Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Mityba ir maisto medžiagos
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / Mityba / Mityba ir maisto medžiagos
MITYBA IR MAISTO MEDŽIAGOS

Maistas – tai kuras, kurio dėka gyvūnai išlieka gyvi. Jis teikia žaliavų augimui ir aprūpina ,,degalais" raumenis bei kūno viduje vykstančius procesus. Gyvūnai ėda be galo įvairų maistą - augalus, kitus gyvūnus, negyvas liekanas. Kiekviena gyvūnų rūšis savaip gauna jai reikiamo maisto. Ieškodami maisto, medžiotojai ir augalėdžiai kartais nukeliauja labai toli, tačiau kai kurie gyvūnai laikosi vienoje vietoje ir renka prie jų priartėjusį maistą. Suėstas maistas turi būti suvirškintas, kad gyvūnas galėtų įsiurbti maisto medžiagų. Maistas dažniausiai skaidomas padedant mikroorganizmams, kurie gyvena gyvūnų kūne.

AUGALĖDŽIAI

Jais vadinami augalais mintantys gyvūnai. Rasti augalinio maisto paprastai nėra sunku, tačiau kartais jis turi mažai maisto medžiagų. Sėklose gausu daug energijos teikiančių maisto medžiagų, tačiau kitose augalo dalyse - ypač stiebuose ir lapuose - maisto medžiagų, kurias gali panaudoti gyvūnai, yra mažiau. Kad išgyventų, augalus rupšnojantys ir skabantys gyvūnai turi kiekvieną dieną labai daug ėsti, o kad iš maisto gautų kuo daugiau naudingų medžiagų, jie turi turėti specializuotą virškinamąjį traktą.

Augalinio maisto virškinimas Kad galėtų išgauti maisto medžiagų iš celiuliozės (kietos medžiagos, randamos lapuose ir stiebuose), daugeliui gyvūnų padeda mikroorganizmai. Tokie mikroorganizmai gyvena atrajojančių žinduolių, pavyzdžiui, avių, antilopių ir galvijų, dideliame skrandžio skyriuje, kuris vadinamas didžiuoju prieskrandžiu. Mikroorganizmams suskaidžius celiuliozę, maistas patenka į kitus skrandžio skyrius ir ten suvirškinamas.

Išlikimas Pagal tai, kokių reikia maisto medžiagų, gyvi padarai gali būti suskirstyti į dvi skirtingas grupes. Autotrofams, kuriems priklauso augalai, reikia paprastų maisto medžiagų,_tokių kaip dirvožemyje esančios mineralinės medžiagos. Jiems nereikia maisto ėsti, nes energijos gauna tiesiogiai iš tokių šaltinių kaip saulės šviesa. Heterotrofai, kuriems priklauso grybai ir gyvūnai, to daryti negali. Vietoj to, jie gauna energijos iš maiste esančių maisto medžiagų. Jeigu nebūtų maistą gaminančių autotrofų, heterotrofai negalėtų egzistuoti.

MĖSĖDŽIAI

Gyvūnai, kurie minta mėsa, vadinami mėsėdžiais. Palyginus su augalais, gyvūnų maiste yra nemažai naudingų maisto medžiagų. Tačiau, skirtingai nuo augalų, gyvūnai sugeba įvairiais būdais išvengti užpuolimo, todėl grobuonims neretai tenka įdėti daug pastangų, kad gautų maisto. Smulkiems šiltakraujams grobuonims, tokiems kaip kirstukai, maisto reikia nuolat ir jie turi medžioti beveik visą dieną. Tuo tarpu stambus šaltakraujis medžiotojas, toks kaip pitonas arba krokodilas, naudoja palyginti mažai energijos pagal savo dydį. Dažnai tokie plėšrūnai gali daug savaičių išgyventi neėdę.

VISAĖDŽIAI

Užuot specializavęsi ėsti augalinį maistą, visaėdžiai gyvūnai ėda beveik viską ką tik aptinka.Visaėdžiams priklauso žinduoliai (lokiai, meškėnai, lapės) ir nemažai paukščių. Palyginti su kitais gyvūnais, dauguma visaėdžių lengvai prisitaiko prie gyvenamosios aplinkos. Daugelis išmoko gyventi žmogaus kaimynystėje, kur gali maitintis maisto likučiais ir automobilių parmuštais gyvūnais.

MEDŽIAGŲ IR ENERGIJOS APYKAITA LĄSTELĖJE

Ląstelė yra atvira sistema, t.y. ji keičiasi medžiagomis ir energija su aplinka. Apykaita skirstoma į išorinę— medžiagų pasisavinimas ir išskyrimas, ir vidinę— tų medžiagų cheminiai virsmai ląstelėje. Medžiagų apykaita (metabolizmas) apima gyvojo organizmo komponentų nenutrūkstančią sintezę (anabolizmą) ir dalinį skilimą (katabolizmą).

Tokios sudėtingos materijos būsenos, kaip “gyvybė”, egzistavimui yra reikalingos energijos sąnaudos (palaikymo energija). Ląstelei dirbant, pavyzdžiui pasisavinant medžiagas (“osmosinis” darbas), judant, reprodukuojant gyvąja materiją, reikalinga papildoma energija (funkcinė energija). Visą šią energiją tiekia makroerginiai (didžiaenergiai) junginiai, pirmiausia ATP.

Makroerginiai junginiai (kaip ATP) gauna energijos vykstant disimiliacijai, t.y. skylant organinėms medžiagoms (angliavandeniams, riebalams, baltymams). Organinės medžiagos, būtinos disimiliacijai ir naujos gyvosios materijos sukūrimui (augimui) susidaro asimiliacijos metu.

Asimiliacija — tai savųjų medžiagų sintezė iš neorganinių pradinių medžiagų (CO2, H2O, NH3 — autotrofinė žaliųjų augalų asimiliacija) arba iš organinių junginių (maisto angliavandenių, riebalų ir baltymu — heterotrofinė gyvūnų asimiliacija). Asimiliacija, ypač autotrofinė, yra endergoninis procesas. Heterotrofinei asimiliacijai energiją tiekia maisto medžiagos (cheminė energija), autotrofinei žaliųjų augalų asimiliacijai — šviesa (spinduliavimo energija, panaudojama fotosintezei).

Asimiliacijos metu susidarančios organinės medžiagos iš dalies skaidomos energijos gavybai arba panaudojamos naujos gyvosios materijos sintezei. Šios dvi apykaitos kryptys — anabolizmas ir katabolizmas — neatskiriamos, nes turi bendrą pradinių medžiagų šaltinį.

Žaliosios autotrofinės ląstelės energijos gavybai, vykstant disimiliacijai, gali vietoj gatavų asimiliatų panaudoti tarpinius produktus (pvz., vandenilį, susijungusį su kofermentu). Kai kurioms bakterijoms ir melsvadumbliams nebūdingi disimiliacijos procesai, teikiantys ATP; jie gauna energiją tiesiogiai iš fotosintezės.

KAIP VEIKIA FOTOSINTEZĖ

Fotosintezės metu lapai sugeria Saulės šviesą. Be to, jie siurbia šaknimis vandenį ir ima iš oro anglies dioksidą. Saulės energiją lapai naudoja vandeniui ir anglies dioksidui paversti gliukoze. Kaip šalutinis produktas išsiskiria deguonis, o gliukozė išnešiojama po visą augalą. Tuo tarpu deguonis išskiriamas į orą

Chloroplastai Fotosintezė vyksta mažytėse struktūrose, kurios vadinamos chloroplastais. Juose yra krūvelės membranų, kurios veikia tarsi Saulės kolektoriai. Šių membranų paviršiuje telkiasi chlorofilas. Saulei šviečiant pro lapą, chlorofilas sugauna jos energiją.

Clorofilas Augaluose yra žaliojo pigmento (spalvotos cheminės medžiagos), vadinamo chlorofilu. Sis pigmentas būtinas fotosintezei. Jis sugeria saulės šviesos energiją ir paverčia ją chemine energija. Tačiau sugeriama ne visa šviesos energija. Nors saulės šviesa susideda iš įvairių spalvų mišinio, chlorofilas sugeria daugiausia raudoną ir mėlyną spalvą. Žalia šviesa atspindima, štai kodėl mūsų akis mato augalus žalius.

FOTOSINTETINANČIOS BAKTERIJOS

Augalai - ne vieninteliai gyvi organizmai vykdantys fotosintezę. Nemažai bakterijų irgi gaminasi maistą tokiu būdu. Svarbiausios iš šių paprastų gyvybės formų vadinamos ciano bakterijomis. Iš į bakterijas panašių organizmų prieš milijonus metų išsivystė augalų chloroplastai.

FOTOSINTEZĖ JŪROSE

Jūrose ciano bakterijos ir mikroskopiniai dumbliai sudaro daugybę srovės nešiojamų gyvų organizmų, vadinamų fitoplanktonu, kuris aprūpina maistu beveik visus jūrų gyvūnus. Šioje dirbtinio Žemės palydovo fotografijoje matyti gausybė fitoplanktono Atlanto vandenyne. Tos sritys, kur fitoplanktono daugiausia, yra raudonos arba geltonos spalvos, o kur jo mažiausia - rožinės spalvos. Geriausiai fitoplanktonas auga maistinguose vandenyse prie pakrančių ir ašigalių.

Transkripcija. Anglies dioksidas į augalo lapus patenka pro mikroskopines angeles, vadinamas žiotelėmis. Žiotelės taip pat reguliuoja prarandamo vandens kiekį. Dienos šviesoje žiotelės pilnai atsiveria ir leidžia vandeniui greitai garuoti. Šis vandens netekimas sukuria siurbiamąją jėgą, kuri padeda pritraukti aukštyn daugiau vandens iš šaknų. Vanduo keliauja stiebu ir lapų gyslomis oro nepraleidžiančiais vamzdeliais, kurie vadinami medienos indais. Šis procesas, vadinamas transpiracija, leidžia augalui paimti iš dirvožemio gyvybiškai svarbias maisto medžiagas.

Translokacija. Fotosintezės metu pagaminta gliukozė turi būti išnešiota po visą augalą. Bet prieš tai gliukozė paprastai paverčiama cukrumi, kuris vadinamas sacharoze. Tada sacharozė išnešiojama po visą augalą ląstelėmis, kurios išsidėsčiusios karnienos induose. Šis procesas vadinamas translokacija. Skirtingai nuo transpiracijos.jis gali vykti daugiau nei viena kryptimi.

Gliukozės vartojimas Augalai vartoja gliukozę kaip energijos šaltinį, tačiau jie taip pat geba paversti ją kitomis medžiagomis. Viena iš svarbiausių šių medžiagų yra celiuliozė, iš kurios statomos augalinių ląstelių sienelės. Kita medžiaga yra krakmolas; tai sėklų maisto atsargos. Skirtingai nuo gliukozės, šių medžiagų ląstelės labai didelės, dėl to jos sunkiai tirpsta.

Ląstelinis kvėpavimas - tai visuma medžiagų apykaitos reakcijų, kurių metu angliavandeniai ar kiti apykaitos produktai skaidomi, tuo pat metu susidarant ATE Aerobinis kvėpavimas (gr. aer - oras) - procesas, kuriam reikia deguonies ir kurio metu gliukozė suskaidoma į anglies dioksidą (CO2) ir vandenį (H2O).

Gliukozės molekulės turi daug energijos, o jos skilimo produktuose CO2 ir H2O - energijos kur kas mažiau. Tad galima numanyti, kad skaidymo procesas yra egzoergoninis ir jo metu išsiskiria energija. Molekulei suskilus, dalis jos elektronų yra paimama ir galiausiai juos prisijungia deguonies atomai, kuriems reaguojant su H+susidaro H2O.

C6H12O6 + 6CO2 —? 6CO2 + 6H2O + energija

Lygtyje parodyta, kaip pakinta vandenilio (H) atomų pasiskirstymas. Prisiminkite, kad vandenilio atomą sudaro vienas vandenilio jonas bei vienas elektronas (H+ + e~). Paimant iš gliukozės vandenilio atomus, kartu paimami ir elektronai. Kadangi elektronų netekimas yra oksidacija, o elektronų prisijungimas - redukcija, tai gliukozės skaidymas yra oksidacijos-redukcijos reakcija. Jos metu gliukozė yra oksiduojama, o deguonis - redukuojamas.

Kita vertus, ATP susidarymas - tai endoergoninė reakcija, kuriai reikalinga energija.

Vykstant aerobinio kvėpavimo reakcijoms, gliukozės molekulėje sukaupta energija atpalaiduojama lėtai, tad ATP molekulės gali būti gaminamos pamažu. Jeigu gliukozė skiltų labai greitai, ląstelės turėtų milžiniškų energijos nuostolių, - labai daug energijos taptų nebepanaudojama šiluma. Gliukozei skylant pakopomis iki anglies dioksido ir vandens, paprastai susidaro daugiausia 36 ATP molekulės. Visose 36 ATP molekulėse yra apytikriai 40% tos energijos, kuri buvo sukaupta gliukozės molekulėje.

Ląstelinis kvėpavimas - tai daugybė įvairiausių medžiagų apykaitos reakcijų, kurių kiekvieną katalizuoja savas fermentas. Ypatingai svarbūs fermentai yra dehidrogenazės, kurios ir naudoja kofermentą NAD+. Oksiduojant kokį nors junginį, NAD+ prisijungia du jo elektronus bei vandenilio joną (H+) ir susidaro NADH. NAD+ prijungti elektronai turi daug energijos, jie paprastai pernešami į elektronų pernašos sistemą.

NAD+ yra vadinamas oksidacijos-redukcijos kofermentu, nes vienus junginius jis oksiduoja (atima jų elektronus), kitus - redukuoja (atiduoda jiems elektronus). Ląstelei tereikia nedidelio NAD+ kiekio, nes kiekviena NAD+ molekulė gali būti naudojama daugelį kartų. Kitas svarbus oksidacijos-redukcijos kofermentas yra FAD, kuris kartais pakeičia NAD+. FAD paima du elektronus bei du vandenilio jonus (H+) ir virsta FADH2.

BŪTINOS MEDŽIAGŲ APYKAITOS GRANDININĖS REAKCIJOS

Aerobinio kvėpavimo metu vyksta kelios medžiagų apykaitos grandininės reakcijos bei viena individuali reakcija:
Glikolizė - tai gliukozės molekulės skilimas i dvi piruvato molekules. Išsiskiria toks energijos kiekis, kurio pakanka dviem ATP molekulėms pagaminti. Glikolizė vyksta ne mitochondrijose ir jai nereikia deguonies.

Pereinamosios reakcijos metu piruvatas oksiduojasi iki acetilo grupės ir atskyla CO2. Krebso ciklas - tai ratu vykstančios oksidacijos grandininės reakcijos, kurių metu atskyla CO2 ir susidaro ATP. Per visą Krebso ciklą iš kiekvienos gliukozės molekulės tiesiogiai susidaro 2 ATP molekulės.

Elektronų pernašos sistemoje keletas baltymu nešiklių iš gliukozės molekulės paimtus elektronus perdavinėja iš eilės vienas kitam, kol galų gale juos prisijungia deguonis. Šio proceso metu elektronai pereina iš aukštesnio energetinio lygmens į žemesnį, dalis jų energijos atsipalaiduoja ir kaupiama ATP gamybai. Pagrindinis ląstelinio kvėpavimo metu susidarantis apykaitos produktas yra piruvatas. Kai ląstelė negauna deguonies, citozolyje vyksta anaerobinis procesas - rūgimas. Jo metu gliukozė suskaidoma į laktatą arba į anglies dioksidą ir alkoholį, nelygu koks organizmas. Rūgimo metu iš kiekvienos gliukozės molekulės tesusidaro vos dvi ATP molekulės.

Glikolizė (gr. glykys - saldus + lysis - atskyrimas, ištirpdymas) - tai citozolyje, o ne mitochondrijose vykstantis procesas, kurio metu gliukozė suskyla į dvi piruvato molekules. Kadangi glikolizė būdinga visiems gyviesiems organizmams, labai tikėtina, kad vykstant evoliucijai ji atsirado anksčiau negu Krebso ciklas ar elektronų pernašos sistema. Galbūt dėl to glikolizė vyksta citozolyje ir jai nereikia deguonies. Bakterijos atsirado anksčiau už kitus organizmus, ir netgi šiandien dalis jų tebėra anaerobinės ir žūva, kai aplinkoje yra deguonies.

Energijos sunaudojimo etapai

Glikolizės pradžioje dvi fosfato grupės aktyvuoja gliukozę (C6) prie jos prisijungdamos. Tai įvyksta per dvi reakcijas sunaudojant dvi ATP molekules. Po šių reakcijų C6 molekulė skyla į dvi C3 molekules, kurių kiekviena turi po fosfato grupę. Toliau abi C3 molekulės dalyvauja tose pačiose reakcijose. Kadangi kiekviena kita reakcija vyksta du kartus, tai  prieš reakcijas rašomos nuorodos 2x.

Energijos išgavimo etapai

Glikolizės metu vyksta oksidacija, t.y. iš molekulės atskyla elektronai, kuriuos prisijungia NAD. Kiekviena NAD molekulė prisijungia du elektronus ir vieną vandenilio joną (H+), tad iš viso susidaro du NADH. Atsipalaiduoja tiek energijos, kad jos pakanka keturioms ATP molekulėms susidaryti. Procesas vadinamas substratiniu fosforilinimu (gr. phos - šviesa + phoreus - pernešimas), nes reakcijos metu fosfatas, fermento padedamas, nuo substrato perkeliamas ant ADP molekulės. Atėmus dvi ATP molekules, kurios buvo sunaudotos reakcijos pradžioje, glikolizės išeiga - dvi ATP molekulės.

Kai po glikolizės piruvatas toliau skaidomas, pastarojo molekulės pirmiausia turi patekti į mitochondrijas, kur naudojamas deguonis. Jei deguonies nėra, glikolizė tampa rūgimo proceso dalimi.

Aerobinis kvėpavimas toliau tęsiasi mitochondrijose, kuriose yra elektronų pernašos sistema ir vyksta pereinamoji reakcija bei Krebso ciklas. Glikolizės metu susidaręs piruvatas čia visiškai suskyla į anglies dioksidą ir vandenį.

Mitochondrija turi dvigubą membraną su tarpmembranine ertme. Vidinė membrana išsirangiusi klostėmis, vadinamomis kristomis, į matriksą - mitochondrijos vidinę ertmę, pripildytą į drebučius panašios masės. Pereinamajai ir Krebso ciklo reakcijoms reikalingų fermentų yra matrikse, o elektronų pernašos sistemų - kristose. Ląstelinio kvėpavimo metu daugiausia ATP susidaro mitochondrijose, todėl jos dažnai vadinamos ,,ląstelės jėgainėmis".

RŪGIMAS

Ląstelėje vykstantiems medžiagų apykaitos procesams priklauso ir rūgimas. Rūgimas - tai glikolizė ir po jos einanti NADH padedama piruvato redukcija arba į laktatą, arba į alkoholį ir CO2. Šios reakcijos vyksta be deguonies, nes kai NADH atidavęs elektroną piruvatui tampa ,,laisvas", jis vėl gali prisijungti glikolizės metu susidarančius elektronus.

Kai kurios anaerobinės bakterijos šiuo būdu nuolat gamina laktatą. Pavyzdžiui, be pieno rūgšties bakterijų neišsiverčiame gamindami fermentinius sūrius. Yra ir daugiau bakterijų, kurios gamina pramoninę reikšmę turinčias chemines medžiagas: izopropanolį, sviesto rūgštį, propiono ir acto rūgštis. Alkoholį ir CO2 gaminančio organizino puikus pavyzdys yra mielės. Jos naudojamos ir vyno gamybai - dėl susidarančio etilo alkoholio. Kai alkoholio susikaupia daug, jo perteklius užmuša mielių ląsteles.

Jeigu piruvatas susidaro greičiau, negu gali būti oksiduojamas Krebso ciklo metu, tai jis redukuojamas į laktatą, - tuo gyvūnų ir žmogaus ląstelės panašios į pieno rūgšties bakterijas.
Rūgimo privalumai ir trūkumai

Nepaisant nedidelės išeigos ir susidarančių nuodingų produktų, rūgimo reikšmė labai didelė. Jo metu ląstelės gali labai greitai pasigaminti ATE Raumenų ląstelėse dažniau negu kitose vyksta rūgimas. Kai raumenys labai intensyviai dirba, tuo metu rūgimas ir yra tas procesas, kuris aprūpina ląsteles ATP, net ir laikinai trūkstant deguonies.

Tačiau laktatas ląstelėms nuodingas. Pradžioje visą laktatą iš raumenų išneša kraujas. Bet laktato vis daugėja, to-dėl pakinta pH, ir pavargę raumenys nebegali efektyviai susitraukinėti. Nustojus bėgti, organizme susidaro deguonies įsiskolinimas. Šiuo terminu pabrėžiama, kad organizme deguonies poreikis neatitinka pasiūlos. Trūksta deguonies ATP atstatyti iki buvusio lygio ir laktato pertekliui atsikratyti. Atsiradus deguonies įsiskolinimui, kurį laiką kvėpuojame tankiai ir jaučiamės uždusę. Atsistatoma po to, kai laktatas patenka į kepenis, kur vėl paverčiamas į piruvatą. Dalis piruvato suskaidoma kvėpuojant, o dalis vėl paverčiama gliukoze.

Koks rūgimo efektyvumas?

Rūgimo metu iš vienos gliukozės molekulės susidaro dvi ATP molekulės, kurios prilygsta 14,6 kcal. Gliukozės molekulę suskaidžius visai - į CO2 ir H2O - galima gauti 686 kcal. Tad rūgimo efektyvumas lygus 14,6 kcal : 686 kcal x 100. Tai tėra 2,1% ir kur kas mažiau nei gliukozės molekulę suskaidant visiškai.

doc. Algimantas Paulauskas

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (1)
 
Mielės
2011.12.30 HomoSanitus / Rūta S.
 Visi esame girdėję istorijų, kai žmogus skundžiasi ir tuo ir anuo, eina nuo daktaro pas daktarą, o tyrimai nepriekaištingi. Galų gale gydytojai pradeda rašyti psichotropinius vaistus – suprask, simptomų priežastys psichologinės, žmogelis išsigalvoja sau ligą. O tiesa gali būti paprasta. 1970m. C. Orian Truss, Birmingemo alergologas, pirmą kartą prašneko apie daugybę chroniško nuovargio ir imuniteto disfunkcijos sindromo (CHRONIC FATIGUE IMMUNE DYSFUNCTION SYNDROME (CFIDS))  simptomų, susijusių su Candida albicans. Truss sėkmingai gydė šimtus pacientų, vadinamųjų neurotikų, besiskundusių chronišku nuovargiu, alergija ir depresija.  Ilgalaikis gydymas  prieš grybeliniu vaistu, davė puikius rezultatus. Gydytojo Truss pacientai skundėsi daugybe simptomų, kurių...
Keptos daržovės ardo dantų grožį
2011.11.25 HomoSanitus / Age
Pavojus dantukams atjojo iš tos pusės, iš kurios visai nesitikėta. Tyrimai parodė, kad visų pasaulio virėjų taip mėgiamos apkeptos daržovės, turinčios mažai kalorijų ir daug vitaminų, yra ištikimos karieso sąjungininkės. Jų rūgštingumo lygis toks didelis, kad pilnai gali ardyti dantų emalį. Britų  Dundee University mokslininkai sulygino virtų, troškintų ir keptų daržovių rūgštingumą ir išsiaiškino, kad keptų daržovių vidutinis pH yra 4,6, kai tuo tarpu dantims saugus pH yra virš 5,5. Produktų su žemu pH yra daug – actas, vynas, citrusiniai... Kai kuriuose gaivinančiuose gėrimuose rūgšties yra tiek, kad pH nukrenta net iki 2,9. Apie šių gėrimų daromą žalą dantims žino daugelis, bet keptų daržovyčių nedraugiškumą galima pavadinti siurprizu....
 
Byla prieš civilizacijų maistą
2011.05.20 HomoSanitus / Rokas Balčiūnas
Ekologiškumo mada keliauja per Lietuvą. Mūsų akimis tai, kas ekologiška, jau savaime atrodo sveika. Ieškome ekologiškų vaisių, daržovių ar kitų maisto produktų. Gal net auginamės juos patys ir tikime, kad viskas, kas yra iš gamtos, yra sveika. Bet kaip iš tiesų mes klystame… Mitui, kad „natūralu“ tolygu „sveika“, sugriauti galima paminėti kardinalų pavyzdį – tai visi nuodingi gyvūnai bei augalai. Jų išskiriamos medžiagos yra pačios natūraliausios ir vis dėlto pačios pavojingiausios mūsų organizmui – su šiuo pavyzdžiu, manau, visi sutinka. Bet yra daug daugiau pavyzdžių, kai medžiaga iš gamtos yra ne tik kad ne naudinga, bet ir žalinga mūsų organizmui. Mano tikslas yra parodyti, kad aklas tikėjimas reklaminėmis bei agitacinėmis frazėmis yra...
Šaltiena – pavojus ar išsigelbėjimas?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Arba kodėl paliegėlius girdo sultiniais? Civilizuotiems ir turtingiems mėsos valgytojams būtinos košės arba/ir daržovės, nes  prabangiai gyvenantys ir mėsą dažniausiai valgo prabangią – be riebaliuko, be kremzlyčių, gryną raumenuką. Štai tokią informaciją apie angliavandenius pateikia mums Vikipedija: „Žmogaus maiste angliavandeniai nėra būtini, nes organizme baltymai gali būti verčiami angliavandeniais. Kai kurių žmonių dietoje angliavandenių kiekis artimas 0 %, bet jie išlieka sveiki. Tačiau angliavandenių įsisavinimui reikia mažiau vandens nei baltymų ar riebalų įsisavinimui, todėl jie išlieka svarbiu energijos šaltiniu.“ Pabraukta frazė nereiškia, kad galima valgyti tik mėsą ir išlikti sveikiems. Kad ši sąlyga būtų išpildyta, yra dar viena...
 
Kur glūdi mėsos sultinio skonio paslaptis?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Šis veikalas – kulinarų kulinaro Grigaliaus garbei. Bet kuris audinys – tai ne šiaip sau atsitiktinai suverstų ląstelių krūva. Tai pakankamai sudėtinga struktūra, kurioje galima išskirti keletą principinių komponentų. Bet kurio organizmo audinio statybos pagrindas yra neląstelinis matriksas. Tai toks specialus gelis arba žele, kuriame jau yra visa kita. Kaip ir bet kuri žele, šis matriksas 95-99% sudarytas iš vandens, o struktūrą jam suteikia gliukozaminoglikanai (žele tam panaudojamas želatinas arba pektinas). Tarp kitko, gliukozaminas labai neblogai padeda esant įvairioms stuburo ir sąnarių ligoms – jo pagrindu gaminama visa eilė vaistų. Maktrikse taip pat yra skaidulos, sudarytos iš baltymų kolageno ir elastino, kurie geliui priduoda tvirtumo. Jei šių skaidulų daug, tai vietoje...
Kodėl kuo saldesnė uoga, tuo mažesnė?
2011.05.10 HomoSanitus / Age
Jei gali suvalgyti žalią – nevirk, jei gali suvalgyti virtą – nekepk, jei negali nekepti – klausk savęs ar tikrai nori valgyti. Internete vis labiau plinta informacija apie žaliavalgystę. Taip, neapdorotas maistas yra sveikesnis, tačiau nereikia  perlenkti lazdos. Daugelis žaliavalgių, ieškodami kaip padaryti savo valgomą žolę skanesnę, prisigalvoja įvairiausių mišinių, kuriuos dar ir supjausto smulkintuvu taip, kad jie pavirsta į skystą tyrelę. Jei paklausi kam tai jie daro, atsakymas dažnai būna: „taip skaniau ir įsisavinimas geresnis“ Na, jei jau kažkokia žolė nėra skani, tai kam maskuoti jos skonį kokiu nors saldžiu vaisiumi ar uoga? Neskanu – nevalgyk. Kai  valgomas kiaušinis, jis skanus ir be jokių priedų. Kai valgoma virta vištiena, ji skani ir be priedų. Kai...
 
Kiaušinis
2011.05.04 HomoSanitus / Age
Pramuši bronzą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą. Daugelyje tautų kiaušinis yra vienoks ar kitoks simbolis. Tai pradžios simbolis. Ir ne atsitiktinai taip yra, nes kiaušinis savo sudėtimi yra vienas iš geriausių maisto produktų – daugeliui gyvūnų kiaušinis yra delikatesas Nr.1. Į kiaušinio sudėtį įeina vertingiausios ir gyvybiškai svarbios medžiagos. Bet pradžioje keletas žodžių apie jo sandarą. Kiaušinis padengtas plonu apvalkalu, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra kalcio karbonatas. Jeigu ant šio apvalkalo užlašinsime rūgšties, tai įvyks reakcija, kurios metu išsiskirs nestabili angliarūgštė, iš karto skylanti į vandenį ir anglies dioksido dujas. Po lukštu yra  apvalkalas. Šviežiai...
Ar naudinga žmogui gerti pieną ?
2011.04.28 HomoSanitus / Age
Karvė, kaip ir žmogus, nesugeba savo fermentais suvirškinti celiuliozės – medžiagos, kurios yra daug augaluose. Vietoj karvės tai daro bakterijos, gyvenančios karvės žarnyne. Raguotosios skrandis labai didelis, iki 300 litrų, ir jame yra keletas skyrių. Karvės sukramtyta ir seilėmis suvilgyta žolė patenka į pirmą skyrių (priešskrandis), kuriame intensyviai dirba rauginimo mikroorganizmai. Viename pirmojo skyriaus turinio grame yra daugiau kaip 10 milijardų bakterijų. Jų maistas yra celiuliozė ir ją vartodami jie dauginasi dideliu greičiu. Tame skrandžio skyriuje gyvena ne tik mikrobai, bet ir daugialąsčiai pirmuonys – infuzorijos. Jos minta bakterijomis ir irgi greitai dauginasi. Kai mikrobų koncentracija pasiekia žymų kiekį, karvė nusiurbia visą skystį su mikroorganizmais į sekantį skyrių, o nusausinta žolė atryjama ir...
 
Kokiu produktu baigti valgymą?
2011.04.20 HomoSanitus / Age
Tam, kad atsakytume į šį klausimą, turime paanalizuoti kaip gi elgiasi ir kokį variantą siūlo pats žmogaus organizmas. Tam reikalui žvelgiame į tyrimus, kurie yra atlikti su motinos pienu. Pasirodo, kad motinos pieno sudėtis kinta ne tik paros bėgyje, bet ir vieno maitinimo metu. Gamta, saugodama mažylį nuo persivalgymo, sugalvojo tokį mechanizmą: motinos piene maitinimo metu didinti riebalų kiekį. Pačioje maitinimo pabaigoje riebalų kiekis maiste išauga 4-5 kartus, lyginant su maitinimo pradžia. Sotumo jausmas žadinamas riebalais, bet ne baltymais ir tuo labiau ne angliavandeniais. Kai kurių dietologų siūlymai storuliams pradėti valgymą išgeriant vandens ir taip užpildant skrandžio tūrį menkai gelbėja – vanduo iš skrandžio greitai pasišalina. Tam kur kas labiau tinka riebalai – jie virškinami...
Eskimų mityba ir Omega-3
2011.04.12 HomoSanitus / Age
Dėka Omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių propagandos pasaulyje visi gerai žino, kad eskimai neserga širdies-kraujagyslių ligomis, artritu, alergijomis, nesiskundžia dantimis ir beveik neserga vėžiu. Pagal medicinos propagandą jų gera sveikata sąlygota dietos, kurioje yra gausu lašišos, ruonio, banginio mėsos, labai turtingos eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR)  rūgštimis. Omega-3 propagandistai kažkodėl ignoruoja tą faktą, kad yra visa eilė nacionalinių virtuvių, kuriose nėra nei lašišos, nei ruonių, nei banginių, o žmonių sveikata tuose regionuose ne ką blogesnė, negu pas eskimus. Reali padėtis tikriausiai jus nustebins: eskimai nevartoja Omega-3 dideliais kiekiais. Jų dieta „turtinga“ Omega-3 tik tuo požiūriu, kad eskimams Omega-3 tenka vartoti daugiau už žemyno...
 
Kuo ruginė naminė geresnė už valstybinę kvietinę?
2010.12.18 HomoSanitus / Age
Kai lupa pagyvenęs sugėrovas trečią šimtgraminę kvietinės ugninės, nebandykite jam aiškinti, jog alkoholį gerti ir dar tokiais kiekiais yra negerai. Užkąsdamas lašiniais ir svogūnu eilinę į save suverstą „stopkę“, atsivėrusiu atviryste nuo dozės ir tvirtu kaip filosofo A.Šliogerio balsu pareikš: – Ką tu man aiškini, mano senelis visą gyvenimą gėrė „samagoną“, užkando lašiniais su duona ir „macnu“ svogūnu, o sulaukė 95-rių ir nenusišnekėdavo taip, kaip tu dabar! Štai taip, „žinovai“ viską žino. Ir dar turi geležinę logiką, kuri išveda per bet kokius spirituotus brūzgynus į tiesų ir aiškų kelią, kurio sukreivinti nepajėgs jokie pašaliniai kažkieno brukami  pastebėjimai. Palikime kol kas alkoholyje...
Intelektas – parduotuvės krepšio turinyje
2010.12.13 HomoSanitus / Age
Geriau brangesnio mažiau, negu  daug, bet šlamšto. Kuo toliau, tuo dažniau girdžiu žmones kalbant, kad jau nebėra normalaus maisto parduotuvėse ir prekybos centruose. Ir liejasi kaltinimai prekeivių pusėn – jie ir tokie, ir anokie, ir dar kažkokie. Tačiau niekas nenori pasiimti veidrodžio ir pasižiūrėti kaip atrodo pats, bet dar svarbiau pasižiūrėti kaip atrodo gretimai eilėje prie kasos stovintis pirkėjas, o konkrečiai – kokias prekes perka jo apsipirkimo kolega ir ką perka pats. Mintijate, kad ne jūsų reikalas ką eilėje stovintys sukrovė ant transporterio juostos kelionei link kasos? Kad nėra reikalo kištis į svetimus reikalus? O ar jau taip visai nieko bendro su jumis neturi greta perkančio pasirinkimas iš parduotuvės lentynų? Didžioji dalis nepatenkintųjų ir abejingųjų nesupranta vieno esminio...
 
Augalai – gamtos dovana mums?
2009.12.03 HomoSanitus / Donatas T.
Daugeliui žmonių tapo įprasta gyvulinės kilmės produktus sieti su ligomis, o augalinės, priešingai – su sveikata, ilgaamžiškumu ir gera savijauta. Tokiam įsitikinimui padėjo susiformuoti nepagrįsta cholesterolio ir sočiųjų riebalų baimė, vegetarizmo idėjos bei keistas požiūris, kad augalai Žemėje tik ir auga tam, kad būtų suvalgyti. Biologiškai augalija yra tokia pat gyva kaip ir gyvūnija. Augalai yra gerai prisitaikę išlikti ir tikrai nenori būti kieno nors maistu (išskyrus  kai kurias specialiai tam pritaikytas augalų dalis, pavyzdžiui, vaisius, kurie yra skirti pritraukti augalo sėklas galinčius pernešti gyvūnus). Skirtumas toks, kad gyvūnas, nenorėdamas  tapti plėšrūno pietumis gali mėginti pabėgti ar pasislėpti, o augalai tokių galimybių neturi ir nuo jais besimaitinančių...
Pragaištingas pažinimo medžio saldumas
2009.09.14 HomoSanitus / Age
Mūsų organizmo sveikata didele dalimi priklauso nuo to, kaip mes elgiamės aplinkoje. Santykiai su aplinka harmoningi – savijauta ir sveikata gera, elgiamės kaip papuola – tampame irzlūs ir ligoti. Kitais žodžiais sakant, nesubalansuotas gyvenimo skonių rinkinys – vienas iš mūsų problemų kaltininkų. Skonių tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Subalansuotas maisto skonis – vienas iš geros sveikatos garantų. Ką reiškia subalansuotas? O gi tai, kad valgant, jūsų liežuvis turi pajusti visus jums skirto šioje žemėje maisto skonius – saldų ir kartų, rūgštų ir sūrų, sutraukiantį, deginantį... Paanalizuokime koks skonis dominuoja mūsų maiste. Pažvelgę į kokio nors maisto produkto etiketę, pirmiausia dažniausiai pamatysime keletą visam mūsų maistui būdingų komponentų, kuriuos rasime...
 
Apie riebalus
2009.04.05 HomoSanitus / Valentinas Kameneckis
Jau kuris laikas riebalams yra paskelbtas karas ir nemažai žmonių savo mityboje jų vengia, o ypač vengia gyvulinių riebalų. Kažkodėl dauguma nusprendė, kad daugybės ligų, tokių kaip diabetas, širdies-kraujagyslių ligos, kaltininkas yra riebalai. Toks požiūris ne tik neteisingas, bet ir kenksmingas. Žmogaus organizmas negali apsieiti be riebalų. Klausimas tik kurie riebalai organizmui naudingi, o kurie žalingi. Egzistuojanti klasifikacija riebalus skirsto į tris rūšis: mononesotieji, polinesotieji ir sotieji riebalai. Riebalai, į kurių sudėtį įeina Omega 3 nesočiosios riebiosios rūgštys, reikalingi daugeliui mūsų organizmo funkcijų – smegenų veiklai, ląstelių membranų pralaidumui... Šių riebalų yra daugelyje augalinių aliejų ir žuvų taukuose. Kuo žuvis gyvena šiauriau ir gilesniuose vandenyse, tuo jų...
Po 18-tos valandos - nevalgyti
2008.11.16 HomoSanitus / Age
Šį kartą paanalizuosime  šią daugelį kankinančią procedūrą (neliesti šaukšto po 18-tos val.) visai kitokiu požiūriu. Daugelį domina tik šio apribojimo atsakas į liemens apimties parametro kitimą, bet kur kas svarbesnis yra  jo poveikio mechanizmas, susijęs su organizmo fermentų veikla. Fermentas (enzimas, lot. fermentum), išvertus į žemišką lietuvišką kalbą, yra raugas. Fermentacija – rūgimo procesas. Fermentai – tai biologinės kilmės katalizatoriai (skatintojai), o mokslas apie juos vadinasi enzimologija. Mūsų organizmuose kas sekundę įvyksta tūkstančiai cheminių reakcijų. Jei tos reakcijos vyktų ne organizme, jų trukmė būtų labai ilga – kai kurioms prireiktų dešimčių, kitoms šimtų, o kai kurioms ir tūkstančių metų. Ne organizme jos lėtos ir...
 
Soja - moteriškas maistas?
2008.10.30 HomoSanitus / Age
Aplinkos sąlygos ir maistas vienaip ar kitaip įtakoja mūsų organizmą. Vyksta nesibaigiančios sveikos mitybos ir gyvenimo būdo paieškos jau daugelį metų, kurių tikslas – padaryti mūsų gyvenimą sveikesnį ir ilgesnį. Bet kurios naujovės mityboje tikrai įtakoja mūsų sveikatą. Tūkstančius metų mūsų organizmai mito maistu, kurio sudėtis, laikui bėgant, kito labai nežymiai. Be to ir žmogus buvo daug labiau  sėslesnis – jis neskraidžiojo, taip paprastai ir greitai, kaip dabar, uždarbiauti ar pramogauti į priešingą žemės rutulio pusę. Sėslumas, maisto produktų sudėties bei įvairovės stabilumas žmogaus organizmą  pritaikė vartoti  tuos maisto produktus, kuriais  jis buvo maitinamas daugelį šimtmečių ar tūkstantmečių. Aplinkos sąlygos įtakoja ne tik į mūsų gyvenimo būdą, bet ir į...
Tai mėsytės ar žolytės?
2008.10.22 HomoSanitus / Age
"Mus teršia ne tai, ką mes dedame į burną, bet tai, kas iš jos išeina".   Žymaus filosofo kalbų aido užrašų fragmentas Didžiajai daliai žmonių sveikas gyvenimo būdas dažniausiai asocijuojasi su vegetarizmu. Retokai žmonės pagalvoja apie tai, kokioje pasaulio vietoje jie gyvena, prie kokių gamtinių sąlygų jų organizmas turi prisitaikyti jų gyvenamoje vietoje. Vienas iš pagrindinių faktorių, kurie mus adaptuoja prie aplinkos, yra maistas, kurį mes valgome. Jeigu išmokome lėktuvais, automobiliais ar laivais atsigabenti maisto iš svetur, tai mūsų organizmas šito kol kas netoleruoja. Gal būt evoliucija pritaikys žmogaus organizmą prie gyvenimo būdo ypatumų, tačiau tai mažai tikėtina, nes pokyčiai mityboje ir gyvenimo būde kinta per greit, kad evoliucija suspėtų koja kojon....
 
Theobroma cacao – dievų maistas?
2008.10.15 HomoSanitus / Age
Šiaip jau įprasta manyti, jog šokoladas nėra sveikas maistas, tačiau tai anaiptol nėra taip visais atvejais. Visų pirma, šokoladas šokoladui nelygus. Pagrindinis faktorius, kuris nusako šokolado naudingumą yra kakavos kiekis jame. Kuo didesnis procentas jame kakavos, tuo šokoladas yra vertingesnis, nes būtent kakavoje yra didelis kiekis flavonoidų – medžiagų antioksidantų, kurios reguliuoja laisvųjų radikalų kiekį organizme. Vartojamas nedideliais kiekiais kokybiškas šokoladas šiek tiek mažina kraujospūdį – tai įrodė tyrimas atliktas Panamoje su Kuno indėnais. Jie savo racione vartoja didelį kiekį flavonoidų turinčios kakavos, tačiau hipertenzinės ligos požymių neturi. Dar viena gera savybe pasižymi geras šokoladas – jis, kaip ir aspirinas, skystina kraują –...
Virškinamasis traktas
2008.10.10 HomoSanitus / Age
Dialogas. Moteris serga onkologine liga. Devinti metai. Gydytojai išbandė beveik visas savo gydymo metodikas ir šiandien ir jie, ir ji jau supranta, kad trumpokai tarnavęs kūnas linksta prie žemės, o dūšia  jau dairosi dangaus link. Kalba pasisuka apie muilinius TV serialus. Moteris su visomis smulkmenomis pasakoja, ką kuris su kuria ir kaip, ir dėl ko... Ilgesnėje pauzėje paklausiu: -Ar žinote kas tai yra blužnis? -Organas. -O kurioje organizmo vietoje ji? -  ... Mums įdomi „dark side of the moon“, mes skubame žinoti ką veikė vakar Perdolentijos prezidento šuo, mums svarbu kokio plonumo Rozalijos liemuo, bet mums dažniausiai visai nesvarbu kas vyksta... mumyse.   Jeigu jau nutarėte pasidomėti mityba, tai pradžioje – pasidomėkite savo kūno dalimi, kuri labiausiai su tuo surišta. ...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Kartą žmogus vėlai
grįžo iš darbo namo - kaip paprastai, pavargęs ir suirzęs. Tarpduryje jis
netikėtai išvydo bemindžikuojantį savo penkiametį sūnų.
-Tėti, ar galiu
tavęs kai ko paklausti?
-Aišku. Kas gi nutiko?
-Tėti, o kiek tu
uždirbi?
Tėvui tai buvo netikėta.
-Tai ne tavo reikalas! – pasipiktino
jis. – Kodėl tu tai nori žinoti?
-Tiesiog šiaip - reikia. Pasakyk prašom,
kiek tu uždirbi per valandą?
-Na, bus apie 500. O ką?
-Tėti… - sūnus
pasižiūrėjo į jį iš apačios į viršų labai rimtomis akimis. – Tėti, ar tu
galėtum
man paskolinti 300 ?
-Tu klausei manęs tik tam, kad aš duočiau tau pinigų
kokiam nors idiotiškam žaislui? – suriko tėvas. – Žygiuok greičiau į savo
kambarį ir gulkis miegoti!.. Negalima gi būti tokiu egoistu! Aš dirbu visą
dieną, grįžtu nusivaręs nuo kojų, o tu taip begėdiškai elgiesi.
Mažylis
tyliai nuėjo į savo kambarį ir užsidarė jame. O jo tėvas taip ir liko stovėti
tarpduryje niekaip negalėdamas išmesti iš galvos sūnaus prašymo. „Kaip jis
išdrįso klausti manęs apie atlyginimą, o po to - prašyti pinigų?"
Praėjo
kiek laiko. Tėvo širdis atlėgo, ir jis pradėjo svarstyti kiek kitaip: "Gal jam
iš tiesų reikia nusipirkti kažką svarbaus. Velniai nematė tų 300, juk jis manęs
niekad iki šiol nėra prašęs pinigų„.
Kai jis įėjo į vaiko kambarį, sūnus jau
buvo lovoje.
-Sūneli, tu dar nemiegi? – paklausė jis.
-Ne, tėti. Tiesiog
guliu,- atsakė berniukas.
-Aš, atrodo, buvau šiurkštus su tavimi,- tarė
tėvas. – Man buvo sunki diena ir aš tiesiog nesusivaldžiau. Atleisk man. Štai
pinigai, kurių tu prašei.
Berniukas atsisėdo lovoje ir nusišypsojo.
-Oi,
ačiū, tėveli! – sušuko jis netverdamas džiaugsmu.
Po to jis pasirausė po pagalve ir ištraukė iš ten dar
keliolika suglamžytų banknotų. Tėvas, pamatęs, kad vaikas jau turi pinigų, vėl
įsiuto. Mažylis sudėjo visus pinigus į krūvą, kruopščiai perskaičiavo kupiūras,
ir po to vėl pakėlė akis į tėvą.
-Kam tu prašei manęs pinigų, jei tu jų
turi? – nesusivaldė tėvas.
-Todėl, kad aš jų turėjau nepakankamai. Tačiau
dabar yra tiek, kiek reikia,- atsakė vaikas. – Tėti, čia - lygiai penki šimtai.
Ar aš galėčiau nusipirkti valandą tavo laiko? Prašau, ateik rytoj iš darbo
ankstėliau – aš noriu, kad tu pavakarieniautum kartu su mumis.

Istorijos
moralas?

Moralo nėra. Tiesiog norėjosi priminti, kad mūsų gyvenimas yra
per trumpas, kad visą jį atiduotume darbui. Mes neturime leisti laikui nelyg
smėliui išbyrėti tarp pirštų, nei mažos jo dalelės nepaskiriant tiems, kas iš
tikrųjų mus myli - patiems artimiausiems žmonėms.
Jei rytoj mūsų nebeliks,
mūsų kompanija gana greitai suras, kuo mus pakeisti, ir tik šeimai tai bus iš
tikrųjų didelė netektis, apie kurią bus prisimenama dar labai ilgai.

Pagalvokite apie tai – juk neretai darbui mes atiduodame kur kas daugiau
laiko nei šeimai.


Nežinomas autorius
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės