Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
S?lenos tvarko virškinim??
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / Mityba / S?lenos tvarko virškinim??
Pastaruoju metu tiek oficialioji medicina, tiek  "sveikatintojų" atstovai iš liaudies bruka mintį, kad sėlenos ar skaidulos maiste labai pagerina virškinimą. Bet yra žmonių įsitikinimai ir yra neginčytini žmogaus fiziologijos faktai:

 Motinos pienas neturi nei skaidulų, nei sėlenų, tačiau vaikučio virškinimas puikus ir tuštinasi jis po kelis kartus per parą.
 Žmonės, kurių virškinimas puikus, tuštinasi laiku ir normaliai net ir tada, jei jie geria tik vandenį.
 Žmonės, išbandę Atkinsono baltyminę dietą, įsitikina, kad virškinimas vyksta normaliai, nors maiste skaidulų beveik nėra.
 Šiaurės tautos(eskimai ir kitos) nenaudoja maisto, turinčio skaidulinių medžiagų, tačiau virškinimas puikus ir vidurių užkietėjimu jos nesiskundžia.

 Kuo daugiau skaidulinių medžiagų valgome, tuo turėtų gerėti virškinimas. Juk jos gerina virškinimą. Bet taip nėra. Pabandykite gausiai valgyti sėlenų ir po kurio tai laiko tikrai turėsite virškinimo problemų. Ir atvirkščiai – stipriai padidinkite  jogurtinių bakterijų kiekį maiste ir nuo to jūsų virškinimas bei tuštinimasis tik pagerės.
 Normalių išmatų  sudėtyje neturi būti nesuvirškinto maisto liekanų. Baltymai, riebalai, angliavandeniai ir skaidulos turi būti pilnai suvirškinti. Jei kas nors išėjo iš jūsų organizmo nesuvirškinta, tai reiškia, kad jūsų virškinimas sutrikęs arba ta medžiaga nėra maistas iš viso. Net maistinės skaidulos turi būti žarnyno bakterijų suvirškintos. Jei taip nėra, išvada viena – jūsų virškinimo sistema išsiderinusi ir bandyti ją sureguliuoti dar didesniu skaidulų ar sėlenų kiekiu yra neišmintinga.
 Žmogaus, kurio virškinimo sistema dirba puikiai, išmatose galima rasti tik vandens, žarnyno bakterijų, negyvų kūno ląstelių ir bakterijų, mineralinių druskų, spalvinio pigmento ir riebalų pėdsakų. Žarnyno bakterijos  turi sudaryti didžiąją išmatų dalį – nuo 30% iki 75%. Jų žmogaus žarnyne yra apie 400 rūšių. Pirmąją porciją žarnyno bakterijų gimęs žmogus gauna su motinos priešpieniu(krekenomis), o po to tas procesas tęsiasi geriant motinos pieną iki šešto mėnesio. Tik tada  žarnyne pilnai susiformuoja žarnyno mikroflora. Tai viena iš  priežasčių kodėl gimęs vaikas turi gauti ir mamos priešpienį, ir mamos pieną iki šešių mėnesių amžiaus. Patikėsite savo mažylio mitybą „dėdei Nestle“ ar kitiems - vaikui dažnai ėmus sirgti, kaltinkite tik savo kvailumą. Gerųjų bakterijų apsigyvenimas vaiko žarnyne – vienas iš imuniteto formavimo etapų. Netgi maitinant vaiką motinos pienu, ne visada vyksta viskas sklandžiai – juk ne visų mamų žarnyno darbas yra idealus. Jei mama turi problemų – jos piene naudingų bakterijų bus maža.

 Žarnyno bakterijos yra toks pats neatsiejamas nuo organizmo organas kaip ir pvz.kaulų čiulpai.

 Žarnyno mikrofloros funkcijos:

a) normalaus vandens kiekio žarnyne palaikymas. Bakterijos didžiąja dalimi susideda iš vandens. Sausos išmatos rodo mažą žarnyno bakterijų kiekį;
b) vitaminų gamyba – B grupė, B12, vitaminas K;
c) žarnyno epitelio(gleivinės) apsauga nuo nepageidaujamų bakterijų – konkurencinė kova tarp svetimų organizmui ir saviškių.
d) veikia šeimininko imuninę sistemą daugeliu lygių, tarp jų citokinų gamybą, vienabranduolių ląstelių proliferaciją,
fagocitozę. Be to, in vitro ir tyrimuose su gyvūnais nustatyta, kad bifidobakterijos gana intensyviai skatina ir IgA sintezę žarnyne, Pejerio plokštelėse skatina į makrofagus panašias ląsteles atpalaiduoti B ląstelių mitozę stimuliuojantį faktorių ir taip skatina antikūnų gamybą prieš maisto alergenus ir patogenus.

 Dar šiek tiek apie skaidulas ir sėlenas. Jeigu jūs gyvenate „sveikai“ ir savo mityboje naudojate sėlenas ar daug skaidulinio maisto, bet mažai ar visai nevartojate valgomosios druskos, reikalai klostosi taip: normaliai funkcionuojančio žarnyno pH turi būti 6,0 – 7,2. Trūkstant organizme natrio, kasa negali pagaminti neutralizuojančių rūgštį fermentų ir iš dvylikapirštės žarnos toliau keliauja chimusas, kurio pH<6,0. Kitaip sakant, chimusas keliauja stipriai rūgstantis. Rūgimo procesas analogiškas tam, kuris vyksta ir vyno gamyboje, kurio metu, kaip žinote, susidaro spiritas, o jo poveikis bakterijoms žinomas – juo sterilizuojami  medicininiai įrankiai. Palaipsniui žarnyno geroji mikroflora sunaikinama ir tada belieka jau ne šaukšteliais, bet šaukštais semti „išganytojas“ sėlenas, tikintis, kad jos padarys stebuklą. Tik reikalai dažniausiai baigiasi priešingai – dar didesnėmis žarnyno problemomis ir nestabiliu, nekokybišku tuštinimusi. Žarnyno reikalus tvarkyti reikia ne sėlenomis, o probiotikais – maistu, kuriame gausu žmogui naudingų bakterijų. Kaip atskirti kuriame jų apstu ir jos dar gyvos? Padėkite parai neatidarytą jogurto indelį šiltai(apie 45 oC) ir, jei po paros jo dangtelis stipriai neišsipūtė, ten buvusių bakterijų dūšelės jau stumdosi eilėje pas Petrą prie vartų, o garsioji Activia tapo panele Pasivia. Beje,  vidurių tvarkymą garsiajame „probiotike“ atlieka priedas inulinas – stabilizuojanti medžiaga, kuri turi ir vidurius laisvinančių savybių, o ne gerosios bakterijos.
 Žmogus evoliucijoje naudojo maistą, kuriame skaidulų buvo nedaug, dėl tos priežasties jo virškinimo trakte nėra tobulo mechanizmo virškinti skaidulas. Cukraus ir krakmolų likučius organizmas suvirškina plonose žarnose, tačiau skaliduloms suvirškinti jose nėra reikalingų fermentų. Skaidulos yra dviejų rūšių - tirpios ir netirpios. Tirpiosios skaidulos vidurius laisvina, nes sulaiko vandenį storojoje žarnoje, o netirpiosios virškinimo trakte išbrinksta padidėdamos 4-5 kartus, taip sugerdamos virškinimo sultis, fermentus, kurių "besigydančiam" sėlenomis ir taip stoka(jei nestokotų,  virškinimo problemų ko gero nebūtų). Padidėjęs dėl netirpstančių skaidulų išbrinkimo, žarnyno turinys gali, jei problemų yra, dar labiau jas pagilinti -  virškinimo organų ištempimas tokiems žmonėms ypač nepageidaujamas(hemorojų turinčiam - rizika jį komplikuoti). Be to, brinkdamos netirpios skaidulos  sugeria jau ir paruoštus organizmo įsisavinimui vitaminus, mineralines medžiagas, amino rūgštis..., kurios keliaus kartu su nesuvirškintomis skaidulomis  ne kur kitur, o į kanalizaciją. Skaidulos gali būti padidėjusio meteorizmo(vidurių pūtimo) priežastimi - dujos susidaro skaiduloms fermentuojantis ir rūgstant storojoje žarnoje. Ir apskritai, kad virškinimo sistema atsigautų, labai sveika sumažinti maisto kiekį arba tiesiog pabadauti. Juk jei kažkoks įrenginys blogai dirba, tai ar ims jis geriau dirbti įvertus jam papildomai žaliavos, kuri net nenumatyta jo techniniame pase - skaidulų organizmas nesugeba virškinti. Tai ar jam palengvės, jei jų imsite vartoti daugiau?
 Reikia atsiminti, kad skaidulas virškina bakterijos, o turinčiam storosios žarnos problemų kaip taisyklė jų trūksta. Tai kas gi virškins tas skaidulas ir gamins iš jų amino rūgštis, vitaminus, jei bakterijų nėra, o žmogaus organizmas celiuliozės neįveikia? Tokiam žmogui, atvirkščiai, reikia maitintis tuo maistu, kuris pilnai suvirškinamas plonose žarnose - baltymais (jie būtini kaip amino rūgščių šaltinis) ir tais angliavandeniais, kuriuose nėra skaidulų. Tik susitvarkius ir atsistačius storosios žarnos funkcijai galima sugįšti prie skaidulinio maisto.

 Ar reikia sveikam žmogui skaidulų vengti maiste? Žinoma, kad ne. Tas jų kiekis, kuris natūraliai yra produkte, nesukelia žarnynui jokių problemų. Atvirkščiai - papildo organizmą  amino rūgštimis ir vitaminais. Rašome straipsnyje apie tą atvejį, kai iš sėlenų laukiama gydomojo stebuklo. Mes ne ožkos, kad graužtume skaidulas saugiai ir neribotais kiekias. Prisiminkite kaip atrodo jų išmatos. Toki vaizdą įgavusios žmogaus išmatos niekada nelaikomos geros sveikatos požymiu.

Norintiems plačiau:
..................................

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (9)
 
Mielės
2011.12.30 HomoSanitus / Rūta S.
 Visi esame girdėję istorijų, kai žmogus skundžiasi ir tuo ir anuo, eina nuo daktaro pas daktarą, o tyrimai nepriekaištingi. Galų gale gydytojai pradeda rašyti psichotropinius vaistus – suprask, simptomų priežastys psichologinės, žmogelis išsigalvoja sau ligą. O tiesa gali būti paprasta. 1970m. C. Orian Truss, Birmingemo alergologas, pirmą kartą prašneko apie daugybę chroniško nuovargio ir imuniteto disfunkcijos sindromo (CHRONIC FATIGUE IMMUNE DYSFUNCTION SYNDROME (CFIDS))  simptomų, susijusių su Candida albicans. Truss sėkmingai gydė šimtus pacientų, vadinamųjų neurotikų, besiskundusių chronišku nuovargiu, alergija ir depresija.  Ilgalaikis gydymas  prieš grybeliniu vaistu, davė puikius rezultatus. Gydytojo Truss pacientai skundėsi daugybe simptomų, kurių...
Keptos daržovės ardo dantų grožį
2011.11.25 HomoSanitus / Age
Pavojus dantukams atjojo iš tos pusės, iš kurios visai nesitikėta. Tyrimai parodė, kad visų pasaulio virėjų taip mėgiamos apkeptos daržovės, turinčios mažai kalorijų ir daug vitaminų, yra ištikimos karieso sąjungininkės. Jų rūgštingumo lygis toks didelis, kad pilnai gali ardyti dantų emalį. Britų  Dundee University mokslininkai sulygino virtų, troškintų ir keptų daržovių rūgštingumą ir išsiaiškino, kad keptų daržovių vidutinis pH yra 4,6, kai tuo tarpu dantims saugus pH yra virš 5,5. Produktų su žemu pH yra daug – actas, vynas, citrusiniai... Kai kuriuose gaivinančiuose gėrimuose rūgšties yra tiek, kad pH nukrenta net iki 2,9. Apie šių gėrimų daromą žalą dantims žino daugelis, bet keptų daržovyčių nedraugiškumą galima pavadinti siurprizu....
 
Byla prieš civilizacijų maistą
2011.05.20 HomoSanitus / Rokas Balčiūnas
Ekologiškumo mada keliauja per Lietuvą. Mūsų akimis tai, kas ekologiška, jau savaime atrodo sveika. Ieškome ekologiškų vaisių, daržovių ar kitų maisto produktų. Gal net auginamės juos patys ir tikime, kad viskas, kas yra iš gamtos, yra sveika. Bet kaip iš tiesų mes klystame… Mitui, kad „natūralu“ tolygu „sveika“, sugriauti galima paminėti kardinalų pavyzdį – tai visi nuodingi gyvūnai bei augalai. Jų išskiriamos medžiagos yra pačios natūraliausios ir vis dėlto pačios pavojingiausios mūsų organizmui – su šiuo pavyzdžiu, manau, visi sutinka. Bet yra daug daugiau pavyzdžių, kai medžiaga iš gamtos yra ne tik kad ne naudinga, bet ir žalinga mūsų organizmui. Mano tikslas yra parodyti, kad aklas tikėjimas reklaminėmis bei agitacinėmis frazėmis yra...
Šaltiena – pavojus ar išsigelbėjimas?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Arba kodėl paliegėlius girdo sultiniais? Civilizuotiems ir turtingiems mėsos valgytojams būtinos košės arba/ir daržovės, nes  prabangiai gyvenantys ir mėsą dažniausiai valgo prabangią – be riebaliuko, be kremzlyčių, gryną raumenuką. Štai tokią informaciją apie angliavandenius pateikia mums Vikipedija: „Žmogaus maiste angliavandeniai nėra būtini, nes organizme baltymai gali būti verčiami angliavandeniais. Kai kurių žmonių dietoje angliavandenių kiekis artimas 0 %, bet jie išlieka sveiki. Tačiau angliavandenių įsisavinimui reikia mažiau vandens nei baltymų ar riebalų įsisavinimui, todėl jie išlieka svarbiu energijos šaltiniu.“ Pabraukta frazė nereiškia, kad galima valgyti tik mėsą ir išlikti sveikiems. Kad ši sąlyga būtų išpildyta, yra dar viena...
 
Kur glūdi mėsos sultinio skonio paslaptis?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Šis veikalas – kulinarų kulinaro Grigaliaus garbei. Bet kuris audinys – tai ne šiaip sau atsitiktinai suverstų ląstelių krūva. Tai pakankamai sudėtinga struktūra, kurioje galima išskirti keletą principinių komponentų. Bet kurio organizmo audinio statybos pagrindas yra neląstelinis matriksas. Tai toks specialus gelis arba žele, kuriame jau yra visa kita. Kaip ir bet kuri žele, šis matriksas 95-99% sudarytas iš vandens, o struktūrą jam suteikia gliukozaminoglikanai (žele tam panaudojamas želatinas arba pektinas). Tarp kitko, gliukozaminas labai neblogai padeda esant įvairioms stuburo ir sąnarių ligoms – jo pagrindu gaminama visa eilė vaistų. Maktrikse taip pat yra skaidulos, sudarytos iš baltymų kolageno ir elastino, kurie geliui priduoda tvirtumo. Jei šių skaidulų daug, tai vietoje...
Kodėl kuo saldesnė uoga, tuo mažesnė?
2011.05.10 HomoSanitus / Age
Jei gali suvalgyti žalią – nevirk, jei gali suvalgyti virtą – nekepk, jei negali nekepti – klausk savęs ar tikrai nori valgyti. Internete vis labiau plinta informacija apie žaliavalgystę. Taip, neapdorotas maistas yra sveikesnis, tačiau nereikia  perlenkti lazdos. Daugelis žaliavalgių, ieškodami kaip padaryti savo valgomą žolę skanesnę, prisigalvoja įvairiausių mišinių, kuriuos dar ir supjausto smulkintuvu taip, kad jie pavirsta į skystą tyrelę. Jei paklausi kam tai jie daro, atsakymas dažnai būna: „taip skaniau ir įsisavinimas geresnis“ Na, jei jau kažkokia žolė nėra skani, tai kam maskuoti jos skonį kokiu nors saldžiu vaisiumi ar uoga? Neskanu – nevalgyk. Kai  valgomas kiaušinis, jis skanus ir be jokių priedų. Kai valgoma virta vištiena, ji skani ir be priedų. Kai...
 
Kiaušinis
2011.05.04 HomoSanitus / Age
Pramuši bronzą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą. Daugelyje tautų kiaušinis yra vienoks ar kitoks simbolis. Tai pradžios simbolis. Ir ne atsitiktinai taip yra, nes kiaušinis savo sudėtimi yra vienas iš geriausių maisto produktų – daugeliui gyvūnų kiaušinis yra delikatesas Nr.1. Į kiaušinio sudėtį įeina vertingiausios ir gyvybiškai svarbios medžiagos. Bet pradžioje keletas žodžių apie jo sandarą. Kiaušinis padengtas plonu apvalkalu, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra kalcio karbonatas. Jeigu ant šio apvalkalo užlašinsime rūgšties, tai įvyks reakcija, kurios metu išsiskirs nestabili angliarūgštė, iš karto skylanti į vandenį ir anglies dioksido dujas. Po lukštu yra  apvalkalas. Šviežiai...
Ar naudinga žmogui gerti pieną ?
2011.04.28 HomoSanitus / Age
Karvė, kaip ir žmogus, nesugeba savo fermentais suvirškinti celiuliozės – medžiagos, kurios yra daug augaluose. Vietoj karvės tai daro bakterijos, gyvenančios karvės žarnyne. Raguotosios skrandis labai didelis, iki 300 litrų, ir jame yra keletas skyrių. Karvės sukramtyta ir seilėmis suvilgyta žolė patenka į pirmą skyrių (priešskrandis), kuriame intensyviai dirba rauginimo mikroorganizmai. Viename pirmojo skyriaus turinio grame yra daugiau kaip 10 milijardų bakterijų. Jų maistas yra celiuliozė ir ją vartodami jie dauginasi dideliu greičiu. Tame skrandžio skyriuje gyvena ne tik mikrobai, bet ir daugialąsčiai pirmuonys – infuzorijos. Jos minta bakterijomis ir irgi greitai dauginasi. Kai mikrobų koncentracija pasiekia žymų kiekį, karvė nusiurbia visą skystį su mikroorganizmais į sekantį skyrių, o nusausinta žolė atryjama ir...
 
Kokiu produktu baigti valgymą?
2011.04.20 HomoSanitus / Age
Tam, kad atsakytume į šį klausimą, turime paanalizuoti kaip gi elgiasi ir kokį variantą siūlo pats žmogaus organizmas. Tam reikalui žvelgiame į tyrimus, kurie yra atlikti su motinos pienu. Pasirodo, kad motinos pieno sudėtis kinta ne tik paros bėgyje, bet ir vieno maitinimo metu. Gamta, saugodama mažylį nuo persivalgymo, sugalvojo tokį mechanizmą: motinos piene maitinimo metu didinti riebalų kiekį. Pačioje maitinimo pabaigoje riebalų kiekis maiste išauga 4-5 kartus, lyginant su maitinimo pradžia. Sotumo jausmas žadinamas riebalais, bet ne baltymais ir tuo labiau ne angliavandeniais. Kai kurių dietologų siūlymai storuliams pradėti valgymą išgeriant vandens ir taip užpildant skrandžio tūrį menkai gelbėja – vanduo iš skrandžio greitai pasišalina. Tam kur kas labiau tinka riebalai – jie virškinami...
Eskimų mityba ir Omega-3
2011.04.12 HomoSanitus / Age
Dėka Omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių propagandos pasaulyje visi gerai žino, kad eskimai neserga širdies-kraujagyslių ligomis, artritu, alergijomis, nesiskundžia dantimis ir beveik neserga vėžiu. Pagal medicinos propagandą jų gera sveikata sąlygota dietos, kurioje yra gausu lašišos, ruonio, banginio mėsos, labai turtingos eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR)  rūgštimis. Omega-3 propagandistai kažkodėl ignoruoja tą faktą, kad yra visa eilė nacionalinių virtuvių, kuriose nėra nei lašišos, nei ruonių, nei banginių, o žmonių sveikata tuose regionuose ne ką blogesnė, negu pas eskimus. Reali padėtis tikriausiai jus nustebins: eskimai nevartoja Omega-3 dideliais kiekiais. Jų dieta „turtinga“ Omega-3 tik tuo požiūriu, kad eskimams Omega-3 tenka vartoti daugiau už žemyno...
 
Kuo ruginė naminė geresnė už valstybinę kvietinę?
2010.12.18 HomoSanitus / Age
Kai lupa pagyvenęs sugėrovas trečią šimtgraminę kvietinės ugninės, nebandykite jam aiškinti, jog alkoholį gerti ir dar tokiais kiekiais yra negerai. Užkąsdamas lašiniais ir svogūnu eilinę į save suverstą „stopkę“, atsivėrusiu atviryste nuo dozės ir tvirtu kaip filosofo A.Šliogerio balsu pareikš: – Ką tu man aiškini, mano senelis visą gyvenimą gėrė „samagoną“, užkando lašiniais su duona ir „macnu“ svogūnu, o sulaukė 95-rių ir nenusišnekėdavo taip, kaip tu dabar! Štai taip, „žinovai“ viską žino. Ir dar turi geležinę logiką, kuri išveda per bet kokius spirituotus brūzgynus į tiesų ir aiškų kelią, kurio sukreivinti nepajėgs jokie pašaliniai kažkieno brukami  pastebėjimai. Palikime kol kas alkoholyje...
Intelektas – parduotuvės krepšio turinyje
2010.12.13 HomoSanitus / Age
Geriau brangesnio mažiau, negu  daug, bet šlamšto. Kuo toliau, tuo dažniau girdžiu žmones kalbant, kad jau nebėra normalaus maisto parduotuvėse ir prekybos centruose. Ir liejasi kaltinimai prekeivių pusėn – jie ir tokie, ir anokie, ir dar kažkokie. Tačiau niekas nenori pasiimti veidrodžio ir pasižiūrėti kaip atrodo pats, bet dar svarbiau pasižiūrėti kaip atrodo gretimai eilėje prie kasos stovintis pirkėjas, o konkrečiai – kokias prekes perka jo apsipirkimo kolega ir ką perka pats. Mintijate, kad ne jūsų reikalas ką eilėje stovintys sukrovė ant transporterio juostos kelionei link kasos? Kad nėra reikalo kištis į svetimus reikalus? O ar jau taip visai nieko bendro su jumis neturi greta perkančio pasirinkimas iš parduotuvės lentynų? Didžioji dalis nepatenkintųjų ir abejingųjų nesupranta vieno esminio...
 
Augalai – gamtos dovana mums?
2009.12.03 HomoSanitus / Donatas T.
Daugeliui žmonių tapo įprasta gyvulinės kilmės produktus sieti su ligomis, o augalinės, priešingai – su sveikata, ilgaamžiškumu ir gera savijauta. Tokiam įsitikinimui padėjo susiformuoti nepagrįsta cholesterolio ir sočiųjų riebalų baimė, vegetarizmo idėjos bei keistas požiūris, kad augalai Žemėje tik ir auga tam, kad būtų suvalgyti. Biologiškai augalija yra tokia pat gyva kaip ir gyvūnija. Augalai yra gerai prisitaikę išlikti ir tikrai nenori būti kieno nors maistu (išskyrus  kai kurias specialiai tam pritaikytas augalų dalis, pavyzdžiui, vaisius, kurie yra skirti pritraukti augalo sėklas galinčius pernešti gyvūnus). Skirtumas toks, kad gyvūnas, nenorėdamas  tapti plėšrūno pietumis gali mėginti pabėgti ar pasislėpti, o augalai tokių galimybių neturi ir nuo jais besimaitinančių...
Pragaištingas pažinimo medžio saldumas
2009.09.14 HomoSanitus / Age
Mūsų organizmo sveikata didele dalimi priklauso nuo to, kaip mes elgiamės aplinkoje. Santykiai su aplinka harmoningi – savijauta ir sveikata gera, elgiamės kaip papuola – tampame irzlūs ir ligoti. Kitais žodžiais sakant, nesubalansuotas gyvenimo skonių rinkinys – vienas iš mūsų problemų kaltininkų. Skonių tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Subalansuotas maisto skonis – vienas iš geros sveikatos garantų. Ką reiškia subalansuotas? O gi tai, kad valgant, jūsų liežuvis turi pajusti visus jums skirto šioje žemėje maisto skonius – saldų ir kartų, rūgštų ir sūrų, sutraukiantį, deginantį... Paanalizuokime koks skonis dominuoja mūsų maiste. Pažvelgę į kokio nors maisto produkto etiketę, pirmiausia dažniausiai pamatysime keletą visam mūsų maistui būdingų komponentų, kuriuos rasime...
 
Apie riebalus
2009.04.05 HomoSanitus / Valentinas Kameneckis
Jau kuris laikas riebalams yra paskelbtas karas ir nemažai žmonių savo mityboje jų vengia, o ypač vengia gyvulinių riebalų. Kažkodėl dauguma nusprendė, kad daugybės ligų, tokių kaip diabetas, širdies-kraujagyslių ligos, kaltininkas yra riebalai. Toks požiūris ne tik neteisingas, bet ir kenksmingas. Žmogaus organizmas negali apsieiti be riebalų. Klausimas tik kurie riebalai organizmui naudingi, o kurie žalingi. Egzistuojanti klasifikacija riebalus skirsto į tris rūšis: mononesotieji, polinesotieji ir sotieji riebalai. Riebalai, į kurių sudėtį įeina Omega 3 nesočiosios riebiosios rūgštys, reikalingi daugeliui mūsų organizmo funkcijų – smegenų veiklai, ląstelių membranų pralaidumui... Šių riebalų yra daugelyje augalinių aliejų ir žuvų taukuose. Kuo žuvis gyvena šiauriau ir gilesniuose vandenyse, tuo jų...
Po 18-tos valandos - nevalgyti
2008.11.16 HomoSanitus / Age
Šį kartą paanalizuosime  šią daugelį kankinančią procedūrą (neliesti šaukšto po 18-tos val.) visai kitokiu požiūriu. Daugelį domina tik šio apribojimo atsakas į liemens apimties parametro kitimą, bet kur kas svarbesnis yra  jo poveikio mechanizmas, susijęs su organizmo fermentų veikla. Fermentas (enzimas, lot. fermentum), išvertus į žemišką lietuvišką kalbą, yra raugas. Fermentacija – rūgimo procesas. Fermentai – tai biologinės kilmės katalizatoriai (skatintojai), o mokslas apie juos vadinasi enzimologija. Mūsų organizmuose kas sekundę įvyksta tūkstančiai cheminių reakcijų. Jei tos reakcijos vyktų ne organizme, jų trukmė būtų labai ilga – kai kurioms prireiktų dešimčių, kitoms šimtų, o kai kurioms ir tūkstančių metų. Ne organizme jos lėtos ir...
 
Soja - moteriškas maistas?
2008.10.30 HomoSanitus / Age
Aplinkos sąlygos ir maistas vienaip ar kitaip įtakoja mūsų organizmą. Vyksta nesibaigiančios sveikos mitybos ir gyvenimo būdo paieškos jau daugelį metų, kurių tikslas – padaryti mūsų gyvenimą sveikesnį ir ilgesnį. Bet kurios naujovės mityboje tikrai įtakoja mūsų sveikatą. Tūkstančius metų mūsų organizmai mito maistu, kurio sudėtis, laikui bėgant, kito labai nežymiai. Be to ir žmogus buvo daug labiau  sėslesnis – jis neskraidžiojo, taip paprastai ir greitai, kaip dabar, uždarbiauti ar pramogauti į priešingą žemės rutulio pusę. Sėslumas, maisto produktų sudėties bei įvairovės stabilumas žmogaus organizmą  pritaikė vartoti  tuos maisto produktus, kuriais  jis buvo maitinamas daugelį šimtmečių ar tūkstantmečių. Aplinkos sąlygos įtakoja ne tik į mūsų gyvenimo būdą, bet ir į...
Tai mėsytės ar žolytės?
2008.10.22 HomoSanitus / Age
"Mus teršia ne tai, ką mes dedame į burną, bet tai, kas iš jos išeina".   Žymaus filosofo kalbų aido užrašų fragmentas Didžiajai daliai žmonių sveikas gyvenimo būdas dažniausiai asocijuojasi su vegetarizmu. Retokai žmonės pagalvoja apie tai, kokioje pasaulio vietoje jie gyvena, prie kokių gamtinių sąlygų jų organizmas turi prisitaikyti jų gyvenamoje vietoje. Vienas iš pagrindinių faktorių, kurie mus adaptuoja prie aplinkos, yra maistas, kurį mes valgome. Jeigu išmokome lėktuvais, automobiliais ar laivais atsigabenti maisto iš svetur, tai mūsų organizmas šito kol kas netoleruoja. Gal būt evoliucija pritaikys žmogaus organizmą prie gyvenimo būdo ypatumų, tačiau tai mažai tikėtina, nes pokyčiai mityboje ir gyvenimo būde kinta per greit, kad evoliucija suspėtų koja kojon....
 
Theobroma cacao – dievų maistas?
2008.10.15 HomoSanitus / Age
Šiaip jau įprasta manyti, jog šokoladas nėra sveikas maistas, tačiau tai anaiptol nėra taip visais atvejais. Visų pirma, šokoladas šokoladui nelygus. Pagrindinis faktorius, kuris nusako šokolado naudingumą yra kakavos kiekis jame. Kuo didesnis procentas jame kakavos, tuo šokoladas yra vertingesnis, nes būtent kakavoje yra didelis kiekis flavonoidų – medžiagų antioksidantų, kurios reguliuoja laisvųjų radikalų kiekį organizme. Vartojamas nedideliais kiekiais kokybiškas šokoladas šiek tiek mažina kraujospūdį – tai įrodė tyrimas atliktas Panamoje su Kuno indėnais. Jie savo racione vartoja didelį kiekį flavonoidų turinčios kakavos, tačiau hipertenzinės ligos požymių neturi. Dar viena gera savybe pasižymi geras šokoladas – jis, kaip ir aspirinas, skystina kraują –...
Virškinamasis traktas
2008.10.10 HomoSanitus / Age
Dialogas. Moteris serga onkologine liga. Devinti metai. Gydytojai išbandė beveik visas savo gydymo metodikas ir šiandien ir jie, ir ji jau supranta, kad trumpokai tarnavęs kūnas linksta prie žemės, o dūšia  jau dairosi dangaus link. Kalba pasisuka apie muilinius TV serialus. Moteris su visomis smulkmenomis pasakoja, ką kuris su kuria ir kaip, ir dėl ko... Ilgesnėje pauzėje paklausiu: -Ar žinote kas tai yra blužnis? -Organas. -O kurioje organizmo vietoje ji? -  ... Mums įdomi „dark side of the moon“, mes skubame žinoti ką veikė vakar Perdolentijos prezidento šuo, mums svarbu kokio plonumo Rozalijos liemuo, bet mums dažniausiai visai nesvarbu kas vyksta... mumyse.   Jeigu jau nutarėte pasidomėti mityba, tai pradžioje – pasidomėkite savo kūno dalimi, kuri labiausiai su tuo surišta. ...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Išmintingas domisi žmogumi, kvailys - pletkais apie žmogų.
  Age
Forumas
HS Forumo taisyklės
(125871 pranešimai)
paskutinis 2017-04-29 14:20:42
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(16898 pranešimai)
paskutinis 2017-04-29 06:45:54
Naujausi komentarai
Aldodal
2017-04-29 14:23:09

Noisesutimb
2017-04-29 14:20:55

Andyutimb
2017-04-29 14:20:35

uqeepahit
2017-04-29 14:14:43

utepbaco
2017-04-29 14:14:26

iojiqebea
2017-04-29 14:14:07

Comprare in svizzera
2017-04-29 14:11:47

iwkozix
2017-04-29 14:02:51

ivoyief
2017-04-29 13:58:19

uazgabat
2017-04-29 13:57:32

Noisesutimb
2017-04-29 13:50:41

JacksceW
2017-04-29 13:49:50

izkupejusi
2017-04-29 13:49:31
Of viagra generic supraorbital...

zivoliq
2017-04-29 13:48:52

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės