ar kitų maisto produktų. Gal net auginamės juos patys ir tikime, kad viskas, kas yra iš gamtos, yra sveika. Bet kaip iš tiesų mes klystame… Mitui, kad „natūralu“ tolygu „sveika“, sugriauti galima paminėti kardinalų pavyzdį – tai visi nuodingi gyvūnai bei augalai. Jų išskiriamos medžiagos yra pačios natūraliausios ir vis dėlto pačios pavojingiausios mūsų organizmui – su šiuo pavyzdžiu, manau, visi sutinka. Bet yra daug daugiau pavyzdžių, kai medžiaga iš gamtos yra ne tik kad ne naudinga, bet ir žalinga mūsų organizmui. Mano tikslas yra parodyti, kad aklas tikėjimas reklaminėmis bei agitacinėmis frazėmis yra...
Šaltiena – pavojus ar išsigelbėjimas?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Arba kodėl paliegėlius girdo sultiniais? Civilizuotiems ir turtingiems mėsos valgytojams būtinos košės arba/ir daržovės, nes  prabangiai gyvenantys ir mėsą dažniausiai valgo prabangią – be riebaliuko, be kremzlyčių, gryną raumenuką. Štai tokią informaciją apie angliavandenius pateikia mums Vikipedija: „Žmogaus maiste angliavandeniai nėra būtini, nes organizme baltymai gali būti verčiami angliavandeniais. Kai kurių žmonių dietoje angliavandenių kiekis artimas 0 %, bet jie išlieka sveiki. Tačiau angliavandenių įsisavinimui reikia mažiau vandens nei baltymų ar riebalų įsisavinimui, todėl jie išlieka svarbiu energijos šaltiniu.“ Pabraukta frazė nereiškia, kad galima valgyti tik mėsą ir išlikti sveikiems. Kad ši sąlyga būtų išpildyta, yra dar viena...
 
Kur glūdi mėsos sultinio skonio paslaptis?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Šis veikalas – kulinarų kulinaro Grigaliaus garbei. Bet kuris audinys – tai ne šiaip sau atsitiktinai suverstų ląstelių krūva. Tai pakankamai sudėtinga struktūra, kurioje galima išskirti keletą principinių komponentų. Bet kurio organizmo audinio statybos pagrindas yra neląstelinis matriksas. Tai toks specialus gelis arba žele, kuriame jau yra visa kita. Kaip ir bet kuri žele, šis matriksas 95-99% sudarytas iš vandens, o struktūrą jam suteikia gliukozaminoglikanai (žele tam panaudojamas želatinas arba pektinas). Tarp kitko, gliukozaminas labai neblogai padeda esant įvairioms stuburo ir sąnarių ligoms – jo pagrindu gaminama visa eilė vaistų. Maktrikse taip pat yra skaidulos, sudarytos iš baltymų kolageno ir elastino, kurie geliui priduoda tvirtumo. Jei šių skaidulų daug, tai vietoje...
Kodėl kuo saldesnė uoga, tuo mažesnė?
2011.05.10 HomoSanitus / Age
Jei gali suvalgyti žalią – nevirk, jei gali suvalgyti virtą – nekepk, jei negali nekepti – klausk savęs ar tikrai nori valgyti. Internete vis labiau plinta informacija apie žaliavalgystę. Taip, neapdorotas maistas yra sveikesnis, tačiau nereikia  perlenkti lazdos. Daugelis žaliavalgių, ieškodami kaip padaryti savo valgomą žolę skanesnę, prisigalvoja įvairiausių mišinių, kuriuos dar ir supjausto smulkintuvu taip, kad jie pavirsta į skystą tyrelę. Jei paklausi kam tai jie daro, atsakymas dažnai būna: „taip skaniau ir įsisavinimas geresnis“ Na, jei jau kažkokia žolė nėra skani, tai kam maskuoti jos skonį kokiu nors saldžiu vaisiumi ar uoga? Neskanu – nevalgyk. Kai  valgomas kiaušinis, jis skanus ir be jokių priedų. Kai valgoma virta vištiena, ji skani ir be priedų. Kai...
 
Ar naudinga žmogui gerti pieną ?
2011.04.28 HomoSanitus / Age
Karvė, kaip ir žmogus, nesugeba savo fermentais suvirškinti celiuliozės – medžiagos, kurios yra daug augaluose. Vietoj karvės tai daro bakterijos, gyvenančios karvės žarnyne. Raguotosios skrandis labai didelis, iki 300 litrų, ir jame yra keletas skyrių. Karvės sukramtyta ir seilėmis suvilgyta žolė patenka į pirmą skyrių (priešskrandis), kuriame intensyviai dirba rauginimo mikroorganizmai. Viename pirmojo skyriaus turinio grame yra daugiau kaip 10 milijardų bakterijų. Jų maistas yra celiuliozė ir ją vartodami jie dauginasi dideliu greičiu. Tame skrandžio skyriuje gyvena ne tik mikrobai, bet ir daugialąsčiai pirmuonys – infuzorijos. Jos minta bakterijomis ir irgi greitai dauginasi. Kai mikrobų koncentracija pasiekia žymų kiekį, karvė nusiurbia visą skystį su mikroorganizmais į sekantį skyrių, o nusausinta žolė atryjama ir...
Kokiu produktu baigti valgymą?
2011.04.20 HomoSanitus / Age
Tam, kad atsakytume į šį klausimą, turime paanalizuoti kaip gi elgiasi ir kokį variantą siūlo pats žmogaus organizmas. Tam reikalui žvelgiame į tyrimus, kurie yra atlikti su motinos pienu. Pasirodo, kad motinos pieno sudėtis kinta ne tik paros bėgyje, bet ir vieno maitinimo metu. Gamta, saugodama mažylį nuo persivalgymo, sugalvojo tokį mechanizmą: motinos piene maitinimo metu didinti riebalų kiekį. Pačioje maitinimo pabaigoje riebalų kiekis maiste išauga 4-5 kartus, lyginant su maitinimo pradžia. Sotumo jausmas žadinamas riebalais, bet ne baltymais ir tuo labiau ne angliavandeniais. Kai kurių dietologų siūlymai storuliams pradėti valgymą išgeriant vandens ir taip užpildant skrandžio tūrį menkai gelbėja – vanduo iš skrandžio greitai pasišalina. Tam kur kas labiau tinka riebalai – jie virškinami...
 
Eskimų mityba ir Omega-3
2011.04.12 HomoSanitus / Age
Dėka Omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių propagandos pasaulyje visi gerai žino, kad eskimai neserga širdies-kraujagyslių ligomis, artritu, alergijomis, nesiskundžia dantimis ir beveik neserga vėžiu. Pagal medicinos propagandą jų gera sveikata sąlygota dietos, kurioje yra gausu lašišos, ruonio, banginio mėsos, labai turtingos eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR)  rūgštimis. Omega-3 propagandistai kažkodėl ignoruoja tą faktą, kad yra visa eilė nacionalinių virtuvių, kuriose nėra nei lašišos, nei ruonių, nei banginių, o žmonių sveikata tuose regionuose ne ką blogesnė, negu pas eskimus. Reali padėtis tikriausiai jus nustebins: eskimai nevartoja Omega-3 dideliais kiekiais. Jų dieta „turtinga“ Omega-3 tik tuo požiūriu, kad eskimams Omega-3 tenka vartoti daugiau už žemyno...
Kuo ruginė naminė geresnė už valstybinę kvietinę?
2010.12.18 HomoSanitus / Age
Kai lupa pagyvenęs sugėrovas trečią šimtgraminę kvietinės ugninės, nebandykite jam aiškinti, jog alkoholį gerti ir dar tokiais kiekiais yra negerai. Užkąsdamas lašiniais ir svogūnu eilinę į save suverstą „stopkę“, atsivėrusiu atviryste nuo dozės ir tvirtu kaip filosofo A.Šliogerio balsu pareikš: – Ką tu man aiškini, mano senelis visą gyvenimą gėrė „samagoną“, užkando lašiniais su duona ir „macnu“ svogūnu, o sulaukė 95-rių ir nenusišnekėdavo taip, kaip tu dabar! Štai taip, „žinovai“ viską žino. Ir dar turi geležinę logiką, kuri išveda per bet kokius spirituotus brūzgynus į tiesų ir aiškų kelią, kurio sukreivinti nepajėgs jokie pašaliniai kažkieno brukami  pastebėjimai. Palikime kol kas alkoholyje...
 
Intelektas – parduotuvės krepšio turinyje
2010.12.13 HomoSanitus / Age
Geriau brangesnio mažiau, negu  daug, bet šlamšto. Kuo toliau, tuo dažniau girdžiu žmones kalbant, kad jau nebėra normalaus maisto parduotuvėse ir prekybos centruose. Ir liejasi kaltinimai prekeivių pusėn – jie ir tokie, ir anokie, ir dar kažkokie. Tačiau niekas nenori pasiimti veidrodžio ir pasižiūrėti kaip atrodo pats, bet dar svarbiau pasižiūrėti kaip atrodo gretimai eilėje prie kasos stovintis pirkėjas, o konkrečiai – kokias prekes perka jo apsipirkimo kolega ir ką perka pats. Mintijate, kad ne jūsų reikalas ką eilėje stovintys sukrovė ant transporterio juostos kelionei link kasos? Kad nėra reikalo kištis į svetimus reikalus? O ar jau taip visai nieko bendro su jumis neturi greta perkančio pasirinkimas iš parduotuvės lentynų? Didžioji dalis nepatenkintųjų ir abejingųjų nesupranta vieno esminio...
Augalai – gamtos dovana mums?
2009.12.03 HomoSanitus / Donatas T.
Daugeliui žmonių tapo įprasta gyvulinės kilmės produktus sieti su ligomis, o augalinės, priešingai – su sveikata, ilgaamžiškumu ir gera savijauta. Tokiam įsitikinimui padėjo susiformuoti nepagrįsta cholesterolio ir sočiųjų riebalų baimė, vegetarizmo idėjos bei keistas požiūris, kad augalai Žemėje tik ir auga tam, kad būtų suvalgyti. Biologiškai augalija yra tokia pat gyva kaip ir gyvūnija. Augalai yra gerai prisitaikę išlikti ir tikrai nenori būti kieno nors maistu (išskyrus  kai kurias specialiai tam pritaikytas augalų dalis, pavyzdžiui, vaisius, kurie yra skirti pritraukti augalo sėklas galinčius pernešti gyvūnus). Skirtumas toks, kad gyvūnas, nenorėdamas  tapti plėšrūno pietumis gali mėginti pabėgti ar pasislėpti, o augalai tokių galimybių neturi ir nuo jais besimaitinančių...
 
Pragaištingas pažinimo medžio saldumas
2009.09.14 HomoSanitus / Age
Mūsų organizmo sveikata didele dalimi priklauso nuo to, kaip mes elgiamės aplinkoje. Santykiai su aplinka harmoningi – savijauta ir sveikata gera, elgiamės kaip papuola – tampame irzlūs ir ligoti. Kitais žodžiais sakant, nesubalansuotas gyvenimo skonių rinkinys – vienas iš mūsų problemų kaltininkų. Skonių tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Subalansuotas maisto skonis – vienas iš geros sveikatos garantų. Ką reiškia subalansuotas? O gi tai, kad valgant, jūsų liežuvis turi pajusti visus jums skirto šioje žemėje maisto skonius – saldų ir kartų, rūgštų ir sūrų, sutraukiantį, deginantį... Paanalizuokime koks skonis dominuoja mūsų maiste. Pažvelgę į kokio nors maisto produkto etiketę, pirmiausia dažniausiai pamatysime keletą visam mūsų maistui būdingų komponentų, kuriuos rasime...
Apie riebalus
2009.04.05 HomoSanitus / Valentinas Kameneckis
Jau kuris laikas riebalams yra paskelbtas karas ir nemažai žmonių savo mityboje jų vengia, o ypač vengia gyvulinių riebalų. Kažkodėl dauguma nusprendė, kad daugybės ligų, tokių kaip diabetas, širdies-kraujagyslių ligos, kaltininkas yra riebalai. Toks požiūris ne tik neteisingas, bet ir kenksmingas. Žmogaus organizmas negali apsieiti be riebalų. Klausimas tik kurie riebalai organizmui naudingi, o kurie žalingi. Egzistuojanti klasifikacija riebalus skirsto į tris rūšis: mononesotieji, polinesotieji ir sotieji riebalai. Riebalai, į kurių sudėtį įeina Omega 3 nesočiosios riebiosios rūgštys, reikalingi daugeliui mūsų organizmo funkcijų – smegenų veiklai, ląstelių membranų pralaidumui... Šių riebalų yra daugelyje augalinių aliejų ir žuvų taukuose. Kuo žuvis gyvena šiauriau ir gilesniuose vandenyse, tuo jų...
 
Po 18-tos valandos - nevalgyti
2008.11.16 HomoSanitus / Age
Šį kartą paanalizuosime  šią daugelį kankinančią procedūrą (neliesti šaukšto po 18-tos val.) visai kitokiu požiūriu. Daugelį domina tik šio apribojimo atsakas į liemens apimties parametro kitimą, bet kur kas svarbesnis yra  jo poveikio mechanizmas, susijęs su organizmo fermentų veikla. Fermentas (enzimas, lot. fermentum), išvertus į žemišką lietuvišką kalbą, yra raugas. Fermentacija – rūgimo procesas. Fermentai – tai biologinės kilmės katalizatoriai (skatintojai), o mokslas apie juos vadinasi enzimologija. Mūsų organizmuose kas sekundę įvyksta tūkstančiai cheminių reakcijų. Jei tos reakcijos vyktų ne organizme, jų trukmė būtų labai ilga – kai kurioms prireiktų dešimčių, kitoms šimtų, o kai kurioms ir tūkstančių metų. Ne organizme jos lėtos ir...
Soja - moteriškas maistas?
2008.10.30 HomoSanitus / Age
Aplinkos sąlygos ir maistas vienaip ar kitaip įtakoja mūsų organizmą. Vyksta nesibaigiančios sveikos mitybos ir gyvenimo būdo paieškos jau daugelį metų, kurių tikslas – padaryti mūsų gyvenimą sveikesnį ir ilgesnį. Bet kurios naujovės mityboje tikrai įtakoja mūsų sveikatą. Tūkstančius metų mūsų organizmai mito maistu, kurio sudėtis, laikui bėgant, kito labai nežymiai. Be to ir žmogus buvo daug labiau  sėslesnis – jis neskraidžiojo, taip paprastai ir greitai, kaip dabar, uždarbiauti ar pramogauti į priešingą žemės rutulio pusę. Sėslumas, maisto produktų sudėties bei įvairovės stabilumas žmogaus organizmą  pritaikė vartoti  tuos maisto produktus, kuriais  jis buvo maitinamas daugelį šimtmečių ar tūkstantmečių. Aplinkos sąlygos įtakoja ne tik į mūsų gyvenimo būdą, bet ir į...
 
Tai mėsytės ar žolytės?
2008.10.22 HomoSanitus / Age
"Mus teršia ne tai, ką mes dedame į burną, bet tai, kas iš jos išeina".   Žymaus filosofo kalbų aido užrašų fragmentas Didžiajai daliai žmonių sveikas gyvenimo būdas dažniausiai asocijuojasi su vegetarizmu. Retokai žmonės pagalvoja apie tai, kokioje pasaulio vietoje jie gyvena, prie kokių gamtinių sąlygų jų organizmas turi prisitaikyti jų gyvenamoje vietoje. Vienas iš pagrindinių faktorių, kurie mus adaptuoja prie aplinkos, yra maistas, kurį mes valgome. Jeigu išmokome lėktuvais, automobiliais ar laivais atsigabenti maisto iš svetur, tai mūsų organizmas šito kol kas netoleruoja. Gal būt evoliucija pritaikys žmogaus organizmą prie gyvenimo būdo ypatumų, tačiau tai mažai tikėtina, nes pokyčiai mityboje ir gyvenimo būde kinta per greit, kad evoliucija suspėtų koja kojon....
Theobroma cacao – dievų maistas?
2008.10.15 HomoSanitus / Age
Šiaip jau įprasta manyti, jog šokoladas nėra sveikas maistas, tačiau tai anaiptol nėra taip visais atvejais. Visų pirma, šokoladas šokoladui nelygus. Pagrindinis faktorius, kuris nusako šokolado naudingumą yra kakavos kiekis jame. Kuo didesnis procentas jame kakavos, tuo šokoladas yra vertingesnis, nes būtent kakavoje yra didelis kiekis flavonoidų – medžiagų antioksidantų, kurios reguliuoja laisvųjų radikalų kiekį organizme. Vartojamas nedideliais kiekiais kokybiškas šokoladas šiek tiek mažina kraujospūdį – tai įrodė tyrimas atliktas Panamoje su Kuno indėnais. Jie savo racione vartoja didelį kiekį flavonoidų turinčios kakavos, tačiau hipertenzinės ligos požymių neturi. Dar viena gera savybe pasižymi geras šokoladas – jis, kaip ir aspirinas, skystina kraują –...
 
Virškinamasis traktas
2008.10.10 HomoSanitus / Age
Dialogas. Moteris serga onkologine liga. Devinti metai. Gydytojai išbandė beveik visas savo gydymo metodikas ir šiandien ir jie, ir ji jau supranta, kad trumpokai tarnavęs kūnas linksta prie žemės, o dūšia  jau dairosi dangaus link. Kalba pasisuka apie muilinius TV serialus. Moteris su visomis smulkmenomis pasakoja, ką kuris su kuria ir kaip, ir dėl ko... Ilgesnėje pauzėje paklausiu: -Ar žinote kas tai yra blužnis? -Organas. -O kurioje organizmo vietoje ji? -  ... Mums įdomi „dark side of the moon“, mes skubame žinoti ką veikė vakar Perdolentijos prezidento šuo, mums svarbu kokio plonumo Rozalijos liemuo, bet mums dažniausiai visai nesvarbu kas vyksta... mumyse.   Jeigu jau nutarėte pasidomėti mityba, tai pradžioje – pasidomėkite savo kūno dalimi, kuri labiausiai su tuo surišta. ...
Kodėl sveika gerti sultis?
2008.08.02 HomoSanitus / Age
    Atsakyme yra keli faktoriai. Pirmasis iš jų – sulčių įsisavinimas yra daug greitesnis, nei kieto maisto. Antrasis – efektyvesnis organizmo papildymas mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais. Trečiasis – šviežių sulčių oksidacinis-redukcinis potencialas (ORP) yra artimas žmogaus skysčių ORP (apie -70 mV).    Sultys įsisavinamos jau dvylikapirštėje žarnoje. Jei žmogus užsikrėtęs žarnyno kirmėlėmis ar kitais parazitais (o tokių pakankamai nemažas procentas), geriant sultis, parazitai yra beveik nemaitinami – maistas iki jų nenueina ir žmogaus savijauta gerėja. Gerdami sultis, organizmą papildome kokybišku koloidiniu vandens tirpalu. Kuo ORP neigiamesnis (daugiau redukcinis), tuo sultys pasižymi stipresnėmis antioksidacinėmis savybėmis. ORP potencialas, išspaudus sultis,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Žmonija taikosi prie technologinių ritmų, o tai - darbas ištisą parą, nepriklausantis nuo biologinių ritmų, ir todėl pirmoje vietoje ne žmogus, bet technologijos.
Forumas
HS Forumo taisyklės
(125737 pranešimai)
paskutinis 2017-04-26 23:07:11
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(16795 pranešimai)
paskutinis 2017-04-24 14:21:13
Naujausi komentarai
zacagerejeq
2017-04-27 02:18:04

ekebudoxifw
2017-04-27 02:10:44

Ralphskype
2017-04-27 02:10:18

ikitedo
2017-04-27 02:08:49

ejebavecoy
2017-04-27 02:08:14

SwzaypLS
2017-04-27 02:03:19

SwzaypLS
2017-04-27 02:03:16

SwzaypLS
2017-04-27 02:03:13

riyoyarva
2017-04-27 02:03:06

igayuiiixe
2017-04-27 02:01:23

umuvuyes
2017-04-27 02:00:31

vanovewe
2017-04-27 02:00:08
M pharmacy inhibited stated sorting...

aqiiziheta
2017-04-27 02:00:08

isozuwex
2017-04-27 01:57:41

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės