Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Skonio reikšm? mityboje
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / Mityba / Skonio reikšm? mityboje
Yra dar viena medicinos sritis, kurioje reikalai pasaulyje yra visai liūdni. Tas mokslas vadinasi dietologija. Įvairiose šalyse kurpiamos disertacijos apie kalorijas, baltymus, riebalus ir angliavandenius, prie savo pavardės ir vardo pridedami trumpiniai „dr.“, habilituojamasi  ir , atsisėdus ant  šiltų ir įtakingų valdininkų kėdžių  štai taip trimituojama :

Rekomenduojamos baltymo normos g/parai 18-35 metų amžiaus vyrams ir moterims, dirbant vidutinio sunkumo darbą.

 

 D.Britanija  60 55   
 Vengrija  80  80  
 Danija  55  46  
  Italija  64  53   
  Ispanija  37  29  min 
  Kanada  56  44  
  Olandija  65  55  
  Norvegija  65  55  
  Rusija  99  98  max
  Lenkija  75  70  
  JAV  56  48  
  Suomija   60  50  
  Švedija  65   55  
  Japonija  70  60  

Manote, kad ši statistika rodo baltymo kiekį, reikalingą jums parai? Ne, ši statistika rodo vėjo stiprumą tų šalių dietologų galvose. Tikite, kad reikalai su angliavandeniais, vitaminais, mineralais ar riebalais jų lentelėse bus kitaip? Esate optimistai. Skaičiukų įvairovė suteiks jums galimybę pasirinkti jums jį patogesnį  – pavyzdžiui, būrėja bus patarus vengti ketvertuko, tai galėsite be vargo jo išvengti.
  Ir apkritai, kokią naudą duoda šios lentelės žmogeliui turguje palinkusiam ties mėsos vitrina? Jei ir duoda kokią nors naudą šie skaičių kratiniai, tai tik kompanijoms, gaminančioms maisto papildus ir vograujančioms apie kažkokias „normas“, kurių tikrumoje nei jie, nei lenteles sudariusieji nežino. Žinotų - tokios įvairovės nerekomenduotų. Juk netgi kraujo tyrimo normose baltymo kiekio norma kraujyje yra nuo ...iki.
 Ir visgi, kuo gi mes remiamės, pirkdami vieną ar kitą produktą? O iš tikro remiamės beveik tik dviem dalykais – piniginės storiu ir ... skoniu. Apie piniginę vėliau ir kitur, o ties skonio įtaka stabtelėkime ilgėliau. Lentelės gali pasakoti apie būtinus balansus ir liesos varškės privalumus, bet 25% riebumo sūrelio mėgėjas kaip valgė jį, taip ir valgys toliau. Ir kodėl gi tie mūsų skonio receptoriai reikalauja, kad ant stalo būtų ne tiek sveika, kiek skanu? Mums visiems toks svarbus faktorius skonis dietologų yra labai nemylimas. Jo gi nei išmatuosi, nei suskaičiuosi, nei pasversi. Tai kodėl gi mes šeimininkei, dėkodami už pietus, sakome „už skanius“, bet ne už „naudingus“?
 Mūsų elgesį mitybos srityje sąlygoja mūsų centrinės nervų sistemos veikla. Iš tikrųjų virškinimas prasideda dar maistui  nepatekus į virškinamąjį traktą – barštelių ar bandelių vaizdas ir kvapas stimuliuoja ne tik seilių, bet ir skrandžio sulčių išsiskyrimą. Kitaip sakant, pirmąją komandą virškinti duoda centrinė nervų sistema. Ji, tarp kitko, įvertina informaciją ateinančią ir iš klausos, regos organų – šaukštų tarškėjimas virtuvėje ne toks jau nekaltas garsas storuliukui, o „rūtelių darželis“ ant tortuko ne vienai tetukei paleis seilėtekį.
 Iš mokyklos laikų žinių aruodo semiame , kad dar iki tol, kol maistas patenka į skrandį, o tuo labiau ten jam patekus, jame išsiskiria skrandžio sultys, kuriose yra druskos rūgštis ir virškinimo fermentai – pepsinas, virškinantis baltymus. Bet tikrumoje situacija skrandyje būna visai kitokia. Jei badaujama, periodiškai skrandyje sumažėja rūgšties ir padaugėja azoto junginių – į virškinamąjį traktą pakliūna baltymai iš kraujo – albuminai ir globulinai. Šis procesas vadinamas transudacija. Be jų ten yra ir įprastiniai skrandžio sekrecijos produktai - glikoproteinai ir kiti nefermentainiai batymai, fermentai, gleivių baltymai, epitelinių ląstelių baltymai, atmestos senos skrandžio gleivinės ląstelės. Pakliuvę į virškinamąjį traktą, visi jie virškinimo fermentų yra suskaldomi ir toliau įsiurbiami kaip ir eilinis maistas. Jų kiekis gali būti toks didelis (apie 50 g per parą), kad atitinka kai kurių šalių skaičius baltymų lentelėje. Kiekvienas tai galime pajusti, kai ilgą laiką nevalgius, pradeda mausti skrandį, bet po to nustoja ir kurį tai laiką valgyti nebenorime. Tam, kad organizmas galėtų pilnavertiškai atsinaujinti audinius, jis yrančius senus audinius grąžina į virškinamąjį traktą, kur jie perdirbami ir vėl sugrąžinami atgal į organizmą naujų ląstelių statybai. Tai ir yra tai, kas dabar vadinama endogenine mityba. Greta įprastinio maisto medžiagų kelio iš virškinamojo trakto į kraują yra ir priešingas – iš kraujo į virškinamąjį traktą. Visada, kai organizme sustiprėja audinių irimas (badaujant ar esant infekcijai) arba į organizmą patenka svetimas baltymas (perpilant kraują ar suleidžiant gliukozę į veną), vyksta endogeninis šių baltymų perdirbimas fermentais virškinamąjame trakte taip, tarsi jie būtų pakliuvę iš išorės. Šiuos faktus patvirtino tokių fiziologų kaip  H.Munro,  E.Nasset,  A.Alijevo, I.Razenkovo ir kitų tyrimai. E.Nasset 1962 metais eksperimentiškai įrodė ne tik įsiurbiamų amino rūgščių sudėties išlyginimą, bet ir apskaičiavo , kad žmogaus organizme per parą išsiskiria ne mažiau 1 gramo endogeninio baltymo 1 gramui baltymo, patenkančio su maistu. Skrandyje ir žarnyne virškinamas ne tik maistas, patenkantis iš išorės, bet ir baltymai, kai kurie riebalai ir mineralai , išskiriami į traktą iš vidinės organizmo terpės. Šis reiškinys vyksta ir esant ekstremaliomis organizmui sąlygomis, ir maitinantis įprastai. Žinant tai, tampa aišku, kodėl sergant infekcinėmis ligomis, dingsta apetitas. Imunologai lig šiol nelabai noriai analizuoja klausimą kur dingsta infekcijos pažeisti audiniai žmogui sergant. Tas pats vyksta ir sunkai dirbant ar sportuojant – valgyti po didelio krūvio nesinori. Jeigu išmatuotumėte energijos sąnaudas dirbant labai sunkų fizinį darbą ir vartojamo maisto kaloringumą tam darbui atlikti, tai pamatytumėte, kad energijos buvo sunaudota beveik du kartus daugiau, negu turėjo maistas, kurį suvalgėte. Be to, dėl šios priežasties  daug prisivalgius dirbti yra sunku – organizmas negali perdirbti sunkaus darbo metu yrančių audinių ir medžiagų. Endogeniniai baltymai papildo maiste esantį kokybinį ar kiekybinį baltymų trūkumą. Kitaip sakant, vyksta baltymų asimiliacija visame kūne. Panaši situacija  ir su riebalais organizme. Ar vartysite dietologų rekomendacijas, ar ne, normalus maisto virškinimas skrandyje visada pasibaigs daugmaž tokios pačios sudėties chimuso (maisto košelė, susidaranti žarnose iš maisto, veikiamo virškinimo sulčių) susidarymu. Jei jūs nepapildysite organizmo ilgą laiką reikiamomis medžiagomis, jis išseks, bet iki tol, kol tai atsitiks, praeis nemažai laiko. Tai savotiška buferinė sistema. Ji nesuveikia arba suveikia tik dalinai, jei maistas yra neskanus, nes šis buferis yra valdomas centrinės nervų sistemos. Kai maistas gražus, patrauklus, kvapnus, skanus,  jis bus įsisavintas pilnavertiškai – chimusas bus optimalios sudėties. Ir atvirkščiai – jei maistas bus sudarytas pagal visas „lentelių“ rekomendacijas, bet neskanus, neišvaizdus – iš jo naudos organizmas turės mažiau, negu iš paprastesnio, bet skanaus, patiekto laiku ir išvaizdžiai. 1985 metais H.Sidransky atlikto eksperimento su žiurkėmis metu buvo nustatyta, kad maitinant žiurkes pilnaverčiu maistu, bet be vienos būtinos aminorūgšties, žiurkės susirgdavo tik tada, kai būdavo sušvirkščiama tiesiai į skrandį, apeinant burną.
 Dabar turbūt supratote kodėl skanaus ir kvapnaus maisto, pasisotinimui, užtenka žymiai mažiau ir kodėl gręsia nutukimas, jei maitinsitės bet kur, bet kuo ir bet kaip.
 Jeigu esate prastas virėjas, o žmona prasta stalo serviruotoja,  jokie „dietologų“ patarimai nepadės.
 Perskaitę šį rašinį turbūt supratote, kad tai viso labo buvo tik bandymas materialistiškiau paaiškinti Ajurvedos išmintį ir padėti jums suprasti šūkio „Herbalife – kokteilis vietoj pietų“ esmę.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (0)
 
Mielės
2011.12.30 HomoSanitus / Rūta S.
 Visi esame girdėję istorijų, kai žmogus skundžiasi ir tuo ir anuo, eina nuo daktaro pas daktarą, o tyrimai nepriekaištingi. Galų gale gydytojai pradeda rašyti psichotropinius vaistus – suprask, simptomų priežastys psichologinės, žmogelis išsigalvoja sau ligą. O tiesa gali būti paprasta. 1970m. C. Orian Truss, Birmingemo alergologas, pirmą kartą prašneko apie daugybę chroniško nuovargio ir imuniteto disfunkcijos sindromo (CHRONIC FATIGUE IMMUNE DYSFUNCTION SYNDROME (CFIDS))  simptomų, susijusių su Candida albicans. Truss sėkmingai gydė šimtus pacientų, vadinamųjų neurotikų, besiskundusių chronišku nuovargiu, alergija ir depresija.  Ilgalaikis gydymas  prieš grybeliniu vaistu, davė puikius rezultatus. Gydytojo Truss pacientai skundėsi daugybe simptomų, kurių...
Keptos daržovės ardo dantų grožį
2011.11.25 HomoSanitus / Age
Pavojus dantukams atjojo iš tos pusės, iš kurios visai nesitikėta. Tyrimai parodė, kad visų pasaulio virėjų taip mėgiamos apkeptos daržovės, turinčios mažai kalorijų ir daug vitaminų, yra ištikimos karieso sąjungininkės. Jų rūgštingumo lygis toks didelis, kad pilnai gali ardyti dantų emalį. Britų  Dundee University mokslininkai sulygino virtų, troškintų ir keptų daržovių rūgštingumą ir išsiaiškino, kad keptų daržovių vidutinis pH yra 4,6, kai tuo tarpu dantims saugus pH yra virš 5,5. Produktų su žemu pH yra daug – actas, vynas, citrusiniai... Kai kuriuose gaivinančiuose gėrimuose rūgšties yra tiek, kad pH nukrenta net iki 2,9. Apie šių gėrimų daromą žalą dantims žino daugelis, bet keptų daržovyčių nedraugiškumą galima pavadinti siurprizu....
 
Byla prieš civilizacijų maistą
2011.05.20 HomoSanitus / Rokas Balčiūnas
Ekologiškumo mada keliauja per Lietuvą. Mūsų akimis tai, kas ekologiška, jau savaime atrodo sveika. Ieškome ekologiškų vaisių, daržovių ar kitų maisto produktų. Gal net auginamės juos patys ir tikime, kad viskas, kas yra iš gamtos, yra sveika. Bet kaip iš tiesų mes klystame… Mitui, kad „natūralu“ tolygu „sveika“, sugriauti galima paminėti kardinalų pavyzdį – tai visi nuodingi gyvūnai bei augalai. Jų išskiriamos medžiagos yra pačios natūraliausios ir vis dėlto pačios pavojingiausios mūsų organizmui – su šiuo pavyzdžiu, manau, visi sutinka. Bet yra daug daugiau pavyzdžių, kai medžiaga iš gamtos yra ne tik kad ne naudinga, bet ir žalinga mūsų organizmui. Mano tikslas yra parodyti, kad aklas tikėjimas reklaminėmis bei agitacinėmis frazėmis yra...
Šaltiena – pavojus ar išsigelbėjimas?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Arba kodėl paliegėlius girdo sultiniais? Civilizuotiems ir turtingiems mėsos valgytojams būtinos košės arba/ir daržovės, nes  prabangiai gyvenantys ir mėsą dažniausiai valgo prabangią – be riebaliuko, be kremzlyčių, gryną raumenuką. Štai tokią informaciją apie angliavandenius pateikia mums Vikipedija: „Žmogaus maiste angliavandeniai nėra būtini, nes organizme baltymai gali būti verčiami angliavandeniais. Kai kurių žmonių dietoje angliavandenių kiekis artimas 0 %, bet jie išlieka sveiki. Tačiau angliavandenių įsisavinimui reikia mažiau vandens nei baltymų ar riebalų įsisavinimui, todėl jie išlieka svarbiu energijos šaltiniu.“ Pabraukta frazė nereiškia, kad galima valgyti tik mėsą ir išlikti sveikiems. Kad ši sąlyga būtų išpildyta, yra dar viena...
 
Kur glūdi mėsos sultinio skonio paslaptis?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Šis veikalas – kulinarų kulinaro Grigaliaus garbei. Bet kuris audinys – tai ne šiaip sau atsitiktinai suverstų ląstelių krūva. Tai pakankamai sudėtinga struktūra, kurioje galima išskirti keletą principinių komponentų. Bet kurio organizmo audinio statybos pagrindas yra neląstelinis matriksas. Tai toks specialus gelis arba žele, kuriame jau yra visa kita. Kaip ir bet kuri žele, šis matriksas 95-99% sudarytas iš vandens, o struktūrą jam suteikia gliukozaminoglikanai (žele tam panaudojamas želatinas arba pektinas). Tarp kitko, gliukozaminas labai neblogai padeda esant įvairioms stuburo ir sąnarių ligoms – jo pagrindu gaminama visa eilė vaistų. Maktrikse taip pat yra skaidulos, sudarytos iš baltymų kolageno ir elastino, kurie geliui priduoda tvirtumo. Jei šių skaidulų daug, tai vietoje...
Kodėl kuo saldesnė uoga, tuo mažesnė?
2011.05.10 HomoSanitus / Age
Jei gali suvalgyti žalią – nevirk, jei gali suvalgyti virtą – nekepk, jei negali nekepti – klausk savęs ar tikrai nori valgyti. Internete vis labiau plinta informacija apie žaliavalgystę. Taip, neapdorotas maistas yra sveikesnis, tačiau nereikia  perlenkti lazdos. Daugelis žaliavalgių, ieškodami kaip padaryti savo valgomą žolę skanesnę, prisigalvoja įvairiausių mišinių, kuriuos dar ir supjausto smulkintuvu taip, kad jie pavirsta į skystą tyrelę. Jei paklausi kam tai jie daro, atsakymas dažnai būna: „taip skaniau ir įsisavinimas geresnis“ Na, jei jau kažkokia žolė nėra skani, tai kam maskuoti jos skonį kokiu nors saldžiu vaisiumi ar uoga? Neskanu – nevalgyk. Kai  valgomas kiaušinis, jis skanus ir be jokių priedų. Kai valgoma virta vištiena, ji skani ir be priedų. Kai...
 
Kiaušinis
2011.05.04 HomoSanitus / Age
Pramuši bronzą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą. Daugelyje tautų kiaušinis yra vienoks ar kitoks simbolis. Tai pradžios simbolis. Ir ne atsitiktinai taip yra, nes kiaušinis savo sudėtimi yra vienas iš geriausių maisto produktų – daugeliui gyvūnų kiaušinis yra delikatesas Nr.1. Į kiaušinio sudėtį įeina vertingiausios ir gyvybiškai svarbios medžiagos. Bet pradžioje keletas žodžių apie jo sandarą. Kiaušinis padengtas plonu apvalkalu, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra kalcio karbonatas. Jeigu ant šio apvalkalo užlašinsime rūgšties, tai įvyks reakcija, kurios metu išsiskirs nestabili angliarūgštė, iš karto skylanti į vandenį ir anglies dioksido dujas. Po lukštu yra  apvalkalas. Šviežiai...
Ar naudinga žmogui gerti pieną ?
2011.04.28 HomoSanitus / Age
Karvė, kaip ir žmogus, nesugeba savo fermentais suvirškinti celiuliozės – medžiagos, kurios yra daug augaluose. Vietoj karvės tai daro bakterijos, gyvenančios karvės žarnyne. Raguotosios skrandis labai didelis, iki 300 litrų, ir jame yra keletas skyrių. Karvės sukramtyta ir seilėmis suvilgyta žolė patenka į pirmą skyrių (priešskrandis), kuriame intensyviai dirba rauginimo mikroorganizmai. Viename pirmojo skyriaus turinio grame yra daugiau kaip 10 milijardų bakterijų. Jų maistas yra celiuliozė ir ją vartodami jie dauginasi dideliu greičiu. Tame skrandžio skyriuje gyvena ne tik mikrobai, bet ir daugialąsčiai pirmuonys – infuzorijos. Jos minta bakterijomis ir irgi greitai dauginasi. Kai mikrobų koncentracija pasiekia žymų kiekį, karvė nusiurbia visą skystį su mikroorganizmais į sekantį skyrių, o nusausinta žolė atryjama ir...
 
Kokiu produktu baigti valgymą?
2011.04.20 HomoSanitus / Age
Tam, kad atsakytume į šį klausimą, turime paanalizuoti kaip gi elgiasi ir kokį variantą siūlo pats žmogaus organizmas. Tam reikalui žvelgiame į tyrimus, kurie yra atlikti su motinos pienu. Pasirodo, kad motinos pieno sudėtis kinta ne tik paros bėgyje, bet ir vieno maitinimo metu. Gamta, saugodama mažylį nuo persivalgymo, sugalvojo tokį mechanizmą: motinos piene maitinimo metu didinti riebalų kiekį. Pačioje maitinimo pabaigoje riebalų kiekis maiste išauga 4-5 kartus, lyginant su maitinimo pradžia. Sotumo jausmas žadinamas riebalais, bet ne baltymais ir tuo labiau ne angliavandeniais. Kai kurių dietologų siūlymai storuliams pradėti valgymą išgeriant vandens ir taip užpildant skrandžio tūrį menkai gelbėja – vanduo iš skrandžio greitai pasišalina. Tam kur kas labiau tinka riebalai – jie virškinami...
Eskimų mityba ir Omega-3
2011.04.12 HomoSanitus / Age
Dėka Omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių propagandos pasaulyje visi gerai žino, kad eskimai neserga širdies-kraujagyslių ligomis, artritu, alergijomis, nesiskundžia dantimis ir beveik neserga vėžiu. Pagal medicinos propagandą jų gera sveikata sąlygota dietos, kurioje yra gausu lašišos, ruonio, banginio mėsos, labai turtingos eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR)  rūgštimis. Omega-3 propagandistai kažkodėl ignoruoja tą faktą, kad yra visa eilė nacionalinių virtuvių, kuriose nėra nei lašišos, nei ruonių, nei banginių, o žmonių sveikata tuose regionuose ne ką blogesnė, negu pas eskimus. Reali padėtis tikriausiai jus nustebins: eskimai nevartoja Omega-3 dideliais kiekiais. Jų dieta „turtinga“ Omega-3 tik tuo požiūriu, kad eskimams Omega-3 tenka vartoti daugiau už žemyno...
 
Kuo ruginė naminė geresnė už valstybinę kvietinę?
2010.12.18 HomoSanitus / Age
Kai lupa pagyvenęs sugėrovas trečią šimtgraminę kvietinės ugninės, nebandykite jam aiškinti, jog alkoholį gerti ir dar tokiais kiekiais yra negerai. Užkąsdamas lašiniais ir svogūnu eilinę į save suverstą „stopkę“, atsivėrusiu atviryste nuo dozės ir tvirtu kaip filosofo A.Šliogerio balsu pareikš: – Ką tu man aiškini, mano senelis visą gyvenimą gėrė „samagoną“, užkando lašiniais su duona ir „macnu“ svogūnu, o sulaukė 95-rių ir nenusišnekėdavo taip, kaip tu dabar! Štai taip, „žinovai“ viską žino. Ir dar turi geležinę logiką, kuri išveda per bet kokius spirituotus brūzgynus į tiesų ir aiškų kelią, kurio sukreivinti nepajėgs jokie pašaliniai kažkieno brukami  pastebėjimai. Palikime kol kas alkoholyje...
Intelektas – parduotuvės krepšio turinyje
2010.12.13 HomoSanitus / Age
Geriau brangesnio mažiau, negu  daug, bet šlamšto. Kuo toliau, tuo dažniau girdžiu žmones kalbant, kad jau nebėra normalaus maisto parduotuvėse ir prekybos centruose. Ir liejasi kaltinimai prekeivių pusėn – jie ir tokie, ir anokie, ir dar kažkokie. Tačiau niekas nenori pasiimti veidrodžio ir pasižiūrėti kaip atrodo pats, bet dar svarbiau pasižiūrėti kaip atrodo gretimai eilėje prie kasos stovintis pirkėjas, o konkrečiai – kokias prekes perka jo apsipirkimo kolega ir ką perka pats. Mintijate, kad ne jūsų reikalas ką eilėje stovintys sukrovė ant transporterio juostos kelionei link kasos? Kad nėra reikalo kištis į svetimus reikalus? O ar jau taip visai nieko bendro su jumis neturi greta perkančio pasirinkimas iš parduotuvės lentynų? Didžioji dalis nepatenkintųjų ir abejingųjų nesupranta vieno esminio...
 
Augalai – gamtos dovana mums?
2009.12.03 HomoSanitus / Donatas T.
Daugeliui žmonių tapo įprasta gyvulinės kilmės produktus sieti su ligomis, o augalinės, priešingai – su sveikata, ilgaamžiškumu ir gera savijauta. Tokiam įsitikinimui padėjo susiformuoti nepagrįsta cholesterolio ir sočiųjų riebalų baimė, vegetarizmo idėjos bei keistas požiūris, kad augalai Žemėje tik ir auga tam, kad būtų suvalgyti. Biologiškai augalija yra tokia pat gyva kaip ir gyvūnija. Augalai yra gerai prisitaikę išlikti ir tikrai nenori būti kieno nors maistu (išskyrus  kai kurias specialiai tam pritaikytas augalų dalis, pavyzdžiui, vaisius, kurie yra skirti pritraukti augalo sėklas galinčius pernešti gyvūnus). Skirtumas toks, kad gyvūnas, nenorėdamas  tapti plėšrūno pietumis gali mėginti pabėgti ar pasislėpti, o augalai tokių galimybių neturi ir nuo jais besimaitinančių...
Pragaištingas pažinimo medžio saldumas
2009.09.14 HomoSanitus / Age
Mūsų organizmo sveikata didele dalimi priklauso nuo to, kaip mes elgiamės aplinkoje. Santykiai su aplinka harmoningi – savijauta ir sveikata gera, elgiamės kaip papuola – tampame irzlūs ir ligoti. Kitais žodžiais sakant, nesubalansuotas gyvenimo skonių rinkinys – vienas iš mūsų problemų kaltininkų. Skonių tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Subalansuotas maisto skonis – vienas iš geros sveikatos garantų. Ką reiškia subalansuotas? O gi tai, kad valgant, jūsų liežuvis turi pajusti visus jums skirto šioje žemėje maisto skonius – saldų ir kartų, rūgštų ir sūrų, sutraukiantį, deginantį... Paanalizuokime koks skonis dominuoja mūsų maiste. Pažvelgę į kokio nors maisto produkto etiketę, pirmiausia dažniausiai pamatysime keletą visam mūsų maistui būdingų komponentų, kuriuos rasime...
 
Apie riebalus
2009.04.05 HomoSanitus / Valentinas Kameneckis
Jau kuris laikas riebalams yra paskelbtas karas ir nemažai žmonių savo mityboje jų vengia, o ypač vengia gyvulinių riebalų. Kažkodėl dauguma nusprendė, kad daugybės ligų, tokių kaip diabetas, širdies-kraujagyslių ligos, kaltininkas yra riebalai. Toks požiūris ne tik neteisingas, bet ir kenksmingas. Žmogaus organizmas negali apsieiti be riebalų. Klausimas tik kurie riebalai organizmui naudingi, o kurie žalingi. Egzistuojanti klasifikacija riebalus skirsto į tris rūšis: mononesotieji, polinesotieji ir sotieji riebalai. Riebalai, į kurių sudėtį įeina Omega 3 nesočiosios riebiosios rūgštys, reikalingi daugeliui mūsų organizmo funkcijų – smegenų veiklai, ląstelių membranų pralaidumui... Šių riebalų yra daugelyje augalinių aliejų ir žuvų taukuose. Kuo žuvis gyvena šiauriau ir gilesniuose vandenyse, tuo jų...
Po 18-tos valandos - nevalgyti
2008.11.16 HomoSanitus / Age
Šį kartą paanalizuosime  šią daugelį kankinančią procedūrą (neliesti šaukšto po 18-tos val.) visai kitokiu požiūriu. Daugelį domina tik šio apribojimo atsakas į liemens apimties parametro kitimą, bet kur kas svarbesnis yra  jo poveikio mechanizmas, susijęs su organizmo fermentų veikla. Fermentas (enzimas, lot. fermentum), išvertus į žemišką lietuvišką kalbą, yra raugas. Fermentacija – rūgimo procesas. Fermentai – tai biologinės kilmės katalizatoriai (skatintojai), o mokslas apie juos vadinasi enzimologija. Mūsų organizmuose kas sekundę įvyksta tūkstančiai cheminių reakcijų. Jei tos reakcijos vyktų ne organizme, jų trukmė būtų labai ilga – kai kurioms prireiktų dešimčių, kitoms šimtų, o kai kurioms ir tūkstančių metų. Ne organizme jos lėtos ir...
 
Soja - moteriškas maistas?
2008.10.30 HomoSanitus / Age
Aplinkos sąlygos ir maistas vienaip ar kitaip įtakoja mūsų organizmą. Vyksta nesibaigiančios sveikos mitybos ir gyvenimo būdo paieškos jau daugelį metų, kurių tikslas – padaryti mūsų gyvenimą sveikesnį ir ilgesnį. Bet kurios naujovės mityboje tikrai įtakoja mūsų sveikatą. Tūkstančius metų mūsų organizmai mito maistu, kurio sudėtis, laikui bėgant, kito labai nežymiai. Be to ir žmogus buvo daug labiau  sėslesnis – jis neskraidžiojo, taip paprastai ir greitai, kaip dabar, uždarbiauti ar pramogauti į priešingą žemės rutulio pusę. Sėslumas, maisto produktų sudėties bei įvairovės stabilumas žmogaus organizmą  pritaikė vartoti  tuos maisto produktus, kuriais  jis buvo maitinamas daugelį šimtmečių ar tūkstantmečių. Aplinkos sąlygos įtakoja ne tik į mūsų gyvenimo būdą, bet ir į...
Tai mėsytės ar žolytės?
2008.10.22 HomoSanitus / Age
"Mus teršia ne tai, ką mes dedame į burną, bet tai, kas iš jos išeina".   Žymaus filosofo kalbų aido užrašų fragmentas Didžiajai daliai žmonių sveikas gyvenimo būdas dažniausiai asocijuojasi su vegetarizmu. Retokai žmonės pagalvoja apie tai, kokioje pasaulio vietoje jie gyvena, prie kokių gamtinių sąlygų jų organizmas turi prisitaikyti jų gyvenamoje vietoje. Vienas iš pagrindinių faktorių, kurie mus adaptuoja prie aplinkos, yra maistas, kurį mes valgome. Jeigu išmokome lėktuvais, automobiliais ar laivais atsigabenti maisto iš svetur, tai mūsų organizmas šito kol kas netoleruoja. Gal būt evoliucija pritaikys žmogaus organizmą prie gyvenimo būdo ypatumų, tačiau tai mažai tikėtina, nes pokyčiai mityboje ir gyvenimo būde kinta per greit, kad evoliucija suspėtų koja kojon....
 
Theobroma cacao – dievų maistas?
2008.10.15 HomoSanitus / Age
Šiaip jau įprasta manyti, jog šokoladas nėra sveikas maistas, tačiau tai anaiptol nėra taip visais atvejais. Visų pirma, šokoladas šokoladui nelygus. Pagrindinis faktorius, kuris nusako šokolado naudingumą yra kakavos kiekis jame. Kuo didesnis procentas jame kakavos, tuo šokoladas yra vertingesnis, nes būtent kakavoje yra didelis kiekis flavonoidų – medžiagų antioksidantų, kurios reguliuoja laisvųjų radikalų kiekį organizme. Vartojamas nedideliais kiekiais kokybiškas šokoladas šiek tiek mažina kraujospūdį – tai įrodė tyrimas atliktas Panamoje su Kuno indėnais. Jie savo racione vartoja didelį kiekį flavonoidų turinčios kakavos, tačiau hipertenzinės ligos požymių neturi. Dar viena gera savybe pasižymi geras šokoladas – jis, kaip ir aspirinas, skystina kraują –...
Virškinamasis traktas
2008.10.10 HomoSanitus / Age
Dialogas. Moteris serga onkologine liga. Devinti metai. Gydytojai išbandė beveik visas savo gydymo metodikas ir šiandien ir jie, ir ji jau supranta, kad trumpokai tarnavęs kūnas linksta prie žemės, o dūšia  jau dairosi dangaus link. Kalba pasisuka apie muilinius TV serialus. Moteris su visomis smulkmenomis pasakoja, ką kuris su kuria ir kaip, ir dėl ko... Ilgesnėje pauzėje paklausiu: -Ar žinote kas tai yra blužnis? -Organas. -O kurioje organizmo vietoje ji? -  ... Mums įdomi „dark side of the moon“, mes skubame žinoti ką veikė vakar Perdolentijos prezidento šuo, mums svarbu kokio plonumo Rozalijos liemuo, bet mums dažniausiai visai nesvarbu kas vyksta... mumyse.   Jeigu jau nutarėte pasidomėti mityba, tai pradžioje – pasidomėkite savo kūno dalimi, kuri labiausiai su tuo surišta. ...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Svarbiausia turėti faktų. O paskui juos galite iškraipyti, kaip norite. 
Markas Tvenas
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Naujausi komentarai
Anita Martina
2015-06-21 16:42:11

Mintis
2015-06-21 13:42:22

Reikia
2015-06-21 12:29:50

Išmintis
2015-06-21 11:15:01


2015-06-20 18:26:54


2015-06-20 17:29:26

Bet
2015-06-17 22:04:54

Tomas
2015-06-13 00:43:23

Straipsnis
2015-06-11 21:39:14


2015-06-11 18:45:02

Mrs Paula
2015-06-11 00:27:32

Asta
2015-06-10 16:18:42

Autoriui
2015-06-09 23:17:25

join the illuminati today
2015-06-08 04:00:27

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės