Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Kuo rugin? namin? geresn? už valstybin? kvietin??
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / Mityba / Kuo rugin? namin? geresn? už valstybin? kvietin??
Kai lupa pagyvenęs sugėrovas trečią šimtgraminę kvietinės ugninės, nebandykite jam aiškinti, jog alkoholį gerti ir dar tokiais kiekiais yra negerai. Užkąsdamas lašiniais ir svogūnu eilinę į save suverstą „stopkę“, atsivėrusiu atviryste nuo dozės ir tvirtu kaip filosofo A.Šliogerio balsu pareikš:
– Ką tu man aiškini, mano senelis visą gyvenimą gėrė „samagoną“, užkando lašiniais su duona ir „macnu“ svogūnu, o sulaukė 95-rių ir nenusišnekėdavo taip, kaip tu dabar!

Štai taip, „žinovai“ viską žino. Ir dar turi geležinę logiką, kuri išveda per bet kokius spirituotus brūzgynus į tiesų ir aiškų kelią, kurio sukreivinti nepajėgs jokie pašaliniai kažkieno brukami  pastebėjimai.

Palikime kol kas alkoholyje sumirkusių smegenų balsinius išvartymus nuošalėje ir bandykime paanalizuoti ką stipraus gėrė ir valgė anų laikų diedukas, ir ką valgo bei geria šių dienų analogas.

Nuo tada, kai buvo atrastas dar vienas būdas pasigaminti jau stipresnio nei vynas ar alus svaigalo,  vadinamo naminuke, iki mūsų „tobulų“ laikų ją varė iš rugių ir vadino naminuke-ruginuke. Tačiau laikams ir madoms keičiantis, o gal ieškant naujų rinkodaros vingių, buvo imta „gerą“ degtinę gaminti ne iš kokios nors bulvės, cukraus ar rugio, bet iš kviečio, etiketėje akcentuojant tai užrašu „kvietinė degtinė“ – suprask: „labai gera“.

Skaitytojas dar ne visai nutuokia kur pasisuks mūsų ienos, o pasisuks jos link vieno tokio labai ypatingo ir reikšmingo visiems gyviams cheminio elemento izotopo kodiniu trumpiniu „14C“, kurį išskleidus į didesnį raidžių rinkinį, gauname ne visai mielą pavadinimą – radioaktyvioji anglis. Jau jaučiu kaip nereto galvoje suputojo nervingas klausimas:
– O prie ko čia ta radioaktyvioji anglis?
O gi štai prie ko: visos gyvybės pagrindą sudaro trys cheminiai elementai – deguonis (jo mumyse yra apie 70%), anglis (apie 17%) ir azotas (apie 13%). Kaip matome, anglies mūsų organizmuose yra pakankamai daug ir ji yra  organinių cheminių junginių pagrindas. Net ir  ląstelių DNR, chromosomų sudėtyje yra anglies. Tačiau ši 12C anglis, skirtingai nuo anglies 14C, yra neradiokatyvi.

Radioaktyvi anglis sudaro tik 1% nuo visų radioaktyvių cheminių elementų, kuriuos mes gauname iš aplinkos, tačiau ji ir dar vienas nukleidas tritis yra ypatingi tuo, kad dalyvauja mūsų genetinėse struktūrose. Kuo bloga 14C anglis mūsų organizmui? Pakliuvusi į ląstelės DNR sudėtį, ląstelės dauginimosi metu ji sukelia ląstelės mutacijas, kurias, jei organizmo apsauginės sistemos tai pastebi, pataiso arba eliminuoja, priversdamos mutavusias ląsteles užbaigti egzistenciją anksčiau joms numatyto laiko – apoptozė. Tai yra mes senstame anksčiau, nei normaliai, kai ląstelės išgyvena visą joms priklausantį  aukščiausiojo tvėrėjo skirtą laiką. Na, o jei mutančių atpažinimo ir susinaikinimo mechanizmas sutrikęs, tuomet procesas gali baigtis ir visai liūdnai – onkologija. Kai kas pamanys – na ir kas čia blogo jei tos ląstelės dažniau keičiasi. O blogybė yra ta, kad po kiekvieno dalijimosi keičiasi ir jos išspinduliuojamo infraraudonojo spinduliavimo dažnis – bangos ilgis didėja, o tai reiškia, jog reakcijos organizme lėtėja ir to pasekmė – senatvinės ligos.

Kuo pavojingesnė radioaktyvi anglis už radioaktyvų tritį? Tuo, kad tričio sukeltas klaidas genetinėje struktūroje nesunkiai ištaiso reparacinis mechanizmas – suskilęs tritis virta inertinėmis helio dujomis ir šią klaidą reparacinis mechanizmas nesunkiai pašalina, o 14C  sukeltas klaidas ištaisyti organizmui yra kur kas sunkiau, negu tričio. Ląstelės biologijoje egzistuoja principas: „geriau numirti, negu pameluoti“. Taigi, jei reparacinis mechanizmas negali ištaisyti DNR pažeidimo, tai ląstelė miršta, kad nežūtų visas organizmas. Skylant radioaktyviai angliai susidaro azoto atomas ir tokį taškinį defektą DNR grandinėje taisančiai klaidas sistemai yra sunku atpažinti. Todėl principas „geriau numirti, negu pameluoti“ ne visada suveikia. Tuo paaiškinama kodėl atskirais atvejais inkorporuota  14C į chromosomą nuo 9 iki 25 kartų efektyviau  sukelia mutacijas, negu tokio paties galingumo išorinis gama spinduliavimas. Mutageninis efektas nuo 14C chromosomoje yra 2,3-2,9 karto didesnis, negu nuo analogiško išorinio chroniško 60Co spinduliavimo.

14C yra unikalus tuo, kad jis yra gamtoje vienintelis radioizotopas, kuris būdamas biologinės materijos sudėtyje ir skildamas į azotą DNR molekulėje sudaro naujus stabilius cheminius darinius.
Toks transmutacinis defektas ląstelės reparacinės sistemos gali ilgą laiką būti nepastebėtas.
 
Nors natūrali 14C koncentracija organizme maža – vienas izotopo atomas 1012 paprastos anglies atomams, tačiau per metus ji sukelia 6·109 mutacijų, tai yra kas sekundę jų vyksta šimtai. Išeitų, kad radioaktyvi anglis organizme yra savotiškas branduolinis-biologinis laikrodis, matuojantis mūsų gyvybės trukmę.

Nervingas klausimas galvoje tebespurda:
– Tai prie ko čia ta radioaktyvioji anglis? Mes gi nesėdime branduolinio ginklo bandymų poligone.
Ir taip, ir ne, nes radioaktyvioji anglis dabar jau atkeliauja į mūsų organizmą iš dviejų šaltinių – susidariusi natūraliai dėl saulės vėjo ir nenatūraliai dėl atominio ginklo sprogdinimų kai kuriuose  žemės taškuose ir atominės energijos gamybos.

Radioaktyviosios anglies 14C skilimo pusperiodis yra 5730 metų ir ji susidaro ne tik sprogdinant atomines bombas, bet ir kiekvieną akimirką mūsų atmosferoje – iš kosmoso atskriejantys  neutronai bomborduoja stratosferoje azoto atomus ir šie virsta radioaktyvios anglies izotopu 14N(n, p) -> 14C.  Šis susidariusios anglies atomas akimirksniu oksiduojasi ir susidaro junginys 14CO, o po to, veikiant radikalui OH, virsta į  14CO2 . Na, o po to jau kelias aiškus – 14CO2  pakliūna į troposferą, maišosi su oro masėmis, pasklinda po visą žemės rutulį, kurią  jau vartoja augalai,  o tokius augalus valgome mes ir gyvūnai, arba valgome gyvūnus, kurie mito šio junginio turinčiais augalais. Dalis šios radioaktyvios anglies iškrenta ir su rūgščiais lietumis, kai 14CO2 prisijungęs atmosferos vandenilį tampa angliarūgšte.

99% radioaktyvios anglies į mūsų organizmą patenka kartu su maistu ir tik 1% kvėpuojant.

Kosminių spindulių srauto variacijos yra gana nežymios, tai yra šis srautas laike gana stabilus. Per paskutinius 50 000 metų užfiksuotas tik vienas periodas prieš 35 000 metų kai šis srautas keletą tūkstančių metų buvo išaugęs beveik dvigubai. Tai siejama su supernovos sprogimu labai arti Saulės. Kosminių spindulių srautą moduliuoja ir pati Saulė savo magnetiniais laukais ir saulės vėju – plazmos srautu – kuris iš heliosferos išplauna galaktinius kosminius spindulius. Kai saulė aktyvi, galaktinių spindulių Žemės orbitoje mažiau ir atvirkščiai. Natūralus, nesusijęs su žmogaus veikla kosminių spindulių poveikio intensyvumas kinta 11 metų ciklu.

Radioaktyvios anglies 14C kiekio kitimo grafikas Žemės atmosferoje (nustatant pagal sukauptą 14C medžių rievėse)

C14-kitimas.jpg

Tas raudonas „spyglys“ susijęs su žmonijos atominės energijos atradimu ir su tuo susijusiais bandymais sprogdinant bombas poligonuose ir atmosferoje, taip pat gaminant atominę energiją, ir labai susijęs su daugeliu mūsų sveikatos problemų. Tūkstančius metų sąlyginai nežymiai svyravęs fonas po mūsų „genialių“ atradimų ir bandymų pašoko, tarsi pamatęs o-lia-lia mergiotę, o nukrito tik dabar, trečiojo tūkstantmečio pradžioje. Pikas buvo 1965 metais ir anglies C14 kiekį žmonijos maiste jis padidino 1,7 karto lyginant su tuo kiekiu, kai aplinkoje buvo natūralus fonas. Tie, kurie gimė "spyglio" viršuje dabar turėtų suprasti kodėl jų tokia "puiki" sveikata.

Labiau nukentėjo šiaurinis Žemės pusrutulis, nes didesnė dalis branduolinių bandymų vyko jame – per 5 metus 14C kiekis pasaulyje padvigubėjo. Sprogdinant tik vienoje Žemės dalyje, oro masės radioaktyvų anglies dvideginį per keturis metus po pasaulį paskirsto tolygiai.

Mūsų gyvenimo trukmės prailgėjimas nuo 1900 iki 1950 metų yra susijęs ne tik su civilizaciniais ir medicinos pasiekimais, bet ir su taip vadinamu Ziusso efektu, kai tuo laikotarpiu imta aktyviai kirsti miškus, kasti anglį ir vartoti juos kaip kurą. Sudeginto kuro anglies dvideginis atskiedžia atmosferinę 14C ir maistiniai augalai jos sukaupia mažiau, tai yra žmogus su maistu jos gauna mažiau, nes iškastiniame kure  14C koncentracija yra maža.

O štai taip kito radioaktyvios anglies 14C fonas didesniame laikotarpyje:

C14 2.gif

Viršutinė horizontali skalė – metai iki mūsų dienų, apatinė – kalendoriniai metai.

Kai yra aiškinama, kad mūsų gyvenimo amžius prailgėjo dėl civilizacijos pasiekimų, nereiktų užmiršti ir šito grafiko, kuris rodo, kad atmosferoje sumažėjo radioaktyvios anglies, kuri yra vienas iš svarbesnių faktorių gyvūnų, tame tarpe ir žmogaus, gyvenimo trukmei. Tik, deja, pradėję savo atominius bandymus, mes šią kreivę vėl pakeitėme ne savo naudai, ir stipriai pakeitėme.

Žmogaus organizmas, jei maiste stipriai padidėja 14C koncentracija, kurį tai laiką sugeba blokuoti radioaktyvios anglies prasiskverbimą į DNR struktūrą. Toks sugebėjimas yra labiau išreikštas pas moteris. Vyrų organizmo sugebėjimas blokuoti šio radioaktyvaus elemento poveikį laike 2-3 kartus trumpesnis.

Senstant žmogaus organizme sutrinka fermentų gamyba tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai ir sistemos, kurios atsakingos už DNR  klaidų taisymą ima veikti prastai – daugėja mutacijų, senėjimo procesas pereina į tą eksponentės dalį, kurioje su vis labiau didėjančiu pagreičiu artėjama prie žemės sklypelio du metrai ant dviejų.

O dabar  pats laikas kaip nors arčiau susieti tą kvietinę degtinę su ta visai nekokybiška mūsų kūnui anglimi 14C.  Ir pasirodo, kad siejasi ji per žaliavą iš kurios ji gaminama – kviečius. Kviečiai į mūsų gyvenimą atėjo beveik tuo pat metu, kaip ir mes ėmėme civilizuotis – 9000 metų p.m.e., tame rajone, kuriame ir prasidėjo mūsų ypatingo žemdirbystės būdo klestėjimas – Nilo upės deltoje.

Kuo gi ypatingi kviečiai, lyginant juos su kitais augalais ar jų vaisiais? Tuo, kad kviečiai nuo 3 iki 7 kartų intensyviau savyje kaupia radioaktyviąją anglį 14C, negu kiti augalai.

Jau matau, kaip skaitytojo akyse stoja vaizdai su kviečių želmenimis vaikus girdančiomis mamomis, su viltingomis ligonių akimis, kurios žvelgia į stiklinėles su žaliomis jų sultimis. Su ekologiškų produktų skyriuose pardavinėjamais daigintais kviečių grūdais ir t.t.

                    Radioaktyvios anglies 14C koncentravimo koeficientai žmogaus ir gyvūnų trofinėse grandinėse

Trofinė grandinė 
Koncentravimo koeficientas
Lyginamųjų aktyvumų santykis grandinių komponentuose
Oras – žalioji natūralių augalų masė 930 1,1
Oras – bulvių gumbai 1580        1,0
Oras – burokėliai 1440  1,8
Oras – kviečių grūdai
8000 
2,2
Vanduo – fitoplanktonas  4000 12,0
Vanduo – žuvis 490 16,0
Oras – mėsa 1300 1,6

Koncentravimo koeficientas = 14C koncentracija sekančioje grandyje (Bq/kg) / 14C koncentracija  prieš  esančioje grandyje (Bq/kg)

1 Ci = 37 mlrd. Bq, 1 Bq=1 skilimas/sek

Iš lentelės matome, kad visuose maisto produktuose vyksta 14C anglies koncentravimas lyginant su jos kiekiu ore. Be to 14C  nepaklūsta Lindemano taisyklei, kuri sako, kad pereinant iš vienos maisto grandies į kitą, elemento sumažėja.

                                                 Anglies izotopų kiekis maiste ir antžeminiame oro sluoksnyje 1981 metais.

Raciono komponentas
Anglis 14C Bq/g 
Anglis 14C Bq/kg arba  Bq/ltr produkto
Anglis 12C g/kg „žalio“ produkto
Mėsa 1,47 155 107
Pienas   1,41  81 58
Varškė      1,97  114 60
Žuvis (ešerys)  1,90     146 77
Kviečių grūdai 2,48     950 383
Bulvės 1,28  189 148
Lapinės daržovės 1,63 110   67
Vanduo    1,17 0,3 0,25
Oras 1,28 1,5x10 -2 (kg)  12x10 -2 (kg)


Anglies 14C santykiniai kiekiai kai kuriuose produktuose:

Produktas Santykinis dydis
Kviečių grūdai 0,95
Pieno produktai 0,09
Bulvės  0,181
Daržovės 0,068
Mėsa 0,274
Vanduo  0,00034

Skirtumas tarp to ką gėrė ir kuo užkando tas anų laikų diedukas ir dabartinis gėrovas yra esminis – diedukas vartojo ruginę naminę ir užkando juoda rugine duona, o dabartinis turčius ar šiaip, eilinis vartotojas,  ieškantis palaimos stikliuke, maukia kvietinę degtinę ir užkanda arba balta kvietine duona, arba juoda duona, kurios sudėtyje didesnė dalis yra kvietinių miltų.

Daugelis sveikuolių mano, kad kviečiuose esanti didžiausia blogybė yra mineralų trūkumas ir gliutenas – apibendrintas baltymų, randamų kviečių, miežių, avižų ir rugių kruopose, pavadinimas. Ir gliuteno sukeliama liga celiakija, kai organizmas jo netoleruoja. Tačiau kviečiuose yra kur kas didesnė blogybė, kurios netoleruoja visa gyvybė be išimčių – tai radioaktyvioji anglis 14C. Nemanykite, jog lengvai jos išvengsite nevalgydami kviečių produktų. Taip, jos kiekį ženkliai sumažinsite, tačiau nereikia pamiršti, jog kviečiai yra mūsų civilizacijos alfa ir omega – jais šeriami  maistui auginami paukščiai, gyvuliai, netgi žuvys ir per juos šis elementas atkeliauja ir į mūsų kūną.

Kodėl jūs šios informacijos lig šiol nežinojote? Todėl, kad platinamos "sveikatos" piramidės, kuri sukurpta įtakojant JAV kviečių augintojams, pagrinde guli kviečiai:


Pabandykite įsivaizduoti šiandieninį pasaulį be kviečių. Pirma mintis, kuri jums turėtų kilti – BADAS.


Orkestre! Ką nors linksmesnio! Su artėjančiomis šventėmis! Gardžių kūčiukų ir kvapnių pyragų!

Ir gyvenimas tęsiasi.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (14)
 
Mielės
2011.12.30 HomoSanitus / Rūta S.
 Visi esame girdėję istorijų, kai žmogus skundžiasi ir tuo ir anuo, eina nuo daktaro pas daktarą, o tyrimai nepriekaištingi. Galų gale gydytojai pradeda rašyti psichotropinius vaistus – suprask, simptomų priežastys psichologinės, žmogelis išsigalvoja sau ligą. O tiesa gali būti paprasta. 1970m. C. Orian Truss, Birmingemo alergologas, pirmą kartą prašneko apie daugybę chroniško nuovargio ir imuniteto disfunkcijos sindromo (CHRONIC FATIGUE IMMUNE DYSFUNCTION SYNDROME (CFIDS))  simptomų, susijusių su Candida albicans. Truss sėkmingai gydė šimtus pacientų, vadinamųjų neurotikų, besiskundusių chronišku nuovargiu, alergija ir depresija.  Ilgalaikis gydymas  prieš grybeliniu vaistu, davė puikius rezultatus. Gydytojo Truss pacientai skundėsi daugybe simptomų, kurių...
Keptos daržovės ardo dantų grožį
2011.11.25 HomoSanitus / Age
Pavojus dantukams atjojo iš tos pusės, iš kurios visai nesitikėta. Tyrimai parodė, kad visų pasaulio virėjų taip mėgiamos apkeptos daržovės, turinčios mažai kalorijų ir daug vitaminų, yra ištikimos karieso sąjungininkės. Jų rūgštingumo lygis toks didelis, kad pilnai gali ardyti dantų emalį. Britų  Dundee University mokslininkai sulygino virtų, troškintų ir keptų daržovių rūgštingumą ir išsiaiškino, kad keptų daržovių vidutinis pH yra 4,6, kai tuo tarpu dantims saugus pH yra virš 5,5. Produktų su žemu pH yra daug – actas, vynas, citrusiniai... Kai kuriuose gaivinančiuose gėrimuose rūgšties yra tiek, kad pH nukrenta net iki 2,9. Apie šių gėrimų daromą žalą dantims žino daugelis, bet keptų daržovyčių nedraugiškumą galima pavadinti siurprizu....
 
Byla prieš civilizacijų maistą
2011.05.20 HomoSanitus / Rokas Balčiūnas
Ekologiškumo mada keliauja per Lietuvą. Mūsų akimis tai, kas ekologiška, jau savaime atrodo sveika. Ieškome ekologiškų vaisių, daržovių ar kitų maisto produktų. Gal net auginamės juos patys ir tikime, kad viskas, kas yra iš gamtos, yra sveika. Bet kaip iš tiesų mes klystame… Mitui, kad „natūralu“ tolygu „sveika“, sugriauti galima paminėti kardinalų pavyzdį – tai visi nuodingi gyvūnai bei augalai. Jų išskiriamos medžiagos yra pačios natūraliausios ir vis dėlto pačios pavojingiausios mūsų organizmui – su šiuo pavyzdžiu, manau, visi sutinka. Bet yra daug daugiau pavyzdžių, kai medžiaga iš gamtos yra ne tik kad ne naudinga, bet ir žalinga mūsų organizmui. Mano tikslas yra parodyti, kad aklas tikėjimas reklaminėmis bei agitacinėmis frazėmis yra...
Šaltiena – pavojus ar išsigelbėjimas?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Arba kodėl paliegėlius girdo sultiniais? Civilizuotiems ir turtingiems mėsos valgytojams būtinos košės arba/ir daržovės, nes  prabangiai gyvenantys ir mėsą dažniausiai valgo prabangią – be riebaliuko, be kremzlyčių, gryną raumenuką. Štai tokią informaciją apie angliavandenius pateikia mums Vikipedija: „Žmogaus maiste angliavandeniai nėra būtini, nes organizme baltymai gali būti verčiami angliavandeniais. Kai kurių žmonių dietoje angliavandenių kiekis artimas 0 %, bet jie išlieka sveiki. Tačiau angliavandenių įsisavinimui reikia mažiau vandens nei baltymų ar riebalų įsisavinimui, todėl jie išlieka svarbiu energijos šaltiniu.“ Pabraukta frazė nereiškia, kad galima valgyti tik mėsą ir išlikti sveikiems. Kad ši sąlyga būtų išpildyta, yra dar viena...
 
Kur glūdi mėsos sultinio skonio paslaptis?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Šis veikalas – kulinarų kulinaro Grigaliaus garbei. Bet kuris audinys – tai ne šiaip sau atsitiktinai suverstų ląstelių krūva. Tai pakankamai sudėtinga struktūra, kurioje galima išskirti keletą principinių komponentų. Bet kurio organizmo audinio statybos pagrindas yra neląstelinis matriksas. Tai toks specialus gelis arba žele, kuriame jau yra visa kita. Kaip ir bet kuri žele, šis matriksas 95-99% sudarytas iš vandens, o struktūrą jam suteikia gliukozaminoglikanai (žele tam panaudojamas želatinas arba pektinas). Tarp kitko, gliukozaminas labai neblogai padeda esant įvairioms stuburo ir sąnarių ligoms – jo pagrindu gaminama visa eilė vaistų. Maktrikse taip pat yra skaidulos, sudarytos iš baltymų kolageno ir elastino, kurie geliui priduoda tvirtumo. Jei šių skaidulų daug, tai vietoje...
Kodėl kuo saldesnė uoga, tuo mažesnė?
2011.05.10 HomoSanitus / Age
Jei gali suvalgyti žalią – nevirk, jei gali suvalgyti virtą – nekepk, jei negali nekepti – klausk savęs ar tikrai nori valgyti. Internete vis labiau plinta informacija apie žaliavalgystę. Taip, neapdorotas maistas yra sveikesnis, tačiau nereikia  perlenkti lazdos. Daugelis žaliavalgių, ieškodami kaip padaryti savo valgomą žolę skanesnę, prisigalvoja įvairiausių mišinių, kuriuos dar ir supjausto smulkintuvu taip, kad jie pavirsta į skystą tyrelę. Jei paklausi kam tai jie daro, atsakymas dažnai būna: „taip skaniau ir įsisavinimas geresnis“ Na, jei jau kažkokia žolė nėra skani, tai kam maskuoti jos skonį kokiu nors saldžiu vaisiumi ar uoga? Neskanu – nevalgyk. Kai  valgomas kiaušinis, jis skanus ir be jokių priedų. Kai valgoma virta vištiena, ji skani ir be priedų. Kai...
 
Kiaušinis
2011.05.04 HomoSanitus / Age
Pramuši bronzą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą. Daugelyje tautų kiaušinis yra vienoks ar kitoks simbolis. Tai pradžios simbolis. Ir ne atsitiktinai taip yra, nes kiaušinis savo sudėtimi yra vienas iš geriausių maisto produktų – daugeliui gyvūnų kiaušinis yra delikatesas Nr.1. Į kiaušinio sudėtį įeina vertingiausios ir gyvybiškai svarbios medžiagos. Bet pradžioje keletas žodžių apie jo sandarą. Kiaušinis padengtas plonu apvalkalu, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra kalcio karbonatas. Jeigu ant šio apvalkalo užlašinsime rūgšties, tai įvyks reakcija, kurios metu išsiskirs nestabili angliarūgštė, iš karto skylanti į vandenį ir anglies dioksido dujas. Po lukštu yra  apvalkalas. Šviežiai...
Ar naudinga žmogui gerti pieną ?
2011.04.28 HomoSanitus / Age
Karvė, kaip ir žmogus, nesugeba savo fermentais suvirškinti celiuliozės – medžiagos, kurios yra daug augaluose. Vietoj karvės tai daro bakterijos, gyvenančios karvės žarnyne. Raguotosios skrandis labai didelis, iki 300 litrų, ir jame yra keletas skyrių. Karvės sukramtyta ir seilėmis suvilgyta žolė patenka į pirmą skyrių (priešskrandis), kuriame intensyviai dirba rauginimo mikroorganizmai. Viename pirmojo skyriaus turinio grame yra daugiau kaip 10 milijardų bakterijų. Jų maistas yra celiuliozė ir ją vartodami jie dauginasi dideliu greičiu. Tame skrandžio skyriuje gyvena ne tik mikrobai, bet ir daugialąsčiai pirmuonys – infuzorijos. Jos minta bakterijomis ir irgi greitai dauginasi. Kai mikrobų koncentracija pasiekia žymų kiekį, karvė nusiurbia visą skystį su mikroorganizmais į sekantį skyrių, o nusausinta žolė atryjama ir...
 
Kokiu produktu baigti valgymą?
2011.04.20 HomoSanitus / Age
Tam, kad atsakytume į šį klausimą, turime paanalizuoti kaip gi elgiasi ir kokį variantą siūlo pats žmogaus organizmas. Tam reikalui žvelgiame į tyrimus, kurie yra atlikti su motinos pienu. Pasirodo, kad motinos pieno sudėtis kinta ne tik paros bėgyje, bet ir vieno maitinimo metu. Gamta, saugodama mažylį nuo persivalgymo, sugalvojo tokį mechanizmą: motinos piene maitinimo metu didinti riebalų kiekį. Pačioje maitinimo pabaigoje riebalų kiekis maiste išauga 4-5 kartus, lyginant su maitinimo pradžia. Sotumo jausmas žadinamas riebalais, bet ne baltymais ir tuo labiau ne angliavandeniais. Kai kurių dietologų siūlymai storuliams pradėti valgymą išgeriant vandens ir taip užpildant skrandžio tūrį menkai gelbėja – vanduo iš skrandžio greitai pasišalina. Tam kur kas labiau tinka riebalai – jie virškinami...
Eskimų mityba ir Omega-3
2011.04.12 HomoSanitus / Age
Dėka Omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių propagandos pasaulyje visi gerai žino, kad eskimai neserga širdies-kraujagyslių ligomis, artritu, alergijomis, nesiskundžia dantimis ir beveik neserga vėžiu. Pagal medicinos propagandą jų gera sveikata sąlygota dietos, kurioje yra gausu lašišos, ruonio, banginio mėsos, labai turtingos eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR)  rūgštimis. Omega-3 propagandistai kažkodėl ignoruoja tą faktą, kad yra visa eilė nacionalinių virtuvių, kuriose nėra nei lašišos, nei ruonių, nei banginių, o žmonių sveikata tuose regionuose ne ką blogesnė, negu pas eskimus. Reali padėtis tikriausiai jus nustebins: eskimai nevartoja Omega-3 dideliais kiekiais. Jų dieta „turtinga“ Omega-3 tik tuo požiūriu, kad eskimams Omega-3 tenka vartoti daugiau už žemyno...
 
Intelektas – parduotuvės krepšio turinyje
2010.12.13 HomoSanitus / Age
Geriau brangesnio mažiau, negu  daug, bet šlamšto. Kuo toliau, tuo dažniau girdžiu žmones kalbant, kad jau nebėra normalaus maisto parduotuvėse ir prekybos centruose. Ir liejasi kaltinimai prekeivių pusėn – jie ir tokie, ir anokie, ir dar kažkokie. Tačiau niekas nenori pasiimti veidrodžio ir pasižiūrėti kaip atrodo pats, bet dar svarbiau pasižiūrėti kaip atrodo gretimai eilėje prie kasos stovintis pirkėjas, o konkrečiai – kokias prekes perka jo apsipirkimo kolega ir ką perka pats. Mintijate, kad ne jūsų reikalas ką eilėje stovintys sukrovė ant transporterio juostos kelionei link kasos? Kad nėra reikalo kištis į svetimus reikalus? O ar jau taip visai nieko bendro su jumis neturi greta perkančio pasirinkimas iš parduotuvės lentynų? Didžioji dalis nepatenkintųjų ir abejingųjų nesupranta vieno esminio...
Augalai – gamtos dovana mums?
2009.12.03 HomoSanitus / Donatas T.
Daugeliui žmonių tapo įprasta gyvulinės kilmės produktus sieti su ligomis, o augalinės, priešingai – su sveikata, ilgaamžiškumu ir gera savijauta. Tokiam įsitikinimui padėjo susiformuoti nepagrįsta cholesterolio ir sočiųjų riebalų baimė, vegetarizmo idėjos bei keistas požiūris, kad augalai Žemėje tik ir auga tam, kad būtų suvalgyti. Biologiškai augalija yra tokia pat gyva kaip ir gyvūnija. Augalai yra gerai prisitaikę išlikti ir tikrai nenori būti kieno nors maistu (išskyrus  kai kurias specialiai tam pritaikytas augalų dalis, pavyzdžiui, vaisius, kurie yra skirti pritraukti augalo sėklas galinčius pernešti gyvūnus). Skirtumas toks, kad gyvūnas, nenorėdamas  tapti plėšrūno pietumis gali mėginti pabėgti ar pasislėpti, o augalai tokių galimybių neturi ir nuo jais besimaitinančių...
 
Pragaištingas pažinimo medžio saldumas
2009.09.14 HomoSanitus / Age
Mūsų organizmo sveikata didele dalimi priklauso nuo to, kaip mes elgiamės aplinkoje. Santykiai su aplinka harmoningi – savijauta ir sveikata gera, elgiamės kaip papuola – tampame irzlūs ir ligoti. Kitais žodžiais sakant, nesubalansuotas gyvenimo skonių rinkinys – vienas iš mūsų problemų kaltininkų. Skonių tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Subalansuotas maisto skonis – vienas iš geros sveikatos garantų. Ką reiškia subalansuotas? O gi tai, kad valgant, jūsų liežuvis turi pajusti visus jums skirto šioje žemėje maisto skonius – saldų ir kartų, rūgštų ir sūrų, sutraukiantį, deginantį... Paanalizuokime koks skonis dominuoja mūsų maiste. Pažvelgę į kokio nors maisto produkto etiketę, pirmiausia dažniausiai pamatysime keletą visam mūsų maistui būdingų komponentų, kuriuos rasime...
Apie riebalus
2009.04.05 HomoSanitus / Valentinas Kameneckis
Jau kuris laikas riebalams yra paskelbtas karas ir nemažai žmonių savo mityboje jų vengia, o ypač vengia gyvulinių riebalų. Kažkodėl dauguma nusprendė, kad daugybės ligų, tokių kaip diabetas, širdies-kraujagyslių ligos, kaltininkas yra riebalai. Toks požiūris ne tik neteisingas, bet ir kenksmingas. Žmogaus organizmas negali apsieiti be riebalų. Klausimas tik kurie riebalai organizmui naudingi, o kurie žalingi. Egzistuojanti klasifikacija riebalus skirsto į tris rūšis: mononesotieji, polinesotieji ir sotieji riebalai. Riebalai, į kurių sudėtį įeina Omega 3 nesočiosios riebiosios rūgštys, reikalingi daugeliui mūsų organizmo funkcijų – smegenų veiklai, ląstelių membranų pralaidumui... Šių riebalų yra daugelyje augalinių aliejų ir žuvų taukuose. Kuo žuvis gyvena šiauriau ir gilesniuose vandenyse, tuo jų...
 
Po 18-tos valandos - nevalgyti
2008.11.16 HomoSanitus / Age
Šį kartą paanalizuosime  šią daugelį kankinančią procedūrą (neliesti šaukšto po 18-tos val.) visai kitokiu požiūriu. Daugelį domina tik šio apribojimo atsakas į liemens apimties parametro kitimą, bet kur kas svarbesnis yra  jo poveikio mechanizmas, susijęs su organizmo fermentų veikla. Fermentas (enzimas, lot. fermentum), išvertus į žemišką lietuvišką kalbą, yra raugas. Fermentacija – rūgimo procesas. Fermentai – tai biologinės kilmės katalizatoriai (skatintojai), o mokslas apie juos vadinasi enzimologija. Mūsų organizmuose kas sekundę įvyksta tūkstančiai cheminių reakcijų. Jei tos reakcijos vyktų ne organizme, jų trukmė būtų labai ilga – kai kurioms prireiktų dešimčių, kitoms šimtų, o kai kurioms ir tūkstančių metų. Ne organizme jos lėtos ir...
Soja - moteriškas maistas?
2008.10.30 HomoSanitus / Age
Aplinkos sąlygos ir maistas vienaip ar kitaip įtakoja mūsų organizmą. Vyksta nesibaigiančios sveikos mitybos ir gyvenimo būdo paieškos jau daugelį metų, kurių tikslas – padaryti mūsų gyvenimą sveikesnį ir ilgesnį. Bet kurios naujovės mityboje tikrai įtakoja mūsų sveikatą. Tūkstančius metų mūsų organizmai mito maistu, kurio sudėtis, laikui bėgant, kito labai nežymiai. Be to ir žmogus buvo daug labiau  sėslesnis – jis neskraidžiojo, taip paprastai ir greitai, kaip dabar, uždarbiauti ar pramogauti į priešingą žemės rutulio pusę. Sėslumas, maisto produktų sudėties bei įvairovės stabilumas žmogaus organizmą  pritaikė vartoti  tuos maisto produktus, kuriais  jis buvo maitinamas daugelį šimtmečių ar tūkstantmečių. Aplinkos sąlygos įtakoja ne tik į mūsų gyvenimo būdą, bet ir į...
 
Tai mėsytės ar žolytės?
2008.10.22 HomoSanitus / Age
"Mus teršia ne tai, ką mes dedame į burną, bet tai, kas iš jos išeina".   Žymaus filosofo kalbų aido užrašų fragmentas Didžiajai daliai žmonių sveikas gyvenimo būdas dažniausiai asocijuojasi su vegetarizmu. Retokai žmonės pagalvoja apie tai, kokioje pasaulio vietoje jie gyvena, prie kokių gamtinių sąlygų jų organizmas turi prisitaikyti jų gyvenamoje vietoje. Vienas iš pagrindinių faktorių, kurie mus adaptuoja prie aplinkos, yra maistas, kurį mes valgome. Jeigu išmokome lėktuvais, automobiliais ar laivais atsigabenti maisto iš svetur, tai mūsų organizmas šito kol kas netoleruoja. Gal būt evoliucija pritaikys žmogaus organizmą prie gyvenimo būdo ypatumų, tačiau tai mažai tikėtina, nes pokyčiai mityboje ir gyvenimo būde kinta per greit, kad evoliucija suspėtų koja kojon....
Theobroma cacao – dievų maistas?
2008.10.15 HomoSanitus / Age
Šiaip jau įprasta manyti, jog šokoladas nėra sveikas maistas, tačiau tai anaiptol nėra taip visais atvejais. Visų pirma, šokoladas šokoladui nelygus. Pagrindinis faktorius, kuris nusako šokolado naudingumą yra kakavos kiekis jame. Kuo didesnis procentas jame kakavos, tuo šokoladas yra vertingesnis, nes būtent kakavoje yra didelis kiekis flavonoidų – medžiagų antioksidantų, kurios reguliuoja laisvųjų radikalų kiekį organizme. Vartojamas nedideliais kiekiais kokybiškas šokoladas šiek tiek mažina kraujospūdį – tai įrodė tyrimas atliktas Panamoje su Kuno indėnais. Jie savo racione vartoja didelį kiekį flavonoidų turinčios kakavos, tačiau hipertenzinės ligos požymių neturi. Dar viena gera savybe pasižymi geras šokoladas – jis, kaip ir aspirinas, skystina kraują –...
 
Virškinamasis traktas
2008.10.10 HomoSanitus / Age
Dialogas. Moteris serga onkologine liga. Devinti metai. Gydytojai išbandė beveik visas savo gydymo metodikas ir šiandien ir jie, ir ji jau supranta, kad trumpokai tarnavęs kūnas linksta prie žemės, o dūšia  jau dairosi dangaus link. Kalba pasisuka apie muilinius TV serialus. Moteris su visomis smulkmenomis pasakoja, ką kuris su kuria ir kaip, ir dėl ko... Ilgesnėje pauzėje paklausiu: -Ar žinote kas tai yra blužnis? -Organas. -O kurioje organizmo vietoje ji? -  ... Mums įdomi „dark side of the moon“, mes skubame žinoti ką veikė vakar Perdolentijos prezidento šuo, mums svarbu kokio plonumo Rozalijos liemuo, bet mums dažniausiai visai nesvarbu kas vyksta... mumyse.   Jeigu jau nutarėte pasidomėti mityba, tai pradžioje – pasidomėkite savo kūno dalimi, kuri labiausiai su tuo surišta. ...
Kodėl sveika gerti sultis?
2008.08.02 HomoSanitus / Age
    Atsakyme yra keli faktoriai. Pirmasis iš jų – sulčių įsisavinimas yra daug greitesnis, nei kieto maisto. Antrasis – efektyvesnis organizmo papildymas mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais. Trečiasis – šviežių sulčių oksidacinis-redukcinis potencialas (ORP) yra artimas žmogaus skysčių ORP (apie -70 mV).    Sultys įsisavinamos jau dvylikapirštėje žarnoje. Jei žmogus užsikrėtęs žarnyno kirmėlėmis ar kitais parazitais (o tokių pakankamai nemažas procentas), geriant sultis, parazitai yra beveik nemaitinami – maistas iki jų nenueina ir žmogaus savijauta gerėja. Gerdami sultis, organizmą papildome kokybišku koloidiniu vandens tirpalu. Kuo ORP neigiamesnis (daugiau redukcinis), tuo sultys pasižymi stipresnėmis antioksidacinėmis savybėmis. ORP potencialas, išspaudus sultis,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Visi miršta ne nuo senatvės: žmonės senatvėje miršta nuo ligų - iš principo pagydomų, nes jas sukelia reguliacijos sutrikimai. Aukšesniųjų gyvūnų natūrali mirtis - reguliacijos pabaiga.
Forumas
HS Forumo taisyklės
(123651 pranešimai)
paskutinis 2017-03-27 16:32:42
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(16501 pranešimai)
paskutinis 2017-03-27 13:16:24
Naujausi komentarai
apipzabedou
2017-03-28 03:25:04
The levitra 20mg heartbeats...

uraxozodukuje
2017-03-28 03:24:57

udakoliyacret
2017-03-28 03:23:35
However, cialis small-cell;...

Cessods
2017-03-28 03:22:38

ikobipixik
2017-03-28 03:20:18

best bedside sleeper
2017-03-28 03:19:13

nelyimedetak
2017-03-28 03:18:17

ofxefevajve
2017-03-28 03:18:08

azobuxuwaro
2017-03-28 03:16:51
Use viagra vitreous today...

CharlesEmarp
2017-03-28 03:14:12

egayebuj
2017-03-28 03:13:29
Carbamazepine cialis online surprise trump...

edelapasasuqu
2017-03-28 03:12:15
Important pharmacy allows, loci...

exeguhiszii
2017-03-28 03:11:38

euvexeximoix
2017-03-28 03:10:20

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės