Apie projektą Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorienė Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Mielės
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / Mityba / Mielės
 Visi esame girdėję istorijų, kai žmogus skundžiasi ir tuo ir anuo, eina nuo daktaro pas daktarą, o tyrimai nepriekaištingi. Galų gale gydytojai pradeda rašyti psichotropinius vaistus – suprask, simptomų priežastys psichologinės, žmogelis išsigalvoja sau ligą. O tiesa gali būti paprasta.

1970m. C. Orian Truss, Birmingemo alergologas, pirmą kartą prašneko apie daugybę chroniško nuovargio ir imuniteto disfunkcijos sindromo (CHRONIC FATIGUE IMMUNE DYSFUNCTION SYNDROME (CFIDS))  simptomų, susijusių su Candida albicans. Truss sėkmingai gydė šimtus pacientų, vadinamųjų neurotikų, besiskundusių chronišku nuovargiu, alergija ir depresija.  Ilgalaikis gydymas  prieš grybeliniu vaistu, davė puikius rezultatus. Gydytojo Truss pacientai skundėsi daugybe simptomų, kurių nepašalino kiti gydymo metodai.

Pacientų, kuriems gelbėjo Truss gydymo metodika, ligų istorijos buvo:
    •    Ilga laikis spuogų gydymas  tetraciklinu ar kitais antibiotikais;
    •    Daugybė antibiotikų kursų, gydant šlapimo sistemos infekcijas, gerklės, ausų infekcijas, bronchitus, sinusitus;
    •    Oralinių kontraceptikų vartojimas;
    •    Kortizono tipo vaistų vartojimas.

Truss pirmasis aprašė „ligų, susijųsių su mielėmis“ sindromą, įvardindamas simptomus ir įvairius jų derinius.
    •    Neurologiniai simptomai: nuovargis, galvos skausmas, galvos svaigimas, nerimas, nervinė įtampa, panikos priepuoliai, depresija, šizofrenija, nemiga, dirglumas, sutrikusi atmintis, apdujimas. Dažniausiai pasitaikantys simptomai buvo nusiskundimai nervingumu, depresija ir nepaaiškinamu nuovargiu.
    •    Reprodukcinės sistemos simptomai:  priešmenstruacinis sindromas, nevaisingumas, cistinis mastitas (skaudūs guzeliai krūtyse), dubens skausmas, skausmingi santykiai, pasikartojantis vaginitas, prostatitas, sumažėjęs lytinis potraukis ir impotencija. Pacientams dažnai buvo skiriami antibiotikai dėl šlapimo puslės ar prostatos infekcijų.
    •    Virškinamojo trakto simptomai: choniškas ir nepaaiškinamas pilvo skausmas, žaizdelės burnoje, ezofagitas, nevirškinimas, rėmens graužimas, vidurių užkietėjimas, dažnai besikeičiantis su viduriavimu, išangės niežtėjimas, pilvo pūtimas, spazmai žarnyne, įprastinio maisto netoleravimas. Tokiems pacientams dažnai buvo atliekamos chirurginės operacijos. Pacientų liežuviai buvo pastoviai padengti apnašu.
    •    Kiti chroniški ir atsparūs simptomai: nepaaiaškinamas raumenų ir sąnarių skausmas, artritas, galvos skausmai, regėjimo sutrikimas, mąstymo, atminties, dėmesio koncentracijos sutrikimai, dažnai perštinti gerklė, ištinę  ar skaudantys limfmazgiai, žema temperatūra be aiškios priežasties, jautrumas šalčiui ar karščiui, plaukų slinkimas, veido ar galūnių tirpimas ar dilgčiojimas, nuolatinis nosies užgulimas, kosulys ir kvėpavimo takų alergiją. Daugelis pacientų buvo neįprastai jautrūs aplinkos poveikiui, įskaitant tabako dūmus, kvepalus, dezodorantus, formaldehidą, naftos produktus, išmetamąsias dujas.Pacientai labai blogai pasijausdavo ir patirdavo kvėpavimo sutrikumus apsilankę prekybos centruose, audinių ar batų parduotuvėse. Jie neigiamai reaguodavo į pagrindinius maisto produktus – grūdus, cukrų ir pieno produktus.


Yra manoma, kad daugybė tarpusavyje nesusijusių simtomų, apimančių įvairias kūno vietas, yra susiję arba su perkrauta imunine sistema, arba šios sistemos neveiksnumu. Imuninės sistema patiria stresą kai mes valgome mus alergizuojantį maistą, gyvename nepalankiojeje aplinkoje, vartojame medikamentus, maisto papildus.

Maisto netolerancija, jautrumas įvairiems aplinkos veiksniams yra siejami su begalę chroniškų būsenų, tokių kaip:
nerimas, astma, sloga ir sinusitas, dėmesio trūkumo sutrikimas, mokymosi ir elgesio sutrikimas, šlapinimasis į lovą, pilvo putimas, bronchitas, celiakija, opinis kolitas, chroniškas nuovargis, vidurių užkietėjimas, cistinė fibrozė, depresija, viduriavimas, gastritas, galvos skausmas, hiperaktyvumas, dirgliosios žarnos sindromas, nemiga, niežtinti oda, malabsorbcija, migrena, miego sutrikimai, skysčių kaupimasis, svorio kontrolės problemos, lytinės veiklos sutrikimai, nevaisingumas, menstruacijų ciklo sutrikimai ir kiti negalavimai.
Manoma, kad pelėsiai, įskaitant mieles ir grybus yra tarp labiausiai alergizuojančių dalykų. Mielės gyvena mūsų žarnyne ir jei imuninė sistema veikia tinkamai, mielių augimas yra kontroliuojamas. Bet jei dėl kažkokių priežasčių jos išbujoja, imuninė sistema patiria stresą.

Patvirtintas faktas, kad kiekvienas sveikas žmogus alergiškai reaguoja į Candida albicans, mieliagrybius. Suleidus po oda Candida albicans ekstrakto, alerginė reakcija rodo tinkamai veikiančią imuninę reakciją. Jei alerginės reakcijos nėra, vadinasi imuninė sistema nefunkcionuoja. Aalerginė reakcija rodo, kad Candida albicans sukelia stresą imuninei sistemai, ir kuo daugiau mūsų kūne išbujoję šie mieliagrybiai, tuo didesnį stresą patiria imuninė sistema.

Daugelis farmakologinių, mitybos, aplinkos ir gyvenimo būdo faktorių sąlygoja mieliagrybių išvešėjimą. Jau seniai yra lengvai diagnozuojamos odos, burnos, nagų, makšties, virškinamojo trakto grybelinės ligos, tačiau tik neseniai  pradėta sieti  dažnai nepastebimą mieliagrybių išvešėjimą su įvairiais simtomais.

Iš mielių labiausiai yra paplitusi Candida albicans, gyvenanti ant mūsų odos, virškinamajame trakte, kvėpavimo takuose, lytiniuose organuose. Sveikas žmogus toleruoja Candida jei jos augimas yra suvaldytas. Tačiau mielės ir kiti grybai išskiria daugybę bioaktyvių ir smarkiai alergizuojančių medžiagų ir jei grybelinių mikroorganizmų daugėja, yra viršijama tolerancija. Mielės išskiria:
alergenus, kurie duoda klasikinę alerginę reakciją - niežėjimą, dilgėlinę, odos bėrimą, nosies užgulimą, kosulį, bronchitą, dirgliosios žarnos ir astmos simptomus. Candida albicans išskiria iki  70 skirtingų alergiją provokuojančių  molekulių;
mikotoksinus – alfatoksinus, skalsių toksinus, grybų toksinus. Mikotoksinų sąrašas yra ilgas, jie nėra pilnai ištirti. Japonų gydytojas Iwata K.sudarė sąrašą Candida Albicans mikotoksinų, veikiančių nervų ir imuninę sistemas, sąrašą. Candida Albicans išskiria acetaldehidą (panašią medžiaga į formaldehidą), kuris yra priežastis  Candida sukeliamiems negalavimams. Netinkamas imuninės sitemos veikimas yra siejamas su Candida. Gydant psoriazę ir išsėtinę sklerozę priešgrybeline terapija yra pasiekiamas, ir kartais net labai ryškus, pagerėjimas.
Candida taip pat išskiria Į hormonus panašias medžiagas. Gydant antigrybeliniais vaistais nyksta PMS,  krūtų cistos, nevaisingumas, sumažėjęs lytinis potrukis. Tai siejama su išvešėjusios Candida įtaka moters hormonų veiklai.

Yra skirtingos Candida albicans rūšys ir jos išskiria skirtingus toksinus. Kiekvieno žmogaus jautrumas šioms medžiagoms taip pat yra skirtingas, todėl simtomų įvairovė yra didžiulė. Dėl atrodytų neurotinės nusiskundimų prigimties, jie nesiejami su Candida.

Gydytojai dažnai nesureikšmina gydymo antibiotikais pasekmių, lengvai skirdami juos esant eiliniams peršalimo simptomams.  Žmonės nuolat vartoja plataus veikimo spektro antibiotikus. Mielės ilgus metus gali besimptomiai vešėti mūsų kūne. Tetraciklinas, ankščiau plačiai vartotas antibiotikas, tik per kelias dienas gali smarkiai padidinti mielių kiekį žarnyne.

Tai ar iš tiesų tokios nekaltos to mielės?

Rūta S.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (20)
 
Keptos daržovės ardo dantų grožį
2011.11.25 HomoSanitus / Age
Pavojus dantukams atjojo iš tos pusės, iš kurios visai nesitikėta. Tyrimai parodė, kad visų pasaulio virėjų taip mėgiamos apkeptos daržovės, turinčios mažai kalorijų ir daug vitaminų, yra ištikimos karieso sąjungininkės. Jų rūgštingumo lygis toks didelis, kad pilnai gali ardyti dantų emalį. Britų  Dundee University mokslininkai sulygino virtų, troškintų ir keptų daržovių rūgštingumą ir išsiaiškino, kad keptų daržovių vidutinis pH yra 4,6, kai tuo tarpu dantims saugus pH yra virš 5,5. Produktų su žemu pH yra daug – actas, vynas, citrusiniai... Kai kuriuose gaivinančiuose gėrimuose rūgšties yra tiek, kad pH nukrenta net iki 2,9. Apie šių gėrimų daromą žalą dantims žino daugelis, bet keptų daržovyčių nedraugiškumą galima pavadinti siurprizu....
Byla prieš civilizacijų maistą
2011.05.20 HomoSanitus / Rokas Balčiūnas
Ekologiškumo mada keliauja per Lietuvą. Mūsų akimis tai, kas ekologiška, jau savaime atrodo sveika. Ieškome ekologiškų vaisių, daržovių ar kitų maisto produktų. Gal net auginamės juos patys ir tikime, kad viskas, kas yra iš gamtos, yra sveika. Bet kaip iš tiesų mes klystame… Mitui, kad „natūralu“ tolygu „sveika“, sugriauti galima paminėti kardinalų pavyzdį – tai visi nuodingi gyvūnai bei augalai. Jų išskiriamos medžiagos yra pačios natūraliausios ir vis dėlto pačios pavojingiausios mūsų organizmui – su šiuo pavyzdžiu, manau, visi sutinka. Bet yra daug daugiau pavyzdžių, kai medžiaga iš gamtos yra ne tik kad ne naudinga, bet ir žalinga mūsų organizmui. Mano tikslas yra parodyti, kad aklas tikėjimas reklaminėmis bei agitacinėmis frazėmis yra...
 
Šaltiena – pavojus ar išsigelbėjimas?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Arba kodėl paliegėlius girdo sultiniais? Civilizuotiems ir turtingiems mėsos valgytojams būtinos košės arba/ir daržovės, nes  prabangiai gyvenantys ir mėsą dažniausiai valgo prabangią – be riebaliuko, be kremzlyčių, gryną raumenuką. Štai tokią informaciją apie angliavandenius pateikia mums Vikipedija: „Žmogaus maiste angliavandeniai nėra būtini, nes organizme baltymai gali būti verčiami angliavandeniais. Kai kurių žmonių dietoje angliavandenių kiekis artimas 0 %, bet jie išlieka sveiki. Tačiau angliavandenių įsisavinimui reikia mažiau vandens nei baltymų ar riebalų įsisavinimui, todėl jie išlieka svarbiu energijos šaltiniu.“ Pabraukta frazė nereiškia, kad galima valgyti tik mėsą ir išlikti sveikiems. Kad ši sąlyga būtų išpildyta, yra dar viena...
Kur glūdi mėsos sultinio skonio paslaptis?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Šis veikalas – kulinarų kulinaro Grigaliaus garbei. Bet kuris audinys – tai ne šiaip sau atsitiktinai suverstų ląstelių krūva. Tai pakankamai sudėtinga struktūra, kurioje galima išskirti keletą principinių komponentų. Bet kurio organizmo audinio statybos pagrindas yra neląstelinis matriksas. Tai toks specialus gelis arba žele, kuriame jau yra visa kita. Kaip ir bet kuri žele, šis matriksas 95-99% sudarytas iš vandens, o struktūrą jam suteikia gliukozaminoglikanai (žele tam panaudojamas želatinas arba pektinas). Tarp kitko, gliukozaminas labai neblogai padeda esant įvairioms stuburo ir sąnarių ligoms – jo pagrindu gaminama visa eilė vaistų. Maktrikse taip pat yra skaidulos, sudarytos iš baltymų kolageno ir elastino, kurie geliui priduoda tvirtumo. Jei šių skaidulų daug, tai vietoje...
 
Kodėl kuo saldesnė uoga, tuo mažesnė?
2011.05.10 HomoSanitus / Age
Jei gali suvalgyti žalią – nevirk, jei gali suvalgyti virtą – nekepk, jei negali nekepti – klausk savęs ar tikrai nori valgyti. Internete vis labiau plinta informacija apie žaliavalgystę. Taip, neapdorotas maistas yra sveikesnis, tačiau nereikia  perlenkti lazdos. Daugelis žaliavalgių, ieškodami kaip padaryti savo valgomą žolę skanesnę, prisigalvoja įvairiausių mišinių, kuriuos dar ir supjausto smulkintuvu taip, kad jie pavirsta į skystą tyrelę. Jei paklausi kam tai jie daro, atsakymas dažnai būna: „taip skaniau ir įsisavinimas geresnis“ Na, jei jau kažkokia žolė nėra skani, tai kam maskuoti jos skonį kokiu nors saldžiu vaisiumi ar uoga? Neskanu – nevalgyk. Kai  valgomas kiaušinis, jis skanus ir be jokių priedų. Kai valgoma virta vištiena, ji skani ir be priedų. Kai...
Kiaušinis
2011.05.04 HomoSanitus / Age
Pramuši bronzą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą. Daugelyje tautų kiaušinis yra vienoks ar kitoks simbolis. Tai pradžios simbolis. Ir ne atsitiktinai taip yra, nes kiaušinis savo sudėtimi yra vienas iš geriausių maisto produktų – daugeliui gyvūnų kiaušinis yra delikatesas Nr.1. Į kiaušinio sudėtį įeina vertingiausios ir gyvybiškai svarbios medžiagos. Bet pradžioje keletas žodžių apie jo sandarą. Kiaušinis padengtas plonu apvalkalu, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra kalcio karbonatas. Jeigu ant šio apvalkalo užlašinsime rūgšties, tai įvyks reakcija, kurios metu išsiskirs nestabili angliarūgštė, iš karto skylanti į vandenį ir anglies dioksido dujas. Po lukštu yra  apvalkalas. Šviežiai...
 
Ar naudinga žmogui gerti pieną ?
2011.04.28 HomoSanitus / Age
Karvė, kaip ir žmogus, nesugeba savo fermentais suvirškinti celiuliozės – medžiagos, kurios yra daug augaluose. Vietoj karvės tai daro bakterijos, gyvenančios karvės žarnyne. Raguotosios skrandis labai didelis, iki 300 litrų, ir jame yra keletas skyrių. Karvės sukramtyta ir seilėmis suvilgyta žolė patenka į pirmą skyrių (priešskrandis), kuriame intensyviai dirba rauginimo mikroorganizmai. Viename pirmojo skyriaus turinio grame yra daugiau kaip 10 milijardų bakterijų. Jų maistas yra celiuliozė ir ją vartodami jie dauginasi dideliu greičiu. Tame skrandžio skyriuje gyvena ne tik mikrobai, bet ir daugialąsčiai pirmuonys – infuzorijos. Jos minta bakterijomis ir irgi greitai dauginasi. Kai mikrobų koncentracija pasiekia žymų kiekį, karvė nusiurbia visą skystį su mikroorganizmais į sekantį skyrių, o nusausinta žolė atryjama ir...
Kokiu produktu baigti valgymą?
2011.04.20 HomoSanitus / Age
Tam, kad atsakytume į šį klausimą, turime paanalizuoti kaip gi elgiasi ir kokį variantą siūlo pats žmogaus organizmas. Tam reikalui žvelgiame į tyrimus, kurie yra atlikti su motinos pienu. Pasirodo, kad motinos pieno sudėtis kinta ne tik paros bėgyje, bet ir vieno maitinimo metu. Gamta, saugodama mažylį nuo persivalgymo, sugalvojo tokį mechanizmą: motinos piene maitinimo metu didinti riebalų kiekį. Pačioje maitinimo pabaigoje riebalų kiekis maiste išauga 4-5 kartus, lyginant su maitinimo pradžia. Sotumo jausmas žadinamas riebalais, bet ne baltymais ir tuo labiau ne angliavandeniais. Kai kurių dietologų siūlymai storuliams pradėti valgymą išgeriant vandens ir taip užpildant skrandžio tūrį menkai gelbėja – vanduo iš skrandžio greitai pasišalina. Tam kur kas labiau tinka riebalai – jie virškinami...
 
Eskimų mityba ir Omega-3
2011.04.12 HomoSanitus / Age
Dėka Omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių propagandos pasaulyje visi gerai žino, kad eskimai neserga širdies-kraujagyslių ligomis, artritu, alergijomis, nesiskundžia dantimis ir beveik neserga vėžiu. Pagal medicinos propagandą jų gera sveikata sąlygota dietos, kurioje yra gausu lašišos, ruonio, banginio mėsos, labai turtingos eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR)  rūgštimis. Omega-3 propagandistai kažkodėl ignoruoja tą faktą, kad yra visa eilė nacionalinių virtuvių, kuriose nėra nei lašišos, nei ruonių, nei banginių, o žmonių sveikata tuose regionuose ne ką blogesnė, negu pas eskimus. Reali padėtis tikriausiai jus nustebins: eskimai nevartoja Omega-3 dideliais kiekiais. Jų dieta „turtinga“ Omega-3 tik tuo požiūriu, kad eskimams Omega-3 tenka vartoti daugiau už žemyno...
Kuo ruginė naminė geresnė už valstybinę kvietinę?
2010.12.18 HomoSanitus / Age
Kai lupa pagyvenęs sugėrovas trečią šimtgraminę kvietinės ugninės, nebandykite jam aiškinti, jog alkoholį gerti ir dar tokiais kiekiais yra negerai. Užkąsdamas lašiniais ir svogūnu eilinę į save suverstą „stopkę“, atsivėrusiu atviryste nuo dozės ir tvirtu kaip filosofo A.Šliogerio balsu pareikš: – Ką tu man aiškini, mano senelis visą gyvenimą gėrė „samagoną“, užkando lašiniais su duona ir „macnu“ svogūnu, o sulaukė 95-rių ir nenusišnekėdavo taip, kaip tu dabar! Štai taip, „žinovai“ viską žino. Ir dar turi geležinę logiką, kuri išveda per bet kokius spirituotus brūzgynus į tiesų ir aiškų kelią, kurio sukreivinti nepajėgs jokie pašaliniai kažkieno brukami  pastebėjimai. Palikime kol kas alkoholyje...
 
Intelektas – parduotuvės krepšio turinyje
2010.12.13 HomoSanitus / Age
Geriau brangesnio mažiau, negu  daug, bet šlamšto. Kuo toliau, tuo dažniau girdžiu žmones kalbant, kad jau nebėra normalaus maisto parduotuvėse ir prekybos centruose. Ir liejasi kaltinimai prekeivių pusėn – jie ir tokie, ir anokie, ir dar kažkokie. Tačiau niekas nenori pasiimti veidrodžio ir pasižiūrėti kaip atrodo pats, bet dar svarbiau pasižiūrėti kaip atrodo gretimai eilėje prie kasos stovintis pirkėjas, o konkrečiai – kokias prekes perka jo apsipirkimo kolega ir ką perka pats. Mintijate, kad ne jūsų reikalas ką eilėje stovintys sukrovė ant transporterio juostos kelionei link kasos? Kad nėra reikalo kištis į svetimus reikalus? O ar jau taip visai nieko bendro su jumis neturi greta perkančio pasirinkimas iš parduotuvės lentynų? Didžioji dalis nepatenkintųjų ir abejingųjų nesupranta vieno esminio...
Augalai – gamtos dovana mums?
2009.12.03 HomoSanitus / Donatas T.
Daugeliui žmonių tapo įprasta gyvulinės kilmės produktus sieti su ligomis, o augalinės, priešingai – su sveikata, ilgaamžiškumu ir gera savijauta. Tokiam įsitikinimui padėjo susiformuoti nepagrįsta cholesterolio ir sočiųjų riebalų baimė, vegetarizmo idėjos bei keistas požiūris, kad augalai Žemėje tik ir auga tam, kad būtų suvalgyti. Biologiškai augalija yra tokia pat gyva kaip ir gyvūnija. Augalai yra gerai prisitaikę išlikti ir tikrai nenori būti kieno nors maistu (išskyrus  kai kurias specialiai tam pritaikytas augalų dalis, pavyzdžiui, vaisius, kurie yra skirti pritraukti augalo sėklas galinčius pernešti gyvūnus). Skirtumas toks, kad gyvūnas, nenorėdamas  tapti plėšrūno pietumis gali mėginti pabėgti ar pasislėpti, o augalai tokių galimybių neturi ir nuo jais besimaitinančių...
 
Pragaištingas pažinimo medžio saldumas
2009.09.14 HomoSanitus / Age
Mūsų organizmo sveikata didele dalimi priklauso nuo to, kaip mes elgiamės aplinkoje. Santykiai su aplinka harmoningi – savijauta ir sveikata gera, elgiamės kaip papuola – tampame irzlūs ir ligoti. Kitais žodžiais sakant, nesubalansuotas gyvenimo skonių rinkinys – vienas iš mūsų problemų kaltininkų. Skonių tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Subalansuotas maisto skonis – vienas iš geros sveikatos garantų. Ką reiškia subalansuotas? O gi tai, kad valgant, jūsų liežuvis turi pajusti visus jums skirto šioje žemėje maisto skonius – saldų ir kartų, rūgštų ir sūrų, sutraukiantį, deginantį... Paanalizuokime koks skonis dominuoja mūsų maiste. Pažvelgę į kokio nors maisto produkto etiketę, pirmiausia dažniausiai pamatysime keletą visam mūsų maistui būdingų komponentų, kuriuos rasime...
Apie riebalus
2009.04.05 HomoSanitus / Valentinas Kameneckis
Jau kuris laikas riebalams yra paskelbtas karas ir nemažai žmonių savo mityboje jų vengia, o ypač vengia gyvulinių riebalų. Kažkodėl dauguma nusprendė, kad daugybės ligų, tokių kaip diabetas, širdies-kraujagyslių ligos, kaltininkas yra riebalai. Toks požiūris ne tik neteisingas, bet ir kenksmingas. Žmogaus organizmas negali apsieiti be riebalų. Klausimas tik kurie riebalai organizmui naudingi, o kurie žalingi. Egzistuojanti klasifikacija riebalus skirsto į tris rūšis: mononesotieji, polinesotieji ir sotieji riebalai. Riebalai, į kurių sudėtį įeina Omega 3 nesočiosios riebiosios rūgštys, reikalingi daugeliui mūsų organizmo funkcijų – smegenų veiklai, ląstelių membranų pralaidumui... Šių riebalų yra daugelyje augalinių aliejų ir žuvų taukuose. Kuo žuvis gyvena šiauriau ir gilesniuose vandenyse, tuo jų...
 
Po 18-tos valandos - nevalgyti
2008.11.16 HomoSanitus / Age
Šį kartą paanalizuosime  šią daugelį kankinančią procedūrą (neliesti šaukšto po 18-tos val.) visai kitokiu požiūriu. Daugelį domina tik šio apribojimo atsakas į liemens apimties parametro kitimą, bet kur kas svarbesnis yra  jo poveikio mechanizmas, susijęs su organizmo fermentų veikla. Fermentas (enzimas, lot. fermentum), išvertus į žemišką lietuvišką kalbą, yra raugas. Fermentacija – rūgimo procesas. Fermentai – tai biologinės kilmės katalizatoriai (skatintojai), o mokslas apie juos vadinasi enzimologija. Mūsų organizmuose kas sekundę įvyksta tūkstančiai cheminių reakcijų. Jei tos reakcijos vyktų ne organizme, jų trukmė būtų labai ilga – kai kurioms prireiktų dešimčių, kitoms šimtų, o kai kurioms ir tūkstančių metų. Ne organizme jos lėtos ir...
Soja - moteriškas maistas?
2008.10.30 HomoSanitus / Age
Aplinkos sąlygos ir maistas vienaip ar kitaip įtakoja mūsų organizmą. Vyksta nesibaigiančios sveikos mitybos ir gyvenimo būdo paieškos jau daugelį metų, kurių tikslas – padaryti mūsų gyvenimą sveikesnį ir ilgesnį. Bet kurios naujovės mityboje tikrai įtakoja mūsų sveikatą. Tūkstančius metų mūsų organizmai mito maistu, kurio sudėtis, laikui bėgant, kito labai nežymiai. Be to ir žmogus buvo daug labiau  sėslesnis – jis neskraidžiojo, taip paprastai ir greitai, kaip dabar, uždarbiauti ar pramogauti į priešingą žemės rutulio pusę. Sėslumas, maisto produktų sudėties bei įvairovės stabilumas žmogaus organizmą  pritaikė vartoti  tuos maisto produktus, kuriais  jis buvo maitinamas daugelį šimtmečių ar tūkstantmečių. Aplinkos sąlygos įtakoja ne tik į mūsų gyvenimo būdą, bet ir į...
 
Tai mėsytės ar žolytės?
2008.10.22 HomoSanitus / Age
"Mus teršia ne tai, ką mes dedame į burną, bet tai, kas iš jos išeina".   Žymaus filosofo kalbų aido užrašų fragmentas Didžiajai daliai žmonių sveikas gyvenimo būdas dažniausiai asocijuojasi su vegetarizmu. Retokai žmonės pagalvoja apie tai, kokioje pasaulio vietoje jie gyvena, prie kokių gamtinių sąlygų jų organizmas turi prisitaikyti jų gyvenamoje vietoje. Vienas iš pagrindinių faktorių, kurie mus adaptuoja prie aplinkos, yra maistas, kurį mes valgome. Jeigu išmokome lėktuvais, automobiliais ar laivais atsigabenti maisto iš svetur, tai mūsų organizmas šito kol kas netoleruoja. Gal būt evoliucija pritaikys žmogaus organizmą prie gyvenimo būdo ypatumų, tačiau tai mažai tikėtina, nes pokyčiai mityboje ir gyvenimo būde kinta per greit, kad evoliucija suspėtų koja kojon....
Theobroma cacao – dievų maistas?
2008.10.15 HomoSanitus / Age
Šiaip jau įprasta manyti, jog šokoladas nėra sveikas maistas, tačiau tai anaiptol nėra taip visais atvejais. Visų pirma, šokoladas šokoladui nelygus. Pagrindinis faktorius, kuris nusako šokolado naudingumą yra kakavos kiekis jame. Kuo didesnis procentas jame kakavos, tuo šokoladas yra vertingesnis, nes būtent kakavoje yra didelis kiekis flavonoidų – medžiagų antioksidantų, kurios reguliuoja laisvųjų radikalų kiekį organizme. Vartojamas nedideliais kiekiais kokybiškas šokoladas šiek tiek mažina kraujospūdį – tai įrodė tyrimas atliktas Panamoje su Kuno indėnais. Jie savo racione vartoja didelį kiekį flavonoidų turinčios kakavos, tačiau hipertenzinės ligos požymių neturi. Dar viena gera savybe pasižymi geras šokoladas – jis, kaip ir aspirinas, skystina kraują –...
 
Virškinamasis traktas
2008.10.10 HomoSanitus / Age
Dialogas. Moteris serga onkologine liga. Devinti metai. Gydytojai išbandė beveik visas savo gydymo metodikas ir šiandien ir jie, ir ji jau supranta, kad trumpokai tarnavęs kūnas linksta prie žemės, o dūšia  jau dairosi dangaus link. Kalba pasisuka apie muilinius TV serialus. Moteris su visomis smulkmenomis pasakoja, ką kuris su kuria ir kaip, ir dėl ko... Ilgesnėje pauzėje paklausiu: -Ar žinote kas tai yra blužnis? -Organas. -O kurioje organizmo vietoje ji? -  ... Mums įdomi „dark side of the moon“, mes skubame žinoti ką veikė vakar Perdolentijos prezidento šuo, mums svarbu kokio plonumo Rozalijos liemuo, bet mums dažniausiai visai nesvarbu kas vyksta... mumyse.   Jeigu jau nutarėte pasidomėti mityba, tai pradžioje – pasidomėkite savo kūno dalimi, kuri labiausiai su tuo surišta. ...
Kodėl sveika gerti sultis?
2008.08.02 HomoSanitus / Age
    Atsakyme yra keli faktoriai. Pirmasis iš jų – sulčių įsisavinimas yra daug greitesnis, nei kieto maisto. Antrasis – efektyvesnis organizmo papildymas mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais. Trečiasis – šviežių sulčių oksidacinis-redukcinis potencialas (ORP) yra artimas žmogaus skysčių ORP (apie -70 mV).    Sultys įsisavinamos jau dvylikapirštėje žarnoje. Jei žmogus užsikrėtęs žarnyno kirmėlėmis ar kitais parazitais (o tokių pakankamai nemažas procentas), geriant sultis, parazitai yra beveik nemaitinami – maistas iki jų nenueina ir žmogaus savijauta gerėja. Gerdami sultis, organizmą papildome kokybišku koloidiniu vandens tirpalu. Kuo ORP neigiamesnis (daugiau redukcinis), tuo sultys pasižymi stipresnėmis antioksidacinėmis savybėmis. ORP potencialas, išspaudus sultis,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Jei jums virš penkiasdešimties, jūs ką tik nubudote ir jums nieko neskauda, reiškia, jūs numirėte.
Liaudies išmintis
Forumas
HS Forumo taisyklės
(3142 pranešimai)
paskutinis 2014-10-20 03:03:51
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(612 pranešimai)
paskutinis 2014-10-19 23:28:45
Naujausi komentarai
D
2014-10-18 17:33:53

D
2014-10-18 17:29:13

Irma
2014-10-14 14:45:57

Rasa
2014-09-30 13:21:09

realybė
2014-09-28 21:51:45

you tube
2014-09-26 11:28:42

Alvin Scott
2014-09-23 13:31:26

man padeda
2014-09-22 14:14:29

VD
2014-09-15 08:10:23

Alvin Scott
2014-09-12 05:54:40

DR BRUSE ANDERSON
2014-09-09 13:32:22

MILLAN
2014-09-08 15:39:12

Harry Fragnad
2014-09-07 13:58:29

Nerijus
2014-09-05 23:27:03

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės