Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Pragaištingas pažinimo medžio saldumas
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / Mityba / Pragaištingas pažinimo medžio saldumas
Mūsų organizmo sveikata didele dalimi priklauso nuo to, kaip mes elgiamės aplinkoje. Santykiai su aplinka harmoningi – savijauta ir sveikata gera, elgiamės kaip papuola – tampame irzlūs ir ligoti. Kitais žodžiais sakant, nesubalansuotas gyvenimo skonių rinkinys – vienas iš mūsų problemų kaltininkų. Skonių tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Subalansuotas maisto skonis – vienas iš geros sveikatos garantų. Ką reiškia subalansuotas? O gi tai, kad valgant, jūsų liežuvis turi pajusti visus jums skirto šioje žemėje maisto skonius – saldų ir kartų, rūgštų ir sūrų, sutraukiantį, deginantį... Paanalizuokime koks skonis dominuoja mūsų maiste. Pažvelgę į kokio nors maisto produkto etiketę, pirmiausia dažniausiai pamatysime keletą visam mūsų maistui būdingų komponentų, kuriuos rasime beveik visuose produktuose – tai cukrų ir druską. O kaip su kitais skoniais? Karčiu, aitriu...? Na dar galime rasti kai kuriuose produktuose rūgštaus priedo, o šiaip mūsų maistas savo skoniu kuo toliau, tuo labiau tolsta nuo to, ką motina Gamta mums kūrė ir prie ko mus ilgus amžius jaukino. Metai iš metų cukraus suvartojimas auga, o be to visomis išgalėmis dar ir kalama į galvas, kad sveikata – vaisiuose ir daržovėse. Daržovėse – gal būt, o štai su vaisiukais ir uogytėmis (turiu omenyje soduose, o ne miške augintas) reikalai ne visai kokie – jie ir jos daug saldesni, nei jų pirmtakai iš miško ar pamiškės.

 Amžinai nesenstantys obuoliai „Jonagold“ veislės, tarkim. Atsikandi – širdis apsąla nuo švelnios saldybės su vos vos juntamu rūgštelės prieskoniu. Kai būsite miške ir atsitiktinai aptiksite laukinę obelaitę ar kriaušę, paragaukite jos sunokintų vaisių. „Jonagold“ pasirodys kaip vulgariai prisidažiusi ir silikonu „pasitobulinusi“ kekšė šalia skaisčios geltonkasės kaimo mergelės su visais savo privalumais ir trūkumais. Dar ne taip seniai mūsų seneliai obelį skiepijo į alksnį – tokios obels vaisių skonis yra toli gražu ne toks „tobulas“, kaip šiuolaikinių obelų derliaus iš  Olandijos medelyno. Pasaulio selekcininkai ir genetikai paplušėjo ir paliko šiuolaikinių veislių  vaisiuose ir uogose tik tai, kas itin malonu gomuriui – šiek tiek rūgštaus ir daug daug saldaus. Daug daug saldaus. O, kad labiau pirktumėte tuos jų saldumynus, dar paleido ir „antį“, kad jų vaisiai, ir apskritai, vaisiai ir uogos bet kam ir bet kada labai sveika.

Taigi kas suteikia vaisiams ir uogoms tą saldų skonį? Cukrūs – gliukozė, fruktozė, sacharozė, laktozė (piene ir jo produktuose). O tiesa apie juos,   atvirkščiai –  didžiajai daugumai, skaitančiųjų šias eilutes, pasirodys labai ...karti. Juk daugelis mano, kad jei vaisiai duoti mums pačios motinos Gamtos, tai ir cukrus, esantis juose, taip pat natūralus, kas jau savaime daugumai atrodo negali būti kenksmingu. Šiuo manymu ir remiasi visas agrobiznis.

Kuo skiriasi gliukozė nuo sacharozės? Gliukozė – monosacharidas su 6 anglies, kuri įeina į daugelio žmogaus vartojamų angliavandenių sudėtį, atomais. Sacharozė – disacharidas, apjungiantis gliukozę su fruktoze. Taigi būtent fruktozė (vaisinis cukrus) daro didžiausią žalą, nes per daug stimuliuoja  insulininį atsaką organizme, kuris  paleidžia grandininę reakciją, iššaukiančią daugelį degeneratyvinių susirgimų.

Vaisių vartojimas visai eilei žmonių ne tik, kad nėra naudingas, jis gali kai kam (ypač tiems, kurių yra per daug užstimuliuota parasimpatinė nervų sistema arba kuriems dominuoja glikogeninis energijos gamybos būdas) tapti ir fatališku faktoriumi.

Suprantu, kad sunku patikėti, tuo kas čia rašoma – galima būtų prirašyti daug puslapių su moksliniais įrodymais apie tai, kaip fruktozės perteklius žaloja organizmą, ir, kad informacija apie vaisių naudą, sklindanti iš bet kurių informacijos priemonių, yra melas nuo pirmo iki paskutinio žodžio.

Tiesa yra tai, kad fruktozė tik šiek tiek nusileidžia savo kenksmingumu kitiems cukrums, bet tik tuo atveju, jeigu ji vartojama  kaip vienintelis kalorijų šaltinis ir tik badaujant. Jeigu fruktozė vartojama, pavyzdžiui, kaip desertas po pietų, tai yra kartu su kitais angliavandeniais ir baltymais, tai pasekmės organizmui kur kas sunkesnės, nei tuo atveju, jei vartosite tik gryną rafinuotą cukrų.

Žala, kurią sukelia augalinių riebalų vartojimas, vienaip ar kitaip siejasi su laisvųjų radikalų oksidacija. Žala, kurią sukelia fruktozės vartojimas, taip siejasi su laisvaisiais radikalais. Patologinis senėjimo procesas lemiamas fruktozės vadinamas glikacija.

Kai žmonės taria žodį „cukrus“, ką jie turi omenyje? Jie turi omenyje sacharozę – disacharidą, kitaip sakant, du žemos molekulinės masės cukrus, sukabintus vienas su kitu. Kas tai per cukrūs? Tai gliukozė ir fruktozė. Labiausiai maiste paplitę cukrūs – tai gliukozė, fruktozė, sacharozė, laktozė (pieno cukrus – gliukozės ir galaktozės mišinys).

Jūs sunkiai patikėsite tuo, ką dabar perskaitysite, bet teks. Praktiškai nė vienas vaisius Žemėje jau nėra natūralus. Visuose tuose persikuose, abrikosuose, apelsinuose, vynuogėse ir kituose „vaisiuose“, kuriuos matote parduotuvių lentynose ar turguose, nėra nieko, kas primintų natūralią gamtinę fruktozę. Absoliučiai visi vaisiai – tai žmogaus sukurtas laukinių vaisių  dirbtinės hibridizacijos produktas. Ar teko ragauti miške laukinio obuolio skonį? Tai paskutinis priminimas apie tai, koks turi būti tikro obuolio skonis. Tai, ką jūs auginate savo soduose – tai maksimaliai prifarširuotas cukrumi skanėstas – keleto paskutinių šimtmečių hibridizacijos produktas. Žmogaus organizmas nebuvo sutvertas  „maistui“, kuriame tokie cukraus kiekiai.Apskritai, žmogui, norinčiam būti sveiku, visiškai nebūtina vartoti cukrų ir produktus, kuriuose jo gausu. Juk egzistuoja pasaulyje tautos, kurių mityboje šios medžiagos beveik nėra. Teisingam žmogaus organizmo funkcionavimui vaisiai ir cukrus nereikalingi.

Cukrus žalingas bet kurioje formoje. Jei jau vartoti cukrų, tai geriau vartoti gliukozės ar laktozės pavidale, tai yra bulves, ryžius ir retkarčiais pieną. Angliavandenius vartoti būtina, bet jie yra skirtingi. Geriausi iš jų kopūstuose (ypač brokoliuose) ir ankštiniuose (pupelėse, žirniuose, lęšiuose). Štai šie angliavandeniai ir yra kalniečių-ilgaamžių  mitybos pagrindas. Morkose ir burokėliuose esantis karotinas neutralizuoja juose esančio cukraus poveikį.

Kai kam galvose ėmė plevėsuoti klausimas „o kaip medus?“.  Tiesa paprasta: cukrus ar meduje, ar slyvoje yra cukrus ir nuo medaus naudos tiek, kiek ir nuo saldainio. Glikacija, perdirbant organizmui fruktozę, dešimt kartų viršija glikaciją nuo gliukozės. Todėl, kai iš ko nors girdite apie medaus ar vaisių „natūralumą“ ir „naudą“ – galite drąsiai nekreipti dėmesio į paistalus. Jei jau vartojate su maistu angliavandenius, tai juose turi būti bent jau gliukozė, o ne fruktozė. Idealus tokių teisingų krakmolingų angliavandenių pavyzdys – bulvės ir ryžiai.

Fruktozės vartojimas yra antroje lyderio vietoje tarp  žmogaus mirtingumo priežasčių – antra po polinesočiųjų riebiųjų rūgščių (aliejaus ir su juo gamintų produktų) vartojimo.

Jei jau renkatės vaisius maistui, tai rinkitės tokius, kuriuose yra daugiau gliukozės, o ne fruktozės. Fruktozė, tam, kad paversti ją energija, turi būti pirma paversta į trigliceridus (riebalus), o tik po tie trigliceridai galės būti panaudoti kaip energetinis substratas. Gliukozė turi galimybę  keliauti tiesiai į Krebso ciklą ir būti paversta tiesiai energija – ATP.

Po šios informacijos perskaitymo kai kam galvose susigeneruos mintis: bet juk vaisiai yra natūralus produktas ir juose esanti fruktozė yra mums naudinga. Taip, naudinga, bet tik tuomet, kai vaisiai  subręsta ir valgomi tik tuo metu. Kada tai įvyksta? Rudenį. Po rudens kas seka? Žiema. Taigi fruktozės paskirtis gamtoje yra mums padėti sukaupti energetinį substratą – riebalus organizme tam periodui, kai sumažės maisto, tai yra žiemai. Šiltuose kraštuose – sausros periodui. Mes gi juos šlamščiame 365 dienas per metus, nes juos lengvai galime įsigyti. Vaisiai yra natūralūs, bet jie skirti tik tiems, kurie ir gyvena natūraliai – žiemai nekonservuoja kompotų ar uogienių, nekrauna obuolių ar kriaušių į šaldytuvus ar šaldiklius.

Netikite tuo, kas čia rašoma? Tada jums belieka praktiškai įsitikinti fruktozės pertekliaus nauda – išmeskite iš savo raciono viską, kas turi daug fruktozės, taip pasimaitinkite ilgesnį laiką, o tada ir padiskutuosim apie jūsų savijautą ir sveikatą.

Kadangi daugeliui skaitančiųjų  kyla noras nesutikti su dėstomomis mintimis apie saldumynus, taj dar šiek tiek informacijos apie gliukozės įtaką organizmo medžiagų apykaitai. Pavartojus ar suleidus gliukozės į veną, žaizdos pH pakinta į rūgštinę pusę (geram žaizdos gijimui reikalinga šarminė – anabolinė aplinka) Netikite? Dideliems skeptikams: kai turėsite žaizdą pasibarstykite ją cukrumi ir stebėkite kaip žaizda gis.
Toks pat efektas ir vėžiniams dariniams – esant vėžiui anabolinėje fazėje, gliukozė skausmus  mažina, o katabolinėje atvirkščiai – didina. Sunkių onkologinių ligonių artimieji, atkreipkite į tai dėmesį! Besikankinančios ilgomis mėnesinėmis moterys - irgi!

Dar vienas labai svarbus momentas apie cukraus ir kitų greitųjų angliavandenių vartojimą. Yra tokia Majero reakcija, kuri vyksta tarp sacharidų ir aminorūgščių. Jos metu susidaro įvairūs sunkiai prognozuojami junginiai, dažniausiai organizmui nuodingi, pavyzdžiui, aldehidai, polimerai, melanoidinai... Kuo ypatinga fruktozė šioje reakcijoje? Tuo, kad ji 100-200 kartų stipriau reaguoja su aminorūgštimis (štai dėl ko ypač nepatartina valgyti baltyminio maisto su saldžiais vaisiais – varškytė su medučiu, uogiene, jogurtas su ... patys žinote) negu gliukozė. Ypač ši reakcija organizme sustiprėja, kai kraujyje užkyla cukraus lygis (suvalgyta daug saldžių vaisių vienu kartu, arba saldaus vaisinio torto geras šmotas...). Kai cukraus lygis normalus, ši reakcija vyksta lėtai ir organizmas spėja išvedinėti susidariusius nuodingus junginius, kai cukraus lygis pakyla – priešingai. Labai paplitusi šios reakcijos medžiaga yra karboksimetilizinas, kurio su amžiumi organizme daugėja. Jo kiekis organizmo baltymuose naudojamas kaip oksidacinio streso biožymuo.
Ši reakcija ypač greitėja aukštoje temperatūroje. Kepant jos padariniai – tai ta skanioji ir daugelio mėgiama apskrudusi plutelė ant batono, pyrago, duonos, mėsos ir t.t.
Patarimas: padovanokite savo „draugui“ skrudintuvą ir toliau visą „draugiškumo“ akciją jis darys kasdien sau  pats.  :) 

Šiek tiek apie  cukraus vartojimą mūsų visuomenėje. Mažiau kaip per šimtą metų cukraus suvartojimas išsivysčiusiose šalyse išaugo daugiau kaip 20 kartų – vidutiniškai nuo 2 kg iki 40 kg vienam gyventojui per metus. O tokioje šalyje kaip JAV šis skaičius išaugo nuo 2,5 kg iki 52 kg. Toks vartojimo augimas nelydėjo nė vieno mūsų produkto. Mes net neįtariame, kad saldikliai iš angliavandenių – tai tie patys cukrūs, nors ir turi kiekvienas savo pavadinimą, ir dažnai mes valgome produktus, kurie susideda per pusę iš cukraus. Mūsų vaikai nuo lopšio „užkimba ant cukrinio kabliuko“: pieno mišiniai ir daugelis vaikų maitinimo produktų pasaldinti cukrumi. Jis dedamas dar ir dėl savo konservuojančių savybių, sugebėjimo sulaikyti ir sugerti drėgmę. Jis dažnai yra tokiuose produktuose, kuriuose net neįtariame jį esant – buljono kubeliai, konservuotos daržovės, žemės riešutų aliejus ir t.t. Ketčupe 8% procentais daugiau cukraus, negu leduose, o grietinėlės pakaitalas kavai turi savyje 65% cukraus – dauugiau nei šokolade. Net vaistuose yra cukraus.
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, nuolat vartojant 50-60 g cukraus per dieną mirtingumas nuo širdies-kraujagyslių ligų sudaro 23 atvejus 100 000 gyventojų, o vartojant 129-135 g sudaro 235 atvejus.

Sacharidų kiekis kai kuriuose vaisiuose, uogose ir daržovėse:
Vaisius,  uoga,  daržovė – 100g Sacharozė Gliukozė Fruktozė Maltozė Laktozė Galaktozė
Obuoliai 2070 mg 2430 mg 5900 mg      
Kriaušės 780 mg 2760 mg 6231 mg 10 mg 10 mg  
Slyvos 1570 mg 5070 mg 3070 mg 80 mg   140 mg
Vynuogės 150 mg 7200 mg 8130 mg      
Abrikosai 5870 mg 2370 mg 940 mg 60 mg    
Persikai 4760 mg 1950 mg 1530 mg 80 mg   60 mg
Bananai 2390 mg 4979 mg 4850 mg 10 mg    
Ananasai 5990 mg 1730 mg 2120 mg      
Persimonai 1540 mg 5439 mg 5559 mg      
Kiviai 150 mg 4110 mg 4350 mg 190 mg   170 mg
             
Morkos 3590 mg 590 mg 550 mg      
Burokėliai 5250 mg 280 mg 200 mg     800 mg
Cukinija 30 mg 750 mg 950 mg      
             
Avietės 200 mg 1860 mg 2350 mg      
Braškės 470 mg 1990 mg 2440 mg      
Vyšnios rūgščios 800 mg 4180 mg 3510 mg      
Trešnės 150 mg 6589 mg 5370 mg 120 mg   590 mg

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (28)
 
Mielės
2011.12.30 HomoSanitus / Rūta S.
 Visi esame girdėję istorijų, kai žmogus skundžiasi ir tuo ir anuo, eina nuo daktaro pas daktarą, o tyrimai nepriekaištingi. Galų gale gydytojai pradeda rašyti psichotropinius vaistus – suprask, simptomų priežastys psichologinės, žmogelis išsigalvoja sau ligą. O tiesa gali būti paprasta. 1970m. C. Orian Truss, Birmingemo alergologas, pirmą kartą prašneko apie daugybę chroniško nuovargio ir imuniteto disfunkcijos sindromo (CHRONIC FATIGUE IMMUNE DYSFUNCTION SYNDROME (CFIDS))  simptomų, susijusių su Candida albicans. Truss sėkmingai gydė šimtus pacientų, vadinamųjų neurotikų, besiskundusių chronišku nuovargiu, alergija ir depresija.  Ilgalaikis gydymas  prieš grybeliniu vaistu, davė puikius rezultatus. Gydytojo Truss pacientai skundėsi daugybe simptomų, kurių...
Keptos daržovės ardo dantų grožį
2011.11.25 HomoSanitus / Age
Pavojus dantukams atjojo iš tos pusės, iš kurios visai nesitikėta. Tyrimai parodė, kad visų pasaulio virėjų taip mėgiamos apkeptos daržovės, turinčios mažai kalorijų ir daug vitaminų, yra ištikimos karieso sąjungininkės. Jų rūgštingumo lygis toks didelis, kad pilnai gali ardyti dantų emalį. Britų  Dundee University mokslininkai sulygino virtų, troškintų ir keptų daržovių rūgštingumą ir išsiaiškino, kad keptų daržovių vidutinis pH yra 4,6, kai tuo tarpu dantims saugus pH yra virš 5,5. Produktų su žemu pH yra daug – actas, vynas, citrusiniai... Kai kuriuose gaivinančiuose gėrimuose rūgšties yra tiek, kad pH nukrenta net iki 2,9. Apie šių gėrimų daromą žalą dantims žino daugelis, bet keptų daržovyčių nedraugiškumą galima pavadinti siurprizu....
 
Byla prieš civilizacijų maistą
2011.05.20 HomoSanitus / Rokas Balčiūnas
Ekologiškumo mada keliauja per Lietuvą. Mūsų akimis tai, kas ekologiška, jau savaime atrodo sveika. Ieškome ekologiškų vaisių, daržovių ar kitų maisto produktų. Gal net auginamės juos patys ir tikime, kad viskas, kas yra iš gamtos, yra sveika. Bet kaip iš tiesų mes klystame… Mitui, kad „natūralu“ tolygu „sveika“, sugriauti galima paminėti kardinalų pavyzdį – tai visi nuodingi gyvūnai bei augalai. Jų išskiriamos medžiagos yra pačios natūraliausios ir vis dėlto pačios pavojingiausios mūsų organizmui – su šiuo pavyzdžiu, manau, visi sutinka. Bet yra daug daugiau pavyzdžių, kai medžiaga iš gamtos yra ne tik kad ne naudinga, bet ir žalinga mūsų organizmui. Mano tikslas yra parodyti, kad aklas tikėjimas reklaminėmis bei agitacinėmis frazėmis yra...
Šaltiena – pavojus ar išsigelbėjimas?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Arba kodėl paliegėlius girdo sultiniais? Civilizuotiems ir turtingiems mėsos valgytojams būtinos košės arba/ir daržovės, nes  prabangiai gyvenantys ir mėsą dažniausiai valgo prabangią – be riebaliuko, be kremzlyčių, gryną raumenuką. Štai tokią informaciją apie angliavandenius pateikia mums Vikipedija: „Žmogaus maiste angliavandeniai nėra būtini, nes organizme baltymai gali būti verčiami angliavandeniais. Kai kurių žmonių dietoje angliavandenių kiekis artimas 0 %, bet jie išlieka sveiki. Tačiau angliavandenių įsisavinimui reikia mažiau vandens nei baltymų ar riebalų įsisavinimui, todėl jie išlieka svarbiu energijos šaltiniu.“ Pabraukta frazė nereiškia, kad galima valgyti tik mėsą ir išlikti sveikiems. Kad ši sąlyga būtų išpildyta, yra dar viena...
 
Kur glūdi mėsos sultinio skonio paslaptis?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Šis veikalas – kulinarų kulinaro Grigaliaus garbei. Bet kuris audinys – tai ne šiaip sau atsitiktinai suverstų ląstelių krūva. Tai pakankamai sudėtinga struktūra, kurioje galima išskirti keletą principinių komponentų. Bet kurio organizmo audinio statybos pagrindas yra neląstelinis matriksas. Tai toks specialus gelis arba žele, kuriame jau yra visa kita. Kaip ir bet kuri žele, šis matriksas 95-99% sudarytas iš vandens, o struktūrą jam suteikia gliukozaminoglikanai (žele tam panaudojamas želatinas arba pektinas). Tarp kitko, gliukozaminas labai neblogai padeda esant įvairioms stuburo ir sąnarių ligoms – jo pagrindu gaminama visa eilė vaistų. Maktrikse taip pat yra skaidulos, sudarytos iš baltymų kolageno ir elastino, kurie geliui priduoda tvirtumo. Jei šių skaidulų daug, tai vietoje...
Kodėl kuo saldesnė uoga, tuo mažesnė?
2011.05.10 HomoSanitus / Age
Jei gali suvalgyti žalią – nevirk, jei gali suvalgyti virtą – nekepk, jei negali nekepti – klausk savęs ar tikrai nori valgyti. Internete vis labiau plinta informacija apie žaliavalgystę. Taip, neapdorotas maistas yra sveikesnis, tačiau nereikia  perlenkti lazdos. Daugelis žaliavalgių, ieškodami kaip padaryti savo valgomą žolę skanesnę, prisigalvoja įvairiausių mišinių, kuriuos dar ir supjausto smulkintuvu taip, kad jie pavirsta į skystą tyrelę. Jei paklausi kam tai jie daro, atsakymas dažnai būna: „taip skaniau ir įsisavinimas geresnis“ Na, jei jau kažkokia žolė nėra skani, tai kam maskuoti jos skonį kokiu nors saldžiu vaisiumi ar uoga? Neskanu – nevalgyk. Kai  valgomas kiaušinis, jis skanus ir be jokių priedų. Kai valgoma virta vištiena, ji skani ir be priedų. Kai...
 
Kiaušinis
2011.05.04 HomoSanitus / Age
Pramuši bronzą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą. Daugelyje tautų kiaušinis yra vienoks ar kitoks simbolis. Tai pradžios simbolis. Ir ne atsitiktinai taip yra, nes kiaušinis savo sudėtimi yra vienas iš geriausių maisto produktų – daugeliui gyvūnų kiaušinis yra delikatesas Nr.1. Į kiaušinio sudėtį įeina vertingiausios ir gyvybiškai svarbios medžiagos. Bet pradžioje keletas žodžių apie jo sandarą. Kiaušinis padengtas plonu apvalkalu, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra kalcio karbonatas. Jeigu ant šio apvalkalo užlašinsime rūgšties, tai įvyks reakcija, kurios metu išsiskirs nestabili angliarūgštė, iš karto skylanti į vandenį ir anglies dioksido dujas. Po lukštu yra  apvalkalas. Šviežiai...
Ar naudinga žmogui gerti pieną ?
2011.04.28 HomoSanitus / Age
Karvė, kaip ir žmogus, nesugeba savo fermentais suvirškinti celiuliozės – medžiagos, kurios yra daug augaluose. Vietoj karvės tai daro bakterijos, gyvenančios karvės žarnyne. Raguotosios skrandis labai didelis, iki 300 litrų, ir jame yra keletas skyrių. Karvės sukramtyta ir seilėmis suvilgyta žolė patenka į pirmą skyrių (priešskrandis), kuriame intensyviai dirba rauginimo mikroorganizmai. Viename pirmojo skyriaus turinio grame yra daugiau kaip 10 milijardų bakterijų. Jų maistas yra celiuliozė ir ją vartodami jie dauginasi dideliu greičiu. Tame skrandžio skyriuje gyvena ne tik mikrobai, bet ir daugialąsčiai pirmuonys – infuzorijos. Jos minta bakterijomis ir irgi greitai dauginasi. Kai mikrobų koncentracija pasiekia žymų kiekį, karvė nusiurbia visą skystį su mikroorganizmais į sekantį skyrių, o nusausinta žolė atryjama ir...
 
Kokiu produktu baigti valgymą?
2011.04.20 HomoSanitus / Age
Tam, kad atsakytume į šį klausimą, turime paanalizuoti kaip gi elgiasi ir kokį variantą siūlo pats žmogaus organizmas. Tam reikalui žvelgiame į tyrimus, kurie yra atlikti su motinos pienu. Pasirodo, kad motinos pieno sudėtis kinta ne tik paros bėgyje, bet ir vieno maitinimo metu. Gamta, saugodama mažylį nuo persivalgymo, sugalvojo tokį mechanizmą: motinos piene maitinimo metu didinti riebalų kiekį. Pačioje maitinimo pabaigoje riebalų kiekis maiste išauga 4-5 kartus, lyginant su maitinimo pradžia. Sotumo jausmas žadinamas riebalais, bet ne baltymais ir tuo labiau ne angliavandeniais. Kai kurių dietologų siūlymai storuliams pradėti valgymą išgeriant vandens ir taip užpildant skrandžio tūrį menkai gelbėja – vanduo iš skrandžio greitai pasišalina. Tam kur kas labiau tinka riebalai – jie virškinami...
Eskimų mityba ir Omega-3
2011.04.12 HomoSanitus / Age
Dėka Omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių propagandos pasaulyje visi gerai žino, kad eskimai neserga širdies-kraujagyslių ligomis, artritu, alergijomis, nesiskundžia dantimis ir beveik neserga vėžiu. Pagal medicinos propagandą jų gera sveikata sąlygota dietos, kurioje yra gausu lašišos, ruonio, banginio mėsos, labai turtingos eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR)  rūgštimis. Omega-3 propagandistai kažkodėl ignoruoja tą faktą, kad yra visa eilė nacionalinių virtuvių, kuriose nėra nei lašišos, nei ruonių, nei banginių, o žmonių sveikata tuose regionuose ne ką blogesnė, negu pas eskimus. Reali padėtis tikriausiai jus nustebins: eskimai nevartoja Omega-3 dideliais kiekiais. Jų dieta „turtinga“ Omega-3 tik tuo požiūriu, kad eskimams Omega-3 tenka vartoti daugiau už žemyno...
 
Kuo ruginė naminė geresnė už valstybinę kvietinę?
2010.12.18 HomoSanitus / Age
Kai lupa pagyvenęs sugėrovas trečią šimtgraminę kvietinės ugninės, nebandykite jam aiškinti, jog alkoholį gerti ir dar tokiais kiekiais yra negerai. Užkąsdamas lašiniais ir svogūnu eilinę į save suverstą „stopkę“, atsivėrusiu atviryste nuo dozės ir tvirtu kaip filosofo A.Šliogerio balsu pareikš: – Ką tu man aiškini, mano senelis visą gyvenimą gėrė „samagoną“, užkando lašiniais su duona ir „macnu“ svogūnu, o sulaukė 95-rių ir nenusišnekėdavo taip, kaip tu dabar! Štai taip, „žinovai“ viską žino. Ir dar turi geležinę logiką, kuri išveda per bet kokius spirituotus brūzgynus į tiesų ir aiškų kelią, kurio sukreivinti nepajėgs jokie pašaliniai kažkieno brukami  pastebėjimai. Palikime kol kas alkoholyje...
Intelektas – parduotuvės krepšio turinyje
2010.12.13 HomoSanitus / Age
Geriau brangesnio mažiau, negu  daug, bet šlamšto. Kuo toliau, tuo dažniau girdžiu žmones kalbant, kad jau nebėra normalaus maisto parduotuvėse ir prekybos centruose. Ir liejasi kaltinimai prekeivių pusėn – jie ir tokie, ir anokie, ir dar kažkokie. Tačiau niekas nenori pasiimti veidrodžio ir pasižiūrėti kaip atrodo pats, bet dar svarbiau pasižiūrėti kaip atrodo gretimai eilėje prie kasos stovintis pirkėjas, o konkrečiai – kokias prekes perka jo apsipirkimo kolega ir ką perka pats. Mintijate, kad ne jūsų reikalas ką eilėje stovintys sukrovė ant transporterio juostos kelionei link kasos? Kad nėra reikalo kištis į svetimus reikalus? O ar jau taip visai nieko bendro su jumis neturi greta perkančio pasirinkimas iš parduotuvės lentynų? Didžioji dalis nepatenkintųjų ir abejingųjų nesupranta vieno esminio...
 
Augalai – gamtos dovana mums?
2009.12.03 HomoSanitus / Donatas T.
Daugeliui žmonių tapo įprasta gyvulinės kilmės produktus sieti su ligomis, o augalinės, priešingai – su sveikata, ilgaamžiškumu ir gera savijauta. Tokiam įsitikinimui padėjo susiformuoti nepagrįsta cholesterolio ir sočiųjų riebalų baimė, vegetarizmo idėjos bei keistas požiūris, kad augalai Žemėje tik ir auga tam, kad būtų suvalgyti. Biologiškai augalija yra tokia pat gyva kaip ir gyvūnija. Augalai yra gerai prisitaikę išlikti ir tikrai nenori būti kieno nors maistu (išskyrus  kai kurias specialiai tam pritaikytas augalų dalis, pavyzdžiui, vaisius, kurie yra skirti pritraukti augalo sėklas galinčius pernešti gyvūnus). Skirtumas toks, kad gyvūnas, nenorėdamas  tapti plėšrūno pietumis gali mėginti pabėgti ar pasislėpti, o augalai tokių galimybių neturi ir nuo jais besimaitinančių...
Apie riebalus
2009.04.05 HomoSanitus / Valentinas Kameneckis
Jau kuris laikas riebalams yra paskelbtas karas ir nemažai žmonių savo mityboje jų vengia, o ypač vengia gyvulinių riebalų. Kažkodėl dauguma nusprendė, kad daugybės ligų, tokių kaip diabetas, širdies-kraujagyslių ligos, kaltininkas yra riebalai. Toks požiūris ne tik neteisingas, bet ir kenksmingas. Žmogaus organizmas negali apsieiti be riebalų. Klausimas tik kurie riebalai organizmui naudingi, o kurie žalingi. Egzistuojanti klasifikacija riebalus skirsto į tris rūšis: mononesotieji, polinesotieji ir sotieji riebalai. Riebalai, į kurių sudėtį įeina Omega 3 nesočiosios riebiosios rūgštys, reikalingi daugeliui mūsų organizmo funkcijų – smegenų veiklai, ląstelių membranų pralaidumui... Šių riebalų yra daugelyje augalinių aliejų ir žuvų taukuose. Kuo žuvis gyvena šiauriau ir gilesniuose vandenyse, tuo jų...
 
Po 18-tos valandos - nevalgyti
2008.11.16 HomoSanitus / Age
Šį kartą paanalizuosime  šią daugelį kankinančią procedūrą (neliesti šaukšto po 18-tos val.) visai kitokiu požiūriu. Daugelį domina tik šio apribojimo atsakas į liemens apimties parametro kitimą, bet kur kas svarbesnis yra  jo poveikio mechanizmas, susijęs su organizmo fermentų veikla. Fermentas (enzimas, lot. fermentum), išvertus į žemišką lietuvišką kalbą, yra raugas. Fermentacija – rūgimo procesas. Fermentai – tai biologinės kilmės katalizatoriai (skatintojai), o mokslas apie juos vadinasi enzimologija. Mūsų organizmuose kas sekundę įvyksta tūkstančiai cheminių reakcijų. Jei tos reakcijos vyktų ne organizme, jų trukmė būtų labai ilga – kai kurioms prireiktų dešimčių, kitoms šimtų, o kai kurioms ir tūkstančių metų. Ne organizme jos lėtos ir...
Soja - moteriškas maistas?
2008.10.30 HomoSanitus / Age
Aplinkos sąlygos ir maistas vienaip ar kitaip įtakoja mūsų organizmą. Vyksta nesibaigiančios sveikos mitybos ir gyvenimo būdo paieškos jau daugelį metų, kurių tikslas – padaryti mūsų gyvenimą sveikesnį ir ilgesnį. Bet kurios naujovės mityboje tikrai įtakoja mūsų sveikatą. Tūkstančius metų mūsų organizmai mito maistu, kurio sudėtis, laikui bėgant, kito labai nežymiai. Be to ir žmogus buvo daug labiau  sėslesnis – jis neskraidžiojo, taip paprastai ir greitai, kaip dabar, uždarbiauti ar pramogauti į priešingą žemės rutulio pusę. Sėslumas, maisto produktų sudėties bei įvairovės stabilumas žmogaus organizmą  pritaikė vartoti  tuos maisto produktus, kuriais  jis buvo maitinamas daugelį šimtmečių ar tūkstantmečių. Aplinkos sąlygos įtakoja ne tik į mūsų gyvenimo būdą, bet ir į...
 
Tai mėsytės ar žolytės?
2008.10.22 HomoSanitus / Age
"Mus teršia ne tai, ką mes dedame į burną, bet tai, kas iš jos išeina".   Žymaus filosofo kalbų aido užrašų fragmentas Didžiajai daliai žmonių sveikas gyvenimo būdas dažniausiai asocijuojasi su vegetarizmu. Retokai žmonės pagalvoja apie tai, kokioje pasaulio vietoje jie gyvena, prie kokių gamtinių sąlygų jų organizmas turi prisitaikyti jų gyvenamoje vietoje. Vienas iš pagrindinių faktorių, kurie mus adaptuoja prie aplinkos, yra maistas, kurį mes valgome. Jeigu išmokome lėktuvais, automobiliais ar laivais atsigabenti maisto iš svetur, tai mūsų organizmas šito kol kas netoleruoja. Gal būt evoliucija pritaikys žmogaus organizmą prie gyvenimo būdo ypatumų, tačiau tai mažai tikėtina, nes pokyčiai mityboje ir gyvenimo būde kinta per greit, kad evoliucija suspėtų koja kojon....
Theobroma cacao – dievų maistas?
2008.10.15 HomoSanitus / Age
Šiaip jau įprasta manyti, jog šokoladas nėra sveikas maistas, tačiau tai anaiptol nėra taip visais atvejais. Visų pirma, šokoladas šokoladui nelygus. Pagrindinis faktorius, kuris nusako šokolado naudingumą yra kakavos kiekis jame. Kuo didesnis procentas jame kakavos, tuo šokoladas yra vertingesnis, nes būtent kakavoje yra didelis kiekis flavonoidų – medžiagų antioksidantų, kurios reguliuoja laisvųjų radikalų kiekį organizme. Vartojamas nedideliais kiekiais kokybiškas šokoladas šiek tiek mažina kraujospūdį – tai įrodė tyrimas atliktas Panamoje su Kuno indėnais. Jie savo racione vartoja didelį kiekį flavonoidų turinčios kakavos, tačiau hipertenzinės ligos požymių neturi. Dar viena gera savybe pasižymi geras šokoladas – jis, kaip ir aspirinas, skystina kraują –...
 
Virškinamasis traktas
2008.10.10 HomoSanitus / Age
Dialogas. Moteris serga onkologine liga. Devinti metai. Gydytojai išbandė beveik visas savo gydymo metodikas ir šiandien ir jie, ir ji jau supranta, kad trumpokai tarnavęs kūnas linksta prie žemės, o dūšia  jau dairosi dangaus link. Kalba pasisuka apie muilinius TV serialus. Moteris su visomis smulkmenomis pasakoja, ką kuris su kuria ir kaip, ir dėl ko... Ilgesnėje pauzėje paklausiu: -Ar žinote kas tai yra blužnis? -Organas. -O kurioje organizmo vietoje ji? -  ... Mums įdomi „dark side of the moon“, mes skubame žinoti ką veikė vakar Perdolentijos prezidento šuo, mums svarbu kokio plonumo Rozalijos liemuo, bet mums dažniausiai visai nesvarbu kas vyksta... mumyse.   Jeigu jau nutarėte pasidomėti mityba, tai pradžioje – pasidomėkite savo kūno dalimi, kuri labiausiai su tuo surišta. ...
Kodėl sveika gerti sultis?
2008.08.02 HomoSanitus / Age
    Atsakyme yra keli faktoriai. Pirmasis iš jų – sulčių įsisavinimas yra daug greitesnis, nei kieto maisto. Antrasis – efektyvesnis organizmo papildymas mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais. Trečiasis – šviežių sulčių oksidacinis-redukcinis potencialas (ORP) yra artimas žmogaus skysčių ORP (apie -70 mV).    Sultys įsisavinamos jau dvylikapirštėje žarnoje. Jei žmogus užsikrėtęs žarnyno kirmėlėmis ar kitais parazitais (o tokių pakankamai nemažas procentas), geriant sultis, parazitai yra beveik nemaitinami – maistas iki jų nenueina ir žmogaus savijauta gerėja. Gerdami sultis, organizmą papildome kokybišku koloidiniu vandens tirpalu. Kuo ORP neigiamesnis (daugiau redukcinis), tuo sultys pasižymi stipresnėmis antioksidacinėmis savybėmis. ORP potencialas, išspaudus sultis,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Kad išvalyti viena, būtina ištepti kažka kitą, bet galima ištepti viską, taip nieko ir neišvalius. 
Lourens Dž. Piter
Forumas
HS Forumo taisyklės
(113757 pranešimai)
paskutinis 2016-12-03 10:38:09
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(15191 pranešimai)
paskutinis 2016-12-02 18:14:33
Naujausi komentarai
Barry Hamilton
2016-12-03 06:02:22

Barry Hamilton
2016-12-03 05:04:24

Khalifa Steve
2016-12-02 04:06:06

Larry Fox
2016-12-01 14:17:22

payday loan
2016-12-01 12:52:46

RocioXRuma
2016-12-01 01:50:41

Jonna
2016-11-30 06:55:27

carlos juan
2016-11-28 13:41:33

xxx
2016-11-26 20:14:25

oceanicfinance
2016-11-26 17:52:08

Daniel John
2016-11-26 15:38:35

IRENE FERNANDEZ
2016-11-21 15:21:13

IRENE FERNANDEZ
2016-11-21 15:20:39

louis
2016-11-14 11:02:44

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės