Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Virškinamasis traktas
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / Mityba / Virškinamasis traktas
Dialogas.
Moteris serga onkologine liga. Devinti metai. Gydytojai išbandė beveik visas savo gydymo metodikas ir šiandien ir jie, ir ji jau supranta, kad trumpokai tarnavęs kūnas linksta prie žemės, o dūšia  jau dairosi dangaus link. Kalba pasisuka apie muilinius TV serialus. Moteris su visomis smulkmenomis pasakoja, ką kuris su kuria ir kaip, ir dėl ko... Ilgesnėje pauzėje paklausiu:
-Ar žinote kas tai yra blužnis?
-Organas.
-O kurioje organizmo vietoje ji?
-  ...
Mums įdomi „dark side of the moon“, mes skubame žinoti ką veikė vakar Perdolentijos prezidento šuo, mums svarbu kokio plonumo Rozalijos liemuo, bet mums dažniausiai visai nesvarbu kas vyksta... mumyse.
  Jeigu jau nutarėte pasidomėti mityba, tai pradžioje – pasidomėkite savo kūno dalimi, kuri labiausiai su tuo surišta.

Maisto kelionė prasideda taip: dedame jį į burną, iš jos  maistas per žiotis patenka į ryklę, iš jos – į stemplę, per stemplę  į skrandį, kuriame pradedami skaidyti baltymai, iš skrandžio - į  plonosios žarnos pradinę dalį – dvylikapirštę žarną, čia atsiveria kasos ir kepenų ištekamieji latakai, per juos atiteka svarbiausios virškinimo sultys. Tuščiojoje žarnoje toliau virškinamas maistas ir prasideda jo įsiurbimas, kuris vyksta ir paskutinėje plonosios žarnos dalyje – klubinėje žarnoje. Toliau storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo ir mineralinės medžiagos bei suformuojamos išmatos, kurios šalinamos per galinę storosios žarnos dalį – tiesiąją žarną.

Didžioji dalis skaitytojų šioje vietoje pažintis su virškinamu traktu baigia ir eina išmėginti jį praktiškai. Atsparioji mažuma išlieka budri ir tęsia teorinę kelionę traktu toliau, tik jau dairydamasi į trakto detales.

 Kadangi burną ir ryklę galite patys apsižiūrėti veidrodyje, tai apie jas ir nerašysim. Toliau apie tuos, kurių nematom, bet tik jaučiam.
Stemplė (esophagus lot.) - apie 24 cm ilgio cilindrinis raumeninis organas, jungiantis ryklę ir skrandį. Stemplė prasideda nuo ryklės ir stemplės jungties ties 6 kaklo slanksteliu ir tęsiasi iki stemplės ir skrandžio jungties ties 11 krūtinės slanksteliu. Ties abiem jungtimis yra raumeniniai raukai, kurie uždaro stemplės spindį. Viršutinis stemplės raukas yra 15–18 cm nuo priekinių dantų. Apatinį stemplės rauką suformuoja sustorėjusios stemplės raumeninio dangalo skaidulos. Šis raukas yra apie 40 cm nuo priekinių dantų ties diafragma. Apatinis raukas 3–4 cm ilgyje sukelia nuo 15 iki 35 mm Hg slėgį ir atskiria stemplės spindį nuo skrandžio. Pagrindinė raukų funkcija – palaikyti spaudimo barjerą kiekviename stemplės gale. Šis barjeras saugo nuo oro aspiracijos iš ryklės bei agresyvaus skrandžio turinio patekimo į stemplę. Stemplė sąlygiškai yra skiriama į viršutinį, vidurinį ir apatinį trečdalius. Stemplės sieną sudaro gleivinė, pogleivinis audinys, raumeninis sluoksnis ir adventicija. Gleivinė yra susiraukšlėjusi išilginėmis raukšlėmis. Slenkant maistui, gleivinė išsilygina. Gleivinė yra išklota plokščiuoju daugiasluoksniu epiteliu, kuriame yra daug stemplės liaukų. Ties apatiniu stemplės rauku daugiasluoksnį plokščialąstelinį epitelį keičia skrandžio gleivinei būdingas stulpinis epitelis. Ši zona yra gerai matoma endoskopijos metu dėl skirtingos epitelio spalvos kaip nelygi dantyta linija ir yra vadinama „Z linija“ (A pav.). Kai kurių būklių metu apatinėje stemplės dalyje stemplei būdingą plokščialąstelinį epitelį pakeičia stulpinis epitelis. Tai vadinamoji Bareto stemplė (B pav.). Šią būklę sąlygoja skrandžio adenokarcinomos – tai yra piktybinio liaukinio naviko išsivystymas. Stemplės viršutinio trečdalio raumenys yra skersaruožiai, o likusiųjų – lygieji.
sfinkteris.jpg

Skrandis – praplatėjusi virškinimo organų sistemos dalis. Skrandyje išskiriamos priekinė, užpakalinė sienos, kurios susijungdamos viršuje sudaro mažąją, o apačioje – didžiąją kreives. Skrandžio vieta, į kurią atsiveria stemplė, vadinama įskrandžiu, į kairę nuo jo esanti kupolo formos dalis – dugnu, žemiau esanti vidurinė dalis – skrandžio kūnu, kuris pereina į prievartį. Labiausiai susiaurėjusi prievarčio dalis vadinama prievarčio kanalu, per kurį skrandis susisiekia su plonąja žarna. Skrandžio siena sudaryta iš gleivinės, pogleivinio audinio, raumeninio ir serozinio dangalų. Skrandžio gleivinę dengia vienasluoksnis cilindrinis epitelis. Skrandžio gleivinėje yra daug liaukų: gaminančių druskos rūgštį, pepsinogeną, gleives. Skrandžio gleivinėje galima išskirti 4 pagrindines ląstelių rūšis:
1) pagrindines ląsteles, esančias skrandžio dugne ir prievartyje, gaminančias fermentus,
2) parietalines ląsteles, esančias skrandžio dugne ir išskiriančias druskos rūgštį bei antianeminį faktorių, būtiną vitamino B12 rezorbcijai,
3) papildomos ląstelės, esančios dugne ir prievartyje bei išskiriančios muciną,
4) endokrinines ląsteles.
Įskrandžio gleivinėje yra liaukos, gaminančios gleives. Skrandžio dugno srityje esančios liaukos gamina druskos rūgštį ir pepsinogeną. Pepsinogenas, veikiamas druskos rūgšties, tampa aktyviu proteolitiniu fermentu pepsinu. Daugiausia pepsinogeną išskiriančių ląstelių yra skrandžio kūne. Skrandžio kūno gleivinėje yra druskos rūgštį, pepsinogeną, gleives išskiriančių ląstelių. Druskos rūgštį (koncentracija apie 0,16N arba 160 mEq/l) išskiria parietalinės ląstelės, kurių daugiausia randama dugno srityje ir jų skaičius mažėja prievarčio link. Prievartyje išsidėsto gastriną išskiriančios ląstelės, arba G ląstelės. Be šių gastriną išskiriančių ląstelių, skrandyje randama dar mažiausiai 7 skirtingų rūšių endokrinines medžiagas gaminančių ląstelių, pvz., putliosios ląstelės, išskiriančios histaminą, argentofilinės ląstelės, išskiriančios serotoniną, ir kt. Prievartyje taip pat gausu liaukų, išskiriančių gleives. Gleives gaminančių liaukų yra visose skrandžio dalyse. Pagrindinė jų funkcija – apsauginio gleivinės sluoksnio sudarymas. Skrandžio raumeninį dangalą sudaro 3 sluoksniai: išorinis išilginis, vidurinis žiedinis ir vidinis įstrižinis. Skrandžio, kaip ir kitų virškinimo organų, raumenys yra lygieji. Žiedinių raumenų sluoksnis tarp skrandžio ir plonosios žarnos suformuoja prievarčio rauką, kuris būna nuolat uždarytas ir tik tam tikrais intervalais praleidžia atskiras porcijas virškinamos masės. Išorinė skrandžio sienos dalis – serozinis dangalas.

Dvylikapirštė žarna (duodenum lot.) yra ilgiausios virškinimo organų sistemos – plonosios žarnos dalis. Dvylikapirštė žarna prasideda betarpiškai nuo skrandžio prievarčio ir susisuka kaip pasaga. Dvylikapirštė žarna yra trumpiausia plonosios žarnos dalis – jos ilgis apie 25–30 cm. Skiriamos trys šios žarnos dalys: viršutinė, nusileidžiančioji ir apatinė. Dvylikapirštė žarna yra storesnė nei kitos plonosios žarnos dalys – jos spindis siekia beveik 5 cm, o pradinė dalis – dar labiau praplatėjusi ir sudaro dvylikapirštės žarnos stormenį. Dvylikapirštės žarnos siena, kaip ir kitų plonųjų žarnų, susideda iš 4 dangalų: gleivinės, pogleivinio audinio, raumeninio sluoksnio ir adventicijos. Dvylikapirštės žarnos nusileidžiančioje dalyje, medialinėje sienoje išskiriama išilginė raukšlė, kurią sudaro kasos ir kepenų latakai. Jos apatiniame gale yra mažasis ir žemiau didysis speneliai. Mažojo spenelio viršūnėje atsiveria pridėtinis kasos ištekamasis latakas, o didžiojo spenelio viršūnėje – kasos ir kepenų ištekamieji latakai.

Vis dar skaitote? Pagirtina. Ar jaučiate kaip tampate pats sau įdomus?

Virškinimo sistema atlieka šias funkcijas: sekrecinę (virškinimo liaukos išskiria virškinimo sultis), motorinę (smulkinamas ir sumaišomas, pernešamas virškinimo kanalu), rezorbcinę (galutiniai hidrolizės produktai rezorbuojami per epitelines ląsteles ir pernešami į limfą ir kraują), ekskrecinę (pašalinami metabolitai, įvairūs cheminiai junginiai), endokrininę (išskiriamos hormoninės medžiagos, reguliuojančios virškinimo sistemos veiklą), apsauginę (išskiriamos baktericidinės bei bakteriostatinės medžiagos, vyksta detoksikaciniai procesai), analizatorinę (refleksiškai reguliuojamas virškinimas maistui dirginant mechano-, chemo-, termoreceptorius). Virškinimas pradedamas jau burnos ertmėje, kur įvertinamos valgomo maisto savybės. Burnoje maistas mechaniškai smulkinamas, vilgomas seilėmis, sudaromas kąsnis ir prasideda sudėtingas rijimo refleksas. Burnos ertmėje vyksta ir kai kurių medžiagų hidrolizė. Burnoje susidaręs kąsnis nuryjamas ir per stemplę patenka į skrandį. Skiriamos trys rijimo fazės: valinga (kąsnis spaudžiamas prie gomurio ir stumiamas į nosiaryklę), refleksinė (kąsnis patenka į stemplę, praslinkdamas kvėpavimo takus) ir stemplinė. Stemplinės rijimo fazės metu stemplės raumenų peristaltiniai judesiai stumia kąsnį įskrandžio link. Ryjant, refleksiškai pakylant gerkloms, atsiveria viršutinis stemplės raukas, maistas patenka į stemplę ir toliau refleksiškai stumiamas skrandžio link.

Stemplė vykdo 2 pagrindines funkcijas: rijimo ir barjerinę. Stemplė didžiąją laiko dalį būna atsipalaidavusi. Atskirų individų stemplės susitraukimų amplitudė, greitis, trukmė gali ženkliai skirtis. Vidutinis peristaltikos greitis yra 5 cm/s, o susitraukimo trukmė – 6–7 sekundės. Apatinis stemplės raukas yra svarbiausia priešrefliuksinio barjero dalis. Esant sfinkterio atonijai ar tranzitoriniam atsipalaidavimui pasireiškia gastroezofaginis refliuksas. Rauko raumenys sukelia pastovų toninį spaudimą, dėl kurio atskiriami stemplės ir skrandžio spindžiai. Raukas atsipalaiduoja esant proksimalinei stimuliacijai (ryjant maistą) bei susitraukia apsaugodamas nuo retrogradinio turinio patekimo. Šio rauko tonusas taip pat kinta ir susitraukiant pilvo raumenims, didėjant spaudimui pilvo ertmėje, patekus rūgščiam turiniui virš rauko.

Skrandis atlieka rezervinę, sekrecinę, rezorbcinę bei endokrininę funkcijas. Skrandyje maistas kaupiamas, veikiamas mechaniškai, chemiškai, hidrolizuojamas ir periodiškai išstumiamas į dvylikapirštę žarną. Per parą žmogaus skrandžio gleivinė išskiria 2–3 litrus hipertoninių sulčių. Jų sudėtis ir kiekis kinta nuo maisto savybių. Vienas svarbiausių skrandžio sulčių komponentų yra druskos rūgštis. HCl aktyvina pepsinogeno virtimą fermentu pepsinu, palaiko rūgščią skrandžio terpę, būtiną proteoliziniams fermentams, denatūruoja baltymus, aktyvina skrandžio motoriką, sudaro bakteriocidinę terpę, skatina kasos sulčių sekreciją. HCl gamyba parietalinėse ląstelėse ( pav.) yra susijusi su skrandžio gleivinėje vykstančiais apykaitos procesais:
HCl susidarymas.jpg

Druskos rūgšties sekrecija reguliuojama nerviniu–refleksiniu bei humoraliniu būdu. Druskos rūgšties sekreciją skatina 3 pagrindiniai veiksniai: histaminas, acetilcholinas ir gastrinas. Skiriamos trys skrandžio sulčių sekrecijos fazės:

1) refleksinė (kefalinė),          2) skrandinė,                  3) žarninė
sekrecija.jpg
. Refleksinės fazės metu, dar nepatekus maistui į skrandį, impulsai iš mitybos centro per klajoklį nervą (n. vagus) sukelia acetilcholino išsiskyrimą, kuris skatina HCl sekreciją parietalinėse ląstelėse ir stimuliuoja G ląsteles išskirti gastriną. Maistui patekus į skrandį tiesiogiai dirginami tempimo ir chemoreceptoriai. Impulsai iš šių receptorių aktyvina klajoklio nervo centrą ir per sekrecinius neuronus išsiskyręs acetilcholinas didina pepsino ir HCl sekreciją bei bombezino, gastrino sekreciją stimuliuojančio hormono, išskyrimą. Vienas stipriausių dirgiklių gastrinui išsiskirti yra skrandžio tempimas. Gastrino sekrecija reguliuojama neigiamu grįžtamuoju ryšiu: didėjant rūgštingumui skrandyje, slopinama gastrino sekrecija. Žarninėje fazėje HCl sekreciją sužadina rūgštus skrandžio turinys, kuris dirgina dvylikapirštės žarnos chemoreceptorius ir jos G ląsteles. Tačiau šių ląstelių išskirto gastrino poveikis yra mažesnis nei skrandyje išskirto gastrino. Dvylikapirštėje žarnoje, dirginant rūgščiam turiniui, išskiriami hormonai cholecistokininas, gastroinhibicinis peptidas ir sekretinas, slopinantys HCl sekreciją.

Plonojoje žarnoje maistas skaidomas iki galutinių produktų – monomerų, kurie yra rezorbuojami į kraują ir limfą. Svarbiausia virškinimo vieta yra dvylikapirštė žarna. Į ją patenka rūgščios terpės skrandžio turinys ir šarminės terpės kasos sultys ir tulžis. Dvylikapirštėje žarnoje palaikoma šarminė (pH 7,8-8,4) terpė, kuri neutralizuoja iš skrandžio patenkančią HCl ir sudaro palankias sąlygas veikti kasos fermentams. Rūgštus turinys, patekęs į dvylikapirštę žarną, skatina sekretino sekreciją, kuris taip pat slopina prievarčio motoriką ir stimuliuoja rauką, aktyvina bikarbonatų sekreciją kasos ir kepenų ląstelėse. Bikarbonatai neutralizuoja rūgštinę skrandžio terpę ir saugo dvylikapirštės žarnos gleivinę nuo pepsino ir HCl poveikio. Skrandžio turinys į dvylikapirštę žarną patenka nedidelėmis porcijomis. Šis procesas priklauso nuo prievarčio rauko, kuris atsidaro ir užsidaro refleksiškai. Kai dvylikapirštę žarną dirgina rūgštus turinys, raukas užsidaro. Prievarčio rauko tonusą didina padidėjęs osmosinis slėgis, baltymų skilimo produktai dvylikapirštėje žarnoje (enterogastrinis refleksas). Kai rūgštus skrandžio turinys neutralizuojamas, prievartis refleksiškai atsidaro.

Plonoji žarna vykdo sekrecinę, motorinę ir rezorbcinę funkcijas. Joje esančios liaukos (Lieberkiulio, Brunerio) išskiria sultis ir muciną, enterochromafininės ląstelės – hormonus (serotoniną, motiliną ir kt.). Plonosios žarnos liaukos fermentų negamina. Angliavandenius, riebalus, baltymus hidrolizuoja fermentai, patekę į spindį – vyksta ertminis virškinimas. Toliau tarpinius skilimo produktus baigia hidrolizuoti plonosios žarnos ląstelių – enterocitų gaurelių fermentai: tai membraninis virškinimas. Storojoje žarnoje maistas praktiškai nevirškinamas, tik rezorbuojamos kai kurios medžiagos,vanduo. Be rezorbcinės, storosios žarnos gleivinė pasižymi ir sekrecine funkcija – išskiria nedidelį kiekį sulčių, turinčių daug gleivių ir bikarbonatų. Maisto medžiagų rezorbcija vyksta praktiškai visame virškinamajame trakte, tačiau labai skiriasi jos intensyvumas. Burnoje ir stemplėje rezorbcija beveik nevyksta, čia gali būti rezorbuojami tik kai kurie junginiai (pvz., vaistai, nikotinas ir kt.). Skrandyje rezorbuojama nedaug vandens, alkoholio, kai kurių druskų. Aktyviausiai rezorbcija vyksta plonojoje, ypač tuščiojoje, žarnoje. Storojoje žarnoje, be jau minėtų druskų ir vandens, gali būti rezorbuojamas ir nedidelis aminorūgščių, gliukozės kiekis.

Jei tau pavyko įveikti informaciją iki šios vietos, toliau sužinosi pagrindinius virškinamojo trakto viršutinės dalies ligų simptomus.

Sutrikusio rijimo pojūtis (disfagija), skausmingas rijimas (odinofagija). Rijimo sutrikimus gali sukelti sutrikęs maisto transportavimas iš gerklės į stemplę dėl burnos ir ryklės uždegimų, abscesų, navikų. Rijimą trikdo ir centrinės nervų sistemos, raumenų ligos. Disfagija gali būti ir dėl pačios stemplės negalavimų: navikų, divertikulų, refliuksinio ezofagito, motorikos sutrikimų (achalazijos, spazmų). Paneigus organines priežastis, disfagiją gali sukelti psichosomatiniai sutrikimai.
Regurgitacija ir vėmimas. Rūgštaus turinio regurgitacija (atpylimas) dažna sergant gastroezofaginio refliukso liga (dažniausia priežastis). Šiuos simptomus taip pat gali sukelti pepsinė stenozė, karcinoma, achalazija, divertikulas.
Rėmens graužimas. Šis plačiai paplitęs nusiskundimas būdingiausias gastroezofaginio refliukso ligai (GERL). Sergant GERL galimas skausmas už krūtinkaulio, tačiau visuomet būtina paneigti išeminę širdies ligą. Stemplės ligos gali sukelti kosulį. Šį simptomą dažniausiai sąlygoja GERL. Kitos galimos priežastys: achalazija, ezofagotrachėjinė fistulė (būtina paneigti pulmonologines ligas).
Skausmas ar diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje. Šiuos simptomus gali sukelti daugelis stemplės apatinės dalies (GERL, vėžys), skrandžio ir dvylikapirštės žarnos (opaligė, gastritas, vėžys), kasos (pankreatitas, vėžys), krūtinės ląstos (miokardo infarktas, atsisluoksniuojanti aortos aneurizma), storosios žarnos (vėžys) bei funkcinių ligų. Skrandžio opai būdingi skausmai, prasidedantys iškart po valgio arba su valgiu nesusiję. Sergant dvylikapirštės žarnos opalige, skausmas viršutinėje pilvo dalyje vargina vėlai vakare, naktį, stiprėja nevalgius, pavalgius skausmas praeina.
Vėmimas krauju ar „kavos tirščiais“, deguto spalvos išmatos (melena) būdinga kraujavimui iš viršutinės virškinamojo trakto dalies. Esant šiam gyvybei grėsmingam sindromui būdingas blyškumas, galvos svaigimas, padažnėjęs pulsas, mažėjantis arterinis kraujospūdis. Kraujavimą iš virškinamojo trakto sukelia daugelis ligų: skrandžio ir dvylikapirštės žarnos, apatinės stemplės dalies opos, erozijos, įskrandžio gleivinės įplėšos, stemplės ir skrandžio venų varikozė, skrandžio vėžys bei kitos, retesnės patologinės būklės.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (15)
 
Mielės
2011.12.30 HomoSanitus / Rūta S.
 Visi esame girdėję istorijų, kai žmogus skundžiasi ir tuo ir anuo, eina nuo daktaro pas daktarą, o tyrimai nepriekaištingi. Galų gale gydytojai pradeda rašyti psichotropinius vaistus – suprask, simptomų priežastys psichologinės, žmogelis išsigalvoja sau ligą. O tiesa gali būti paprasta. 1970m. C. Orian Truss, Birmingemo alergologas, pirmą kartą prašneko apie daugybę chroniško nuovargio ir imuniteto disfunkcijos sindromo (CHRONIC FATIGUE IMMUNE DYSFUNCTION SYNDROME (CFIDS))  simptomų, susijusių su Candida albicans. Truss sėkmingai gydė šimtus pacientų, vadinamųjų neurotikų, besiskundusių chronišku nuovargiu, alergija ir depresija.  Ilgalaikis gydymas  prieš grybeliniu vaistu, davė puikius rezultatus. Gydytojo Truss pacientai skundėsi daugybe simptomų, kurių...
Keptos daržovės ardo dantų grožį
2011.11.25 HomoSanitus / Age
Pavojus dantukams atjojo iš tos pusės, iš kurios visai nesitikėta. Tyrimai parodė, kad visų pasaulio virėjų taip mėgiamos apkeptos daržovės, turinčios mažai kalorijų ir daug vitaminų, yra ištikimos karieso sąjungininkės. Jų rūgštingumo lygis toks didelis, kad pilnai gali ardyti dantų emalį. Britų  Dundee University mokslininkai sulygino virtų, troškintų ir keptų daržovių rūgštingumą ir išsiaiškino, kad keptų daržovių vidutinis pH yra 4,6, kai tuo tarpu dantims saugus pH yra virš 5,5. Produktų su žemu pH yra daug – actas, vynas, citrusiniai... Kai kuriuose gaivinančiuose gėrimuose rūgšties yra tiek, kad pH nukrenta net iki 2,9. Apie šių gėrimų daromą žalą dantims žino daugelis, bet keptų daržovyčių nedraugiškumą galima pavadinti siurprizu....
 
Byla prieš civilizacijų maistą
2011.05.20 HomoSanitus / Rokas Balčiūnas
Ekologiškumo mada keliauja per Lietuvą. Mūsų akimis tai, kas ekologiška, jau savaime atrodo sveika. Ieškome ekologiškų vaisių, daržovių ar kitų maisto produktų. Gal net auginamės juos patys ir tikime, kad viskas, kas yra iš gamtos, yra sveika. Bet kaip iš tiesų mes klystame… Mitui, kad „natūralu“ tolygu „sveika“, sugriauti galima paminėti kardinalų pavyzdį – tai visi nuodingi gyvūnai bei augalai. Jų išskiriamos medžiagos yra pačios natūraliausios ir vis dėlto pačios pavojingiausios mūsų organizmui – su šiuo pavyzdžiu, manau, visi sutinka. Bet yra daug daugiau pavyzdžių, kai medžiaga iš gamtos yra ne tik kad ne naudinga, bet ir žalinga mūsų organizmui. Mano tikslas yra parodyti, kad aklas tikėjimas reklaminėmis bei agitacinėmis frazėmis yra...
Šaltiena – pavojus ar išsigelbėjimas?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Arba kodėl paliegėlius girdo sultiniais? Civilizuotiems ir turtingiems mėsos valgytojams būtinos košės arba/ir daržovės, nes  prabangiai gyvenantys ir mėsą dažniausiai valgo prabangią – be riebaliuko, be kremzlyčių, gryną raumenuką. Štai tokią informaciją apie angliavandenius pateikia mums Vikipedija: „Žmogaus maiste angliavandeniai nėra būtini, nes organizme baltymai gali būti verčiami angliavandeniais. Kai kurių žmonių dietoje angliavandenių kiekis artimas 0 %, bet jie išlieka sveiki. Tačiau angliavandenių įsisavinimui reikia mažiau vandens nei baltymų ar riebalų įsisavinimui, todėl jie išlieka svarbiu energijos šaltiniu.“ Pabraukta frazė nereiškia, kad galima valgyti tik mėsą ir išlikti sveikiems. Kad ši sąlyga būtų išpildyta, yra dar viena...
 
Kur glūdi mėsos sultinio skonio paslaptis?
2011.05.11 HomoSanitus / Age
Šis veikalas – kulinarų kulinaro Grigaliaus garbei. Bet kuris audinys – tai ne šiaip sau atsitiktinai suverstų ląstelių krūva. Tai pakankamai sudėtinga struktūra, kurioje galima išskirti keletą principinių komponentų. Bet kurio organizmo audinio statybos pagrindas yra neląstelinis matriksas. Tai toks specialus gelis arba žele, kuriame jau yra visa kita. Kaip ir bet kuri žele, šis matriksas 95-99% sudarytas iš vandens, o struktūrą jam suteikia gliukozaminoglikanai (žele tam panaudojamas želatinas arba pektinas). Tarp kitko, gliukozaminas labai neblogai padeda esant įvairioms stuburo ir sąnarių ligoms – jo pagrindu gaminama visa eilė vaistų. Maktrikse taip pat yra skaidulos, sudarytos iš baltymų kolageno ir elastino, kurie geliui priduoda tvirtumo. Jei šių skaidulų daug, tai vietoje...
Kodėl kuo saldesnė uoga, tuo mažesnė?
2011.05.10 HomoSanitus / Age
Jei gali suvalgyti žalią – nevirk, jei gali suvalgyti virtą – nekepk, jei negali nekepti – klausk savęs ar tikrai nori valgyti. Internete vis labiau plinta informacija apie žaliavalgystę. Taip, neapdorotas maistas yra sveikesnis, tačiau nereikia  perlenkti lazdos. Daugelis žaliavalgių, ieškodami kaip padaryti savo valgomą žolę skanesnę, prisigalvoja įvairiausių mišinių, kuriuos dar ir supjausto smulkintuvu taip, kad jie pavirsta į skystą tyrelę. Jei paklausi kam tai jie daro, atsakymas dažnai būna: „taip skaniau ir įsisavinimas geresnis“ Na, jei jau kažkokia žolė nėra skani, tai kam maskuoti jos skonį kokiu nors saldžiu vaisiumi ar uoga? Neskanu – nevalgyk. Kai  valgomas kiaušinis, jis skanus ir be jokių priedų. Kai valgoma virta vištiena, ji skani ir be priedų. Kai...
 
Kiaušinis
2011.05.04 HomoSanitus / Age
Pramuši bronzą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą. Daugelyje tautų kiaušinis yra vienoks ar kitoks simbolis. Tai pradžios simbolis. Ir ne atsitiktinai taip yra, nes kiaušinis savo sudėtimi yra vienas iš geriausių maisto produktų – daugeliui gyvūnų kiaušinis yra delikatesas Nr.1. Į kiaušinio sudėtį įeina vertingiausios ir gyvybiškai svarbios medžiagos. Bet pradžioje keletas žodžių apie jo sandarą. Kiaušinis padengtas plonu apvalkalu, kurio pagrindinė sudėtinė dalis yra kalcio karbonatas. Jeigu ant šio apvalkalo užlašinsime rūgšties, tai įvyks reakcija, kurios metu išsiskirs nestabili angliarūgštė, iš karto skylanti į vandenį ir anglies dioksido dujas. Po lukštu yra  apvalkalas. Šviežiai...
Ar naudinga žmogui gerti pieną ?
2011.04.28 HomoSanitus / Age
Karvė, kaip ir žmogus, nesugeba savo fermentais suvirškinti celiuliozės – medžiagos, kurios yra daug augaluose. Vietoj karvės tai daro bakterijos, gyvenančios karvės žarnyne. Raguotosios skrandis labai didelis, iki 300 litrų, ir jame yra keletas skyrių. Karvės sukramtyta ir seilėmis suvilgyta žolė patenka į pirmą skyrių (priešskrandis), kuriame intensyviai dirba rauginimo mikroorganizmai. Viename pirmojo skyriaus turinio grame yra daugiau kaip 10 milijardų bakterijų. Jų maistas yra celiuliozė ir ją vartodami jie dauginasi dideliu greičiu. Tame skrandžio skyriuje gyvena ne tik mikrobai, bet ir daugialąsčiai pirmuonys – infuzorijos. Jos minta bakterijomis ir irgi greitai dauginasi. Kai mikrobų koncentracija pasiekia žymų kiekį, karvė nusiurbia visą skystį su mikroorganizmais į sekantį skyrių, o nusausinta žolė atryjama ir...
 
Kokiu produktu baigti valgymą?
2011.04.20 HomoSanitus / Age
Tam, kad atsakytume į šį klausimą, turime paanalizuoti kaip gi elgiasi ir kokį variantą siūlo pats žmogaus organizmas. Tam reikalui žvelgiame į tyrimus, kurie yra atlikti su motinos pienu. Pasirodo, kad motinos pieno sudėtis kinta ne tik paros bėgyje, bet ir vieno maitinimo metu. Gamta, saugodama mažylį nuo persivalgymo, sugalvojo tokį mechanizmą: motinos piene maitinimo metu didinti riebalų kiekį. Pačioje maitinimo pabaigoje riebalų kiekis maiste išauga 4-5 kartus, lyginant su maitinimo pradžia. Sotumo jausmas žadinamas riebalais, bet ne baltymais ir tuo labiau ne angliavandeniais. Kai kurių dietologų siūlymai storuliams pradėti valgymą išgeriant vandens ir taip užpildant skrandžio tūrį menkai gelbėja – vanduo iš skrandžio greitai pasišalina. Tam kur kas labiau tinka riebalai – jie virškinami...
Eskimų mityba ir Omega-3
2011.04.12 HomoSanitus / Age
Dėka Omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių propagandos pasaulyje visi gerai žino, kad eskimai neserga širdies-kraujagyslių ligomis, artritu, alergijomis, nesiskundžia dantimis ir beveik neserga vėžiu. Pagal medicinos propagandą jų gera sveikata sąlygota dietos, kurioje yra gausu lašišos, ruonio, banginio mėsos, labai turtingos eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR)  rūgštimis. Omega-3 propagandistai kažkodėl ignoruoja tą faktą, kad yra visa eilė nacionalinių virtuvių, kuriose nėra nei lašišos, nei ruonių, nei banginių, o žmonių sveikata tuose regionuose ne ką blogesnė, negu pas eskimus. Reali padėtis tikriausiai jus nustebins: eskimai nevartoja Omega-3 dideliais kiekiais. Jų dieta „turtinga“ Omega-3 tik tuo požiūriu, kad eskimams Omega-3 tenka vartoti daugiau už žemyno...
 
Kuo ruginė naminė geresnė už valstybinę kvietinę?
2010.12.18 HomoSanitus / Age
Kai lupa pagyvenęs sugėrovas trečią šimtgraminę kvietinės ugninės, nebandykite jam aiškinti, jog alkoholį gerti ir dar tokiais kiekiais yra negerai. Užkąsdamas lašiniais ir svogūnu eilinę į save suverstą „stopkę“, atsivėrusiu atviryste nuo dozės ir tvirtu kaip filosofo A.Šliogerio balsu pareikš: – Ką tu man aiškini, mano senelis visą gyvenimą gėrė „samagoną“, užkando lašiniais su duona ir „macnu“ svogūnu, o sulaukė 95-rių ir nenusišnekėdavo taip, kaip tu dabar! Štai taip, „žinovai“ viską žino. Ir dar turi geležinę logiką, kuri išveda per bet kokius spirituotus brūzgynus į tiesų ir aiškų kelią, kurio sukreivinti nepajėgs jokie pašaliniai kažkieno brukami  pastebėjimai. Palikime kol kas alkoholyje...
Intelektas – parduotuvės krepšio turinyje
2010.12.13 HomoSanitus / Age
Geriau brangesnio mažiau, negu  daug, bet šlamšto. Kuo toliau, tuo dažniau girdžiu žmones kalbant, kad jau nebėra normalaus maisto parduotuvėse ir prekybos centruose. Ir liejasi kaltinimai prekeivių pusėn – jie ir tokie, ir anokie, ir dar kažkokie. Tačiau niekas nenori pasiimti veidrodžio ir pasižiūrėti kaip atrodo pats, bet dar svarbiau pasižiūrėti kaip atrodo gretimai eilėje prie kasos stovintis pirkėjas, o konkrečiai – kokias prekes perka jo apsipirkimo kolega ir ką perka pats. Mintijate, kad ne jūsų reikalas ką eilėje stovintys sukrovė ant transporterio juostos kelionei link kasos? Kad nėra reikalo kištis į svetimus reikalus? O ar jau taip visai nieko bendro su jumis neturi greta perkančio pasirinkimas iš parduotuvės lentynų? Didžioji dalis nepatenkintųjų ir abejingųjų nesupranta vieno esminio...
 
Augalai – gamtos dovana mums?
2009.12.03 HomoSanitus / Donatas T.
Daugeliui žmonių tapo įprasta gyvulinės kilmės produktus sieti su ligomis, o augalinės, priešingai – su sveikata, ilgaamžiškumu ir gera savijauta. Tokiam įsitikinimui padėjo susiformuoti nepagrįsta cholesterolio ir sočiųjų riebalų baimė, vegetarizmo idėjos bei keistas požiūris, kad augalai Žemėje tik ir auga tam, kad būtų suvalgyti. Biologiškai augalija yra tokia pat gyva kaip ir gyvūnija. Augalai yra gerai prisitaikę išlikti ir tikrai nenori būti kieno nors maistu (išskyrus  kai kurias specialiai tam pritaikytas augalų dalis, pavyzdžiui, vaisius, kurie yra skirti pritraukti augalo sėklas galinčius pernešti gyvūnus). Skirtumas toks, kad gyvūnas, nenorėdamas  tapti plėšrūno pietumis gali mėginti pabėgti ar pasislėpti, o augalai tokių galimybių neturi ir nuo jais besimaitinančių...
Pragaištingas pažinimo medžio saldumas
2009.09.14 HomoSanitus / Age
Mūsų organizmo sveikata didele dalimi priklauso nuo to, kaip mes elgiamės aplinkoje. Santykiai su aplinka harmoningi – savijauta ir sveikata gera, elgiamės kaip papuola – tampame irzlūs ir ligoti. Kitais žodžiais sakant, nesubalansuotas gyvenimo skonių rinkinys – vienas iš mūsų problemų kaltininkų. Skonių tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Subalansuotas maisto skonis – vienas iš geros sveikatos garantų. Ką reiškia subalansuotas? O gi tai, kad valgant, jūsų liežuvis turi pajusti visus jums skirto šioje žemėje maisto skonius – saldų ir kartų, rūgštų ir sūrų, sutraukiantį, deginantį... Paanalizuokime koks skonis dominuoja mūsų maiste. Pažvelgę į kokio nors maisto produkto etiketę, pirmiausia dažniausiai pamatysime keletą visam mūsų maistui būdingų komponentų, kuriuos rasime...
 
Apie riebalus
2009.04.05 HomoSanitus / Valentinas Kameneckis
Jau kuris laikas riebalams yra paskelbtas karas ir nemažai žmonių savo mityboje jų vengia, o ypač vengia gyvulinių riebalų. Kažkodėl dauguma nusprendė, kad daugybės ligų, tokių kaip diabetas, širdies-kraujagyslių ligos, kaltininkas yra riebalai. Toks požiūris ne tik neteisingas, bet ir kenksmingas. Žmogaus organizmas negali apsieiti be riebalų. Klausimas tik kurie riebalai organizmui naudingi, o kurie žalingi. Egzistuojanti klasifikacija riebalus skirsto į tris rūšis: mononesotieji, polinesotieji ir sotieji riebalai. Riebalai, į kurių sudėtį įeina Omega 3 nesočiosios riebiosios rūgštys, reikalingi daugeliui mūsų organizmo funkcijų – smegenų veiklai, ląstelių membranų pralaidumui... Šių riebalų yra daugelyje augalinių aliejų ir žuvų taukuose. Kuo žuvis gyvena šiauriau ir gilesniuose vandenyse, tuo jų...
Po 18-tos valandos - nevalgyti
2008.11.16 HomoSanitus / Age
Šį kartą paanalizuosime  šią daugelį kankinančią procedūrą (neliesti šaukšto po 18-tos val.) visai kitokiu požiūriu. Daugelį domina tik šio apribojimo atsakas į liemens apimties parametro kitimą, bet kur kas svarbesnis yra  jo poveikio mechanizmas, susijęs su organizmo fermentų veikla. Fermentas (enzimas, lot. fermentum), išvertus į žemišką lietuvišką kalbą, yra raugas. Fermentacija – rūgimo procesas. Fermentai – tai biologinės kilmės katalizatoriai (skatintojai), o mokslas apie juos vadinasi enzimologija. Mūsų organizmuose kas sekundę įvyksta tūkstančiai cheminių reakcijų. Jei tos reakcijos vyktų ne organizme, jų trukmė būtų labai ilga – kai kurioms prireiktų dešimčių, kitoms šimtų, o kai kurioms ir tūkstančių metų. Ne organizme jos lėtos ir...
 
Soja - moteriškas maistas?
2008.10.30 HomoSanitus / Age
Aplinkos sąlygos ir maistas vienaip ar kitaip įtakoja mūsų organizmą. Vyksta nesibaigiančios sveikos mitybos ir gyvenimo būdo paieškos jau daugelį metų, kurių tikslas – padaryti mūsų gyvenimą sveikesnį ir ilgesnį. Bet kurios naujovės mityboje tikrai įtakoja mūsų sveikatą. Tūkstančius metų mūsų organizmai mito maistu, kurio sudėtis, laikui bėgant, kito labai nežymiai. Be to ir žmogus buvo daug labiau  sėslesnis – jis neskraidžiojo, taip paprastai ir greitai, kaip dabar, uždarbiauti ar pramogauti į priešingą žemės rutulio pusę. Sėslumas, maisto produktų sudėties bei įvairovės stabilumas žmogaus organizmą  pritaikė vartoti  tuos maisto produktus, kuriais  jis buvo maitinamas daugelį šimtmečių ar tūkstantmečių. Aplinkos sąlygos įtakoja ne tik į mūsų gyvenimo būdą, bet ir į...
Tai mėsytės ar žolytės?
2008.10.22 HomoSanitus / Age
"Mus teršia ne tai, ką mes dedame į burną, bet tai, kas iš jos išeina".   Žymaus filosofo kalbų aido užrašų fragmentas Didžiajai daliai žmonių sveikas gyvenimo būdas dažniausiai asocijuojasi su vegetarizmu. Retokai žmonės pagalvoja apie tai, kokioje pasaulio vietoje jie gyvena, prie kokių gamtinių sąlygų jų organizmas turi prisitaikyti jų gyvenamoje vietoje. Vienas iš pagrindinių faktorių, kurie mus adaptuoja prie aplinkos, yra maistas, kurį mes valgome. Jeigu išmokome lėktuvais, automobiliais ar laivais atsigabenti maisto iš svetur, tai mūsų organizmas šito kol kas netoleruoja. Gal būt evoliucija pritaikys žmogaus organizmą prie gyvenimo būdo ypatumų, tačiau tai mažai tikėtina, nes pokyčiai mityboje ir gyvenimo būde kinta per greit, kad evoliucija suspėtų koja kojon....
 
Theobroma cacao – dievų maistas?
2008.10.15 HomoSanitus / Age
Šiaip jau įprasta manyti, jog šokoladas nėra sveikas maistas, tačiau tai anaiptol nėra taip visais atvejais. Visų pirma, šokoladas šokoladui nelygus. Pagrindinis faktorius, kuris nusako šokolado naudingumą yra kakavos kiekis jame. Kuo didesnis procentas jame kakavos, tuo šokoladas yra vertingesnis, nes būtent kakavoje yra didelis kiekis flavonoidų – medžiagų antioksidantų, kurios reguliuoja laisvųjų radikalų kiekį organizme. Vartojamas nedideliais kiekiais kokybiškas šokoladas šiek tiek mažina kraujospūdį – tai įrodė tyrimas atliktas Panamoje su Kuno indėnais. Jie savo racione vartoja didelį kiekį flavonoidų turinčios kakavos, tačiau hipertenzinės ligos požymių neturi. Dar viena gera savybe pasižymi geras šokoladas – jis, kaip ir aspirinas, skystina kraują –...
Kodėl sveika gerti sultis?
2008.08.02 HomoSanitus / Age
    Atsakyme yra keli faktoriai. Pirmasis iš jų – sulčių įsisavinimas yra daug greitesnis, nei kieto maisto. Antrasis – efektyvesnis organizmo papildymas mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais. Trečiasis – šviežių sulčių oksidacinis-redukcinis potencialas (ORP) yra artimas žmogaus skysčių ORP (apie -70 mV).    Sultys įsisavinamos jau dvylikapirštėje žarnoje. Jei žmogus užsikrėtęs žarnyno kirmėlėmis ar kitais parazitais (o tokių pakankamai nemažas procentas), geriant sultis, parazitai yra beveik nemaitinami – maistas iki jų nenueina ir žmogaus savijauta gerėja. Gerdami sultis, organizmą papildome kokybišku koloidiniu vandens tirpalu. Kuo ORP neigiamesnis (daugiau redukcinis), tuo sultys pasižymi stipresnėmis antioksidacinėmis savybėmis. ORP potencialas, išspaudus sultis,...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Visi miršta ne nuo senatvės: žmonės senatvėje miršta nuo ligų - iš principo pagydomų, nes jas sukelia reguliacijos sutrikimai. Aukšesniųjų gyvūnų natūrali mirtis - reguliacijos pabaiga.
Forumas
HS Forumo taisyklės
(128548 pranešimai)
paskutinis 2017-05-29 01:25:00
Bendrieji sveikatos klausimai
(41 pranešimai)
paskutinis 2017-05-04 22:58:21
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(17354 pranešimai)
paskutinis 2017-05-27 20:34:16
Naujausi komentarai
ijozojaxi
2017-05-29 01:20:34

ileqeuka
2017-05-29 01:17:50

uadelanosv
2017-05-29 01:17:19

AlfredPax
2017-05-29 01:15:32

rsayuyamiwaz
2017-05-29 01:15:22

Chasfluony
2017-05-29 01:14:46

Jameschuro
2017-05-29 01:13:40

ofihefe
2017-05-29 01:11:19

uzijecitakiwo
2017-05-29 01:10:44

Charlessuche
2017-05-29 01:10:37

iwupokuzy
2017-05-29 01:07:53

Steventem
2017-05-29 01:07:50

dezaxutur
2017-05-29 01:06:44

ApokoaloMon
2017-05-29 01:06:18

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės