Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Gripas ir homeopatija - šarlatan? "vaistai"
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / Realyb?, kuri žudo / Gripas ir homeopatija - šarlatan? "vaistai"
2002 metais amerikiečių fokusininkas Džeimsas Rendi pažadėjo padovanoti milijoną dolerių tam, kuris laboratorinėmis sąlygomis atliks eksperimentą, įrodantį homeopatinių vaistų efektingumą. Milijonas kol kas savo vietoje – drąsuolių neatsirado.

Kaip apgaudinėjami Lietuvos žmonės

Šiame puslapyje  aptariami du Lietuvoje reklamuojami homeopatiniai preparatai - „Tonsilotrenas“ nuo anginos ir „Oscillococcinum“ nuo gripo. Homeopatinius preparatus nereikėtų maišyti su žoliniais preparatais. 

Homeopatiniai preparatai priklauso ne oficialios medicinos, bet „alternatyvios medicinos“ grupei ir remiasi pseudo-moksliniu teiginiu, kad vanduo turi „atmintį“. Iki šiol ši savybė nebuvo įrodyta moksliniais eksperimentais. Nenuostabu, kad žymūs mokslininkai ir daktarai visame pasaulyje šaiposi iš homeopatinių „vaistų“, vykdydami viešas „masines savižudybes“ - išgerdami „mirtinas“ šių preparatų dozes: http://www.homeowatch.org/articles/jaroff.html

TONSILOTRENAS

 

„Tonsilotrenas“ yra homeopatinis preparatas nuo anginos, kurį gamina Deutsche Homöopathie-Union (DHU), naudojanti homeopatinius metodus. Savo preparato aprašyme gamintojai pateikia ir sudėtį. Kas sakė, kad homeopatiniuose preparatuose nėra chemijos? Reikia tik lotyniškai skambančius pavadinimus cheminiams junginiams sugalvoti:

12,5 mg Atropinum sulfuricum D5 (atropino sulfatas (Cs17H23NO3)2·H2SO4·H2O)
10 mg Hepar sulfuris D3 (kalio sulfidas CaS)
50,0 mg Kalium bichromicum D4 (kalio dichromatas K2Cr2O7)
5,0 mg Silicea D2 (silicio dioksidas SiO2 arba kitaip... kvarcas - pigiau būtų paplūdimyje smėlio prisivalgyti :)
25 mg Mercurius bijodatus D8 (gyvsidabrio(II)jodidas HgI2) 

Viskas lyg normalu, kol neatkreipiamas dėmesys į šalia pavadinimo nurodytas „mistines“ raidžių ir skaičių kombinacijas D5, D3, D4, D2, D8, kurios ir sudaro visą visų homeopatinių preparatų esmę. Tie skaičiai homeopatiniuose preparatuose nurodo, kiek yra praskeista veiklioji medžiaga - t.y. kiek REALIAI veikliosios medžiagos yra preparatuose (pvz. vienoje tabletėje). Deutsche Homöopathie-Union savo homeopatinius preparatus gamina naudodama laktozę (pieno cukrų) ir etilo alkoholį su vandeniu.

O dabar... skaičių paaiškinimas. D reiškia decimal arba dešimt. Lygiai tą patį reiškia ir kartais naudojamas X - t.y. dešimt romėniškai. Kartais homeopatai naudoja vieną raidę (D), kartais kitą (X) – priklauso nuo gamintojo. T.y. D=X - ko tik nepadarysi, kad suklaidinti vartotojus:

1X(arba D1) = 1 dalis iš 10 (t.y. pvz. 1 dalis Atropinum sulfuricum ir 10 dalių laktozės (pieno cukraus))
2X(arba D2) = 1 dalis iš 100
3X(arba D3) = 1 dalis iš 1,000
4X(arba D4) = 1 dalis iš 10,000
5X(arba D5) = 1 dalis iš 100,000
6X(arba D6) = 1 dalis iš 1,000,000
8X(arba D8) = 1 dalis iš 10,000,000,000
10X(arba D10) = 1 dalis iš 10,000,000,000
20X(arba D20) = 1 dalis iš 100,000,000,000,000,000,000
1C = 1 dalis iš 100
2C = 1 dalis iš 10,000
3C = 1 dalis iš 1,000,000
4C = 1 dalis iš 100,000,000
5C = 1 dalis iš 10,000,000,000
10C = 1 dalis iš 100,000,000,000,000,000,000
20C = 1 dalis iš 10,000,000,000,000,000, 000,000,000,000,000,000,000,000
30C = 1 dalis iš 1,000,000,000,000,000, 000,000,000,000,000,000,000,000 000,000,000,000,000,000,000

Savo svetainėje Deutsche Homöopathie-Union su pasididžiavimo pati aprašo, kaip gamina savo preparatus. Kad geriau įsivaizduotumete, kaip pagaminama 12,5 mg Atropinum sulfuricum D5“ (t.y. 1:100000) - pavyzdys:

1. Į maišytuvą sudedama 1 dalis Atropinum sulfuricum ir 10 dalių laktozės ir visa tai sukratoma 10 kartų - gaunasi D1 (1:10) mišinys.
2. Į maišytuvą sudedama 1 dalis D1 mišinio ir 10 dalių laktozės ir visa tai sukratoma 10 kartų - gaunasi D2 (1:100) mišinys.
3. Į maišytuvą sudedama 1 dalis D2 mišinio ir 10 dalių laktozės ir visa tai sukratoma 10 kartų - gaunasi D3 (1:1000) mišinys.
4. Į maišytuvą sudedama 1 dalis D3 mišinio ir 10 dalių laktozės ir visa tai sukratoma 10 kartų - gaunasi D4 (1:0000) mišinys.
5. Į maišytuvą sudedama 1 dalis D4 mišinio ir 10 dalių laktozės ir visa tai sukratoma 10 kartų - gaunasi D5 (1:100000) mišinys.
6. Iš D5 mišinio paimama 12,5mg ir tai, pavadinus „12,5 mg Atropinum sulfuricum D5“, sudedama į tabletę. Realiai tai reiškia, kad 1 tabletėje yra tik 0,000125mg Atropinum sulfuricum, o visa kita - laktozė (t.y. cukrus).

Tokį procesą gamintojai vadina „potencijavimu“, nes pagal jų teoriją... kuo veiklioji medžiaga labiau praskiesta, tuo stipresnis preparato poveikis - homeopatai bent jau humoro jausmą turi apgaudinėdami.

Taigi, reali „Tonsilotrenas“ preparato sudėtis (palyginus, dar nelabai praskiesto, remiantis homeopatiniais skiedimo standartais) yra (skliausteliuose nurodytas realus veikliosios medžiagos kiekis):

12,5 mg Atropinum sulfuricum D5 (0.000125mg);
10 mg Hepar sulfuris D3 (0.01mg);
50,0 mg Kalium bichromicum D4 (0.005mg);
5,0 mg Silicea D2 (0.05mg);
25 mg Mercurius bijodatus D8 (0.00000025mg)

Bendras REALUS veikliosios medžiagos kiekis vienoje „Tonsilotrenas“ tabletėje yra 0.07mg, kurios didžiąją dalį (0.05mg) sudaro kvarcas. Homeopatinės laktozės, kuri į tabletę pateko iš maišymo puodo kartus su veiklia medžiaga, yra 102.4mg + 147.5mg nehomeopatinės laktozės ir kitokios smulkmės, kaip sacharozė ir pan.. Viso 250mg. Tenka užjausti žmones, kurie gripą, kuris kartais baigiasi mirtimi, gydo... paprasčiausiu cukrumi.

OSCILLOCOCCINUM

DELFI puslapyje reklamuojamas Boiron Group homeopatinis preparatas nuo gripo - „Oscillococcinum“. Vartotojai klaidinami „protingais“ žodžiais, nieko bendro neturinčiais su gripu. Kaip ir kiti homeopatiniai preparatai, šis taip pat neturi gydomųjų savybių, apie kurias teigia gamintojai.

Oscillococcinum – yra bakterijos pavadinimas, kurią neva atrado prancūzas Joseph Roy (1891-1978), klaidingai manęs, kad ta bakterija sukelia gripą. Niekas kitas tos bakterijos taip ir nerado.

Pseudo-vaisto sudėtis:

0.00 g - Anas Barbariae Hepatis et Cordis Extractum (anties kepenų ir širdies ekstraktas) 200C
0.85 g - Sacharozė
0.15 g - Laktozė

Juokinga yra ne tik tai, kad anties kepenų ir širdies ekstraktas neišgydys jūsų nuo gripo, bet ir tai, kad jis yra taip praskiestas, kad jo ten paprasčiausiai nėra. 200C reiškia, kad vienoje tabletėje yra tik 10-400g veikliosios medžiagos - t.y. 0.000...0001g (1 einantis po 400 nulių). Paprasčiau tariant, tai yra toks absurdiškas praskiedimo laipsnis, kad norint išgerti 1 molekulę veikliosios medžiagos, jums reikėtų suvartoti homeopatinio preparato, kurio masė prilygtų 10320 mūsų Visatos masių. Firmai reikėjo papjauti tik vieną antį, kad pagaminti visus tuos savo „vaistus“. Koks butų efektas prieš gripą, jei turguje nusipirktumėte visą antį ir ją suvalgytumėte. Tikriausiai, bet kuris medikas tik pasijuoktų iš tokios jūsų idėjos. Bet kai visa tai užmaskuojama protingai skambančio „pseudomokslo“ terminais, ji jau neatrodo tokia kvaila. Homeopatinės granulės yra paprasčiausiai brangiai parduodamas cukrus. Oscillococcinum padeda nuo gripo lygiai tiek pat, kiek dantų pasta nuo nėštumo ar česnakas nuo AIDS.

6 esminiai punktai, kuriuos reikia žinoti apie Homeopatiją 

Kodėl homeopatija neveikia?

1. Remiantis chemijos dėsniu, yra praskiedimo riba, už kurios nelieka originalios medžiagos. Aukštesnių, nei 24X arba 12C potencijos homeopatiniuose preparatuose nebelieka veikliosios medžiagos molekulių (kurios reikalingos cheminėms reakcijoms). Palyginimui, 200C potencijos „vaistas“ yra tiek praskiestas, kad norint išgerti 1 molekulę veikliosios medžiagos, jums reikėtų suvartoti homeopatinio preparato, kurio masė prilygtų 10320 mūsų Visatos masių. Visų 12C+ homeopatinių preparatų "efektyvumas" neperžengia gerai žinomo „placebo efekto“ (daugiau psichologijos, o ne farmacijos sritis).

2. Remiantis fizikos dėsniais, gerai išstudijuotos elementariosios materijos dalelės (6 kvarkai, 6 leptonai, 4 bosonai) paprasčiausiai neturi tokių savybių, kurios suteiktų vandeniui „atmintį“. Homeopatai teigia, kad jų "vaistų" veikimas yra įrodytas, bet realiai šių preparatų efektyvumas niekada nebuvo įrodytas pakartotiniais ir nepriklausomais moksliniais eksperimentais. Žinomi tik pavieniai subjektyvūs atsiliepimai arba eksperimentai su žmonėmis ir gyvūnais, kurių pakartojimas paneigdavo ankstesnius rezultatus.

Kodėl homeopatija pavojinga?

3. Žmogus su rimtu susirgimu pasitiki homeopatiniais "vaistais" ir laiku nesikreipia pagalbos. Uždelsta diagnozė gali turėti negrįžtamų pasekmių sveikatai. Ypač pavojingi atvejai, kai homeopatiniai preparatai yra siūlomi gydyti vėžiui ir kitoms ligoms, su kuriomis savarankiškai nesusidoroja žmogaus imuninė sistema. Susirgus vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis, žmogui "gydomam" tik homeopatiniais preparatais yra garantuota 100% mirtis.

4. Homeopatai, neturėdami elementariausių chemijos ir fizikos žinių reikalingų profesionalioje medicinoje, klaidina savo pacientus, dalindami pavojingus patarimus ir parduodami neveikiančius preparatus.

Kodėl homeopatija klesti?

5. Tai pelningas verslas. Brangiai parduodamuose homeopatiniuose preparatuose dažniausiai nėra brangios veikliosios medžiagos, o tik pigus cukrus (laktozė + sacharozė) ir/arba alkoholis.

6. Homeopatiniai preparatai neturi veikliosios medžiagos, todėl jie neturi ne tik gydomojo, bet ir pašalinio poveikio (kurį homeopatai linkę labiausiai pabrėžti). To dėka homeopatams nereikia atlikti jokių ilgamečių ir brangių tyrimų, norint parduoti savo produktą. Būtent pašalinio efekto nebuvimas yra priežastis, dėl kurios homeopatų teisininkai sėkmingai prastumia šiuos preparatus į rinką, kurie vėliau pradedami reklamuoti kaip vaistai.

Norint laimėti prieš homeopatus, turėtumėte reikalauti pateikti mokslinius homeopatinių preparatų efektyvumo įrodymus, patvirtintus keliais nepriklausomais eksperimentais ir stengtis nesivelti į beviltiškus teisinius argumentus.

Vaidotas Jocys
vaidotas@jocys.com

Evaldas Jocys
evaldas@jocys.com 


P.S. Straipsnio komentatoriams forumuose ir kitose svetainėse:

Vaistai turi remtis ne tikėjimu ir aptakiomis, nieko neįrodančiomis ir nepaneigiančiomis frazėmis, o konkrečiais faktais ir įrodymais, patvirtintais moksliniais eksperimentais. Stenkitės, kad jūsų neišmanymas ir prietarai, kuriais tikite, netaptų KITŲ žmonių mirties priežastimi. Patys, jeigu norite, galite „gydytis“ anties kepenų ekstraktu nors ir nuo vėžio.

Norime atkreipti dėmesį, kad kai kurie homeopatiniai preparatai neturėtų būti vadinami "homepopatiniais" nes juose yra per daug aktyvios cheminės medžiagos. Dalis šių preparatų gali turėti poveikį organizmui, bet realiai jie tik sukuria iliuziją, kad visi homeopatiniai preparatai (12C+) veikia. Tai tas pats, kaip ir prekės su labai didelėmis nuolaidomis vitrinoje, kurios dažnai skirtos tik sudaryti iliuzijai, jog parduotuvėje visos kainos tokios.

"Aš gydžiausi ir man padėjo."

Vertinant įvairias „gydymo priemones“, svarbu nesumaišyti ir nepriskirti joms nuopelnų, kurie priklauso žmogaus imuninei sistemai, kuri kartais pati susitvarko su liga, tikriems medikamentams ar pakeistam gyvenimo būdui (miegas, maistas, sportas). Kad nebūtų iš serijos: „Skaudėjo galvą, tai išgėriau aspirino ir pasimeldžiau, o dabar visiems pasakosiu, kaip man padėjo malda, visai pamiršdamas apie išgertą aspiriną.“.

"Neperka cheminių vaistų tai pradėjo rašinėti prieš homeopatija."

Taip, kiaulės gali skraidyti, o mokslininkai meluoja, nes iš jų neperka katapultų skirtų kiaulėms svaidyti. Įdomiau juk skleisti konspiracijos teorijas, nei apsišviesti bei suprasti, kad homeopatija prieštarauja elementariems fizikos dėsniams, kurių su konspiracijos teorijomis nepakeisi.

"Netikiu šio straipsnio autoriais."

Niekas ir neprašo tikėti straipsnio autoriais. Atsiverskite fizikos, chemijos vadovėlius, kuriuose yra sukauptos žymiausių mokslininkų žinios, įrodytos daugkartiniais moksliniais eksperimentais, ir patikrinkite patys.

"Daug žmonių tiki homeopatija."

Tikėjimas nesukuria faktų. Vaikystėje žmonės tiki Kalėdų Seneliu apsuptu nykštukais, vėliau stebuklais, dvasiomis ir angelais, bet tai nepadaro jų realiais. Iš kitos pusės, žmonėms sunku patikėti, kad vaistinėse, kuriose karaliauja oficiali medicina ir jos vaistai, juos gali taip akiplėšiškai mulkinti į jos gretas prisiplakę šarlatanai su vaistų muliažais, parduodamais už realių vaistų kainą.

Kodėl daktarai juos rekomenduoja? 

Todėl, kad daktarai irgi žmonės. Kai kuriems papildomo "tikėjimo" prideda pelnas gaunamas iš tų preparatų pardavimo ir skyrimo pacientams. Už didelius pinigus dalis žmonių "patikėtų" (netgi nuoširdžiai) bet kuo. Taip pat šie preparatai leidžia atsikratyti pacientais, kurie pastoviai lenda prie medikų su išsigalvotomis ligomis, sukuriant jiems gydimo-rūpinimosi iliuziją (paskiriant "gydymui" vandenį ir cukrų "vaisto" pakuotėje). Pats preparatas fiziškai nedaro jokios įtakos organizmui (neskaitant psichologija paremto placebo efekto) ir jį skirdamas medikas dėl to niekuo nerizikuoja.

"Įrodykite, kad homeopatija neveikia."

Visų pirma, remiantis moksliniu tyrimo metodu, kuris yra skirtas atskirti tiesą nuo melo, yra priimta laikyti, kad teiginys nelaikomas teisingu, jeigu nėra įrodymų, kurie butų paremti realiais faktais. Taip pat yra priimta, kad įrodymas yra teigiančio atsakomybė, jeigu jo teiginys prieštarauja jau įrodytoms teorijoms, kurių teisingumas yra patvirtintas daugkartiniais nepriklausomais praktiniais moksliniais eksperimentais. 

Kad egzistuotų "vandens" atminties savybė turi egzistuoti jėgos, stipresnės už dabar žinomas elementariųjų dalelių sąveikos jėgas, kurios priverstų vandenį elgtis, kitaip nei numato dabartinės teorijos. Tokios jėgos turėtų būti lengvai aptiktos ir išmatuotos didžiausiose elementariųjų dalelių tyrimų laboratorijose (FermiLab, Cern, LHC), kuriose dirba tūkstančiai mokslininkų iš viso pasaulio. Iki šiol šios laboratorijos nerado tokių jėgų, kurios pažeistų atrastus dėsnius ir suteiktų vandeniui "atmintį".

Homeopatiniai teiginiai prieštarauja fizikos ir chemijos dėsniams. Užtat fizikos dėsniams neprieštarauja tai, kad istorija žino daug faktų kai žmonės labai stipriai tikėjo nebūtais ir išgalvotais dalykais dėl klaidingo aplinkos interpretavimo, faktų ignoravimo ir savo naivumo.

Kur galiu sužinoti daugiau apie homeopatiją?

Atidarykite www.google.com ir įveskite: homeopathy scam


Ir papildomai  dviem kalbomis nuo HS:

The end of homeopathy?

November 16th, 2007 by Ben Goldacre in bad science, homeopathy | 479 Comments »

Time after time, properly conducted scientific studies have proved that homeopathic remedies work no better than simple placebos. So why do so many sensible people swear by them? And why do homeopaths believe they are victims of a smear campaign? Ben Goldacre follows a trail of fudged statistics, bogus surveys and widespread self-deception.

Ben Goldacre
The Guardian
Friday November 16 2007

 

There are some aspects of quackery that are harmless – childish even – and there are some that are very serious indeed. On Tuesday, to my great delight, the author Jeanette Winterson launched a scientific defence of homeopathy in these pages. She used words such as “nano” meaninglessly, she suggested that there is a role for homeopathy in the treatment of HIV in Africa, and she said that an article in the Lancet today will call on doctors to tell their patients that homeopathic “medicines” offer no benefit.

The article does not say that, and I should know, because I wrote it. It is not an act of fusty authority, and I claim none: I look about 12, and I’m only a few years out of medical school. This is all good fun, but my adamant stance, that I absolutely lack any authority, is key: because this is not about one man’s opinion, and there is nothing even slightly technical or complicated about the evidence on homeopathy, or indeed anything, when it is clearly explained.

And there is the rub. Because Winterson tries to tell us – like every other homeopathy fan – that for some mystical reason, which is never made entirely clear, the healing powers of homeopathic pills are special, and so their benefits cannot be tested like every other pill. This has become so deeply embedded in our culture, by an industry eager to obscure our very understanding of evidence, that even some doctors now believe it.

Enough is enough. Evidence-based medicine is beautiful, elegant, clever and, most of all, important. It is how we know what will kill or cure you. These are biblical themes, and it is ridiculous that what I am going to explain to you now is not taught in schools.

So let’s imagine that we are talking to a fan of homeopathy, one who is both intelligent and reflective. “Look,” they begin, “all I know is that I feel better when I take a homeopathic pill.” OK, you reply. We absolutely accept that. Nobody can take that away from the homeopathy fan.

But perhaps it’s the placebo effect? You both think you know about the placebo effect already, but you are both wrong. The mysteries of the interaction between body and mind are far more complex than can ever be permitted in the crude, mechanistic and reductionist world of the alternative therapist, where pills do all the work.

The placebo response is about far more than the pills – it is about the cultural meaning of a treatment, our expectation, and more. So we know that four sugar pills a day will clear up ulcers quicker than two sugar pills, we know that a saltwater injection is a more effective treatment for pain than a sugar pill, we know that green sugar pills are more effective for anxiety than red, and we know that brand packaging on painkillers increases pain relief.

A baby will respond to its parents’ expectations and behaviour, and the placebo effect is still perfectly valid for children and pets. Placebo pills with no active ingredient can even elicit measurable biochemical responses in humans, and in animals (when they have come to associate the pill with an active ingredient). This is undoubtedly one of the most interesting areas of medical science ever.

“Well, it could be that,” says your honest, reflective homeopathy fan. “I have no way of being certain. But I just don’t think that’s it. All I know is, I get better with homeopathy.”

Ah, now, but could that be because of “regression to the mean“? This is an even more fascinating phenomenon: all things, as the new-agers like to say, have a natural cycle. Your back pain goes up and down over a week, or a month, or a year. Your mood rises and falls. That weird lump in your wrist comes and goes. You get a cold; it gets better.

If you take an ineffective sugar pill, at your sickest, it’s odds on you’re going to get better, in exactly the same way that if you sacrifice a goat, after rolling a double six, your next roll is likely to be lower. That is regression to the mean.

“Well, it could be that,” says the homeopathy fan. “But I just don’t think so. All I know is, I get better with homeopathy.”

How can you both exclude these explanations – since you both need to – and move on from this impasse? Luckily homeopaths have made a very simple, clear claim: they say that the pill they prescribe will make you get better.

You could do a randomised, controlled trial on almost any intervention you wanted to assess: comparing two teaching methods, or two forms of psychotherapy, or two plant-growth boosters – literally anything. The first trial was in the Bible (Daniel 1: 1-16, since you asked) and compared the effect of two different diets on soldiers’ vigour. Doing a trial is not a new or complicated idea, and a pill is the easiest thing to test of all.

Here is a model trial for homeopathy. You take, say, 200 people, and divide them at random into two groups of 100. All of the patients visit their homeopath, they all get a homeopathic prescription at the end (because homeopaths love to prescribe pills even more than doctors) for whatever it is that the homeopath wants to prescribe, and all the patients take their prescription to the homeopathic pharmacy. Every patient can be prescribed something completely different, an “individualised” prescription – it doesn’t matter.

Now here is the twist: one group gets the real homeopathy pills they were prescribed (whatever they were), and the patients in the other group are given fake sugar pills. Crucially, neither the patients, nor the people who meet them in the trial, know who is getting which treatment.

This trial has been done, time and time again, with homeopathy, and when you do a trial like this, you find, overall, that the people getting the placebo sugar pills do just as well as those getting the real, posh, expensive, technical, magical homeopathy pills.

So how come you keep hearing homeopaths saying that there are trials where homeopathy does do better than placebo? This is where it gets properly interesting. This is where we start to see homeopaths, and indeed all alternative therapists more than ever, playing the same sophisticated tricks that big pharma still sometimes uses to pull the wool over the eyes of doctors.

Yes, there are some individual trials where homeopathy does better, first because there are a lot of trials that are simply not “fair tests”. For example – and I’m giving you the most basic examples here – there are many trials in alternative therapy journals where the patients were not “blinded”: that is, the patients knew whether they were getting the real treatment or the placebo. These are much more likely to be positive in favour of your therapy, for obvious reasons. There is no point in doing a trial if it is not a fair test: it ceases to be a trial, and simply becomes a marketing ritual.

There are also trials where it seems patients were not randomly allocated to the “homeopathy” or “sugar pill” groups: these are even sneakier. You should randomise patients by sealed envelopes with random numbers in them, opened only after the patient is fully registered into the trial. Let’s say that you are “randomly allocating” patients by, um, well, the first patient gets homeopathy, then the next patient gets the sugar pills, and so on. If you do that, then you already know, as the person seeing the patient, which treatment they are going to get, before you decide whether or not they are suitable to be recruited into your trial. So a homeopath sitting in a clinic would be able – let’s say unconsciously – to put more sick patients into the sugar pill group, and healthier patients into the homeopathy group, thus massaging the results. This, again, is not a fair test.

Congratulations. You now understand evidence-based medicine to degree level.

So when doctors say that a trial is weak, and poor quality, it’s not because they want to maintain the hegemony, or because they work for “the man”: it’s because a poor trial is simply not a fair test of a treatment. And it’s not cheaper to do a trial badly, it’s just stupid, or, of course, conniving, since unfair tests will give false positives in favour of homeopathy.

Now there are bad trials in medicine, of course, but here’s the difference: in medicine there is a strong culture of critical self-appraisal. Doctors are taught to spot bad research (as I am teaching you now) and bad drugs. The British Medical Journal recently published a list of the top three most highly accessed and referenced studies from the past year, and they were on, in order: the dangers of the anti-inflammatory Vioxx; the problems with the antidepressant paroxetine; and the dangers of SSRI antidepressants in general. This is as it should be.

With alternative therapists, when you point out a problem with the evidence, people don’t engage with you about it, or read and reference your work. They get into a huff. They refuse to answer calls or email queries. They wave their hands and mutter sciencey words such as “quantum” and “nano”. They accuse you of being a paid plant from some big pharma conspiracy. They threaten to sue you. They shout, “What about thalidomide, science boy?”, they cry, they call you names, they hold lectures at their trade fairs about how you are a dangerous doctor, they contact and harass your employer, they try to dig up dirt from your personal life, or they actually threaten you with violence (this has all happened to me, and I’m compiling a great collection of stories for a nice documentary, so do keep it coming).

But back to the important stuff. Why else might there be plenty of positive trials around, spuriously? Because of something called “publication bias“. In all fields of science, positive results are more likely to get published, because they are more newsworthy, there’s more mileage in publishing them for your career, and they’re more fun to write up. This is a problem for all of science. Medicine has addressed this problem, making people register their trial before they start, on a “clinical trials database“, so that you cannot hide disappointing data and pretend it never happened.

How big is the problem of publication bias in alternative medicine? Well now, in 1995, only 1% of all articles published in alternative medicine journals gave a negative result. The most recent figure is 5% negative. This is very, very low.

There is only one conclusion you can draw from this observation. Essentially, when a trial gives a negative result, alternative therapists, homeopaths or the homeopathic companies simply do not publish it. There will be desk drawers, box files, computer folders, garages, and back offices filled with untouched paperwork on homeopathy trials that did not give the result the homeopaths wanted. At least one homeopath reading this piece will have a folder just like that, containing disappointing, unpublished data that they are keeping jolly quiet about. Hello there!

Now, you could just pick out the positive trials, as homeopaths do, and quote only those. This is called “cherry picking” the literature – it is not a new trick, and it is dishonest, because it misrepresents the totality of the literature. There is a special mathematical tool called a “meta-analysis“, where you take all the results from all the studies on one subject, and put the figures into one giant spreadsheet, to get the most representative overall answer. When you do this, time and time again, and you exclude the unfair tests, and you account for publication bias, you find, in all homeopathy trials overall, that homeopathy does no better than placebos.

The preceding paragraphs took only three sentences in my brief Lancet piece, although only because that readership didn’t need to be told what a meta-analysis is. Now, here is the meat. Should we even care, I asked, if homeopathy is no better than placebo? Because the strange answer is, maybe not.

Let me tell you about a genuine medical conspiracy to suppress alternative therapies. During the 19th-century cholera epidemic, death rates at the London Homeopathic Hospital were three times lower than at the Middlesex Hospital. Homeopathic sugar pills won’t do anything against cholera, of course, but the reason for homeopathy’s success in this epidemic is even more interesting than the placebo effect: at the time, nobody could treat cholera. So, while hideous medical treatments such as blood-letting were actively harmful, the homeopaths’ treatments at least did nothing either way.

Today, similarly, there are often situations where people want treatment, but where medicine has little to offer – lots of back pain, stress at work, medically unexplained fatigue, and most common colds, to give just a few examples. Going through a theatre of medical treatment, and trying every medication in the book, will give you only side-effects. A sugar pill in these circumstances seems a very sensible option.

But just as homeopathy has unexpected benefits, so it can have unexpected side-effects. Prescribing a pill carries its own risks: it medicalises problems, it can reinforce destructive beliefs about illness, and it can promote the idea that a pill is an appropriate response to a social problem, or a modest viral illness.

But there are also ethical problems. In the old days, just 50 years ago, “communication skills” at medical school consisted of how not to tell your patient they had terminal cancer. Now doctors are very open and honest with their patients. When a healthcare practitioner of any description prescribes a pill that they know full well is no more effective than a placebo – without disc losing that fact to their patient – then they trample all over some very important modern ideas, such as getting informed consent from your patient, and respecting their autonomy.

Sure, you could argue that it might be in a patient’s interest to lie to them, and I think there is an interesting discussion to be had here, but at least be aware that this is the worst kind of old-fashioned, Victorian doctor paternalism: and ultimately, when you get into the habit of misleading people, that undermines the relationship between all doctors and patients, which is built on trust, and ultimately honesty. If, on the other hand, you prescribe homeopathy pills, but you don’t know that they perform any better than placebo in trials, then you are not familiar with the trial literature, and you are therefore incompetent to prescribe them. These are fascinating ethical problems, and yet I have never once found a single homeopath discussing them.

There are also more concrete harms. It’s routine marketing practice for homeopaths to denigrate mainstream medicine. There’s a simple commercial reason for this: survey data show that a disappointing experience with mainstream medicine is almost the only factor that regularly correlates with choosing alternative therapies. That’s an explanation, but not an excuse. And this is not just talking medicine down. One study found that more than half of all the homeopaths approached advised patients against the MMR vaccine for their children, acting irresponsibly on what will quite probably come to be known as the media’s MMR hoax.

How did the alternative therapy world deal with this concerning finding, that so many among them were quietly undermining the vaccination schedule? Prince Charles’s office tried to have the lead researcher sacked.

A BBC Newsnight investigation found that almost all the homeopaths approached recommended ineffective homeopathic pills to protect against malaria, and advised against medical malaria prophylactics, while not even giving basic advice on bite prevention. Very holistic. Very “complementary”. Any action against the homeopaths concerned? None.

And in the extreme, when they’re not undermining public-health campaigns and leaving their patients exposed to fatal diseases, homeopaths who are not medically qualified can miss fatal diagnoses, or actively disregard them, telling their patients grandly to stop their inhalers, and throw away their heart pills. The Society of Homeopaths is holding a symposium on the treatment of Aids, featuring the work of Peter Chappell, a man who claims to have found a homeopathic solution to the epidemic. We reinforce all of this by collectively humouring homeopaths’ healer fantasies, and by allowing them to tell porkies about evidence.

And what porkies. Somehow, inexplicably, a customer satisfaction survey from a homeopathy clinic is promoted in the media as if it trumps a string of randomised trials. No wonder the public find it hard to understand medical research. Almost every time you read about a “trial” in the media, it is some bogus fish oil “trial” that isn’t really a “trial”, or a homeopath waving their hands about, because the media finds a colourful quack claim more interesting than genuine, cautious, bland, plodding medical research.

By pushing their product relentlessly with this scientific flim-flam, homeopaths undermine the public understanding of what it means to have an evidence base for a treatment. Worst of all, they do this at the very time when academics are working harder than ever to engage the public in a genuine collective ownership and understanding of clinical research, and when most good doctors are trying to educate and involve their patients in the selection of difficult treatment options. This is not a nerdy point. This is vital.

Here is the strangest thing. Every single criticism I have made could easily be managed with clear and open discussion of the problems. But homoeopaths have walled themselves off from the routine cut-and-thrust of academic medicine, and reasoned critique is all too often met with anger, shrieks of persecution and avoidance rather than argument. The Society of Homeopaths (the largest professional body in Europe, the ones running that frightening conference on HIV) have even threatened to sue bloggers who criticise them. The university courses on homeopathy that I and others have approached have flatly refused to provide basic information, such as what they teach and how. It’s honestly hard to think of anything more unhealthy in an academic setting.

This is exactly what I said, albeit in nerdier academic language, in today’s edition of the Lancet, Britain’s biggest medical journal. These views are what homeopaths are describing as an “attack”. But I am very clear. There is no single right way to package up all of this undeniable and true information into a “view” on homeopathy.

When I’m feeling generous, I think: homeopathy could have value as placebo, on the NHS even, although there are ethical considerations, and these serious cultural side-effects to be addressed.

But when they’re suing people instead of arguing with them, telling people not to take their medical treatments, killing patients, running conferences on HIV fantasies, undermining the public’s understanding of evidence and, crucially, showing absolutely no sign of ever being able to engage in a sensible conversation about the perfectly simple ethical and cultural problems that their practice faces, I think: these people are just morons. I can’t help that: I’m human. The facts are sacred, but my view on them changes from day to day.

And the only people who could fix me in one camp or the other, now, are the homeopaths themselves.

It doesn’t all add up …
The ’science’ behind homeopathy

Homeopathic remedies are made by taking an ingredient, such as arsenic, and diluting it down so far that there is not a single molecule left in the dose that you get. The ingredients are selected on the basis of like cures like, so that a substance that causes sweating at normal doses, for example, would be used to treat sweating.

Many people confuse homeopathy with herbalism and do not realise just how far homeopathic remedies are diluted. The typical dilution is called “30C”: this means that the original substance has been diluted by 1 drop in 100, 30 times. On the Society of Homeopaths site, in their “What is homeopathy?” section, they say that “30C contains less than 1 part per million of the original substance.”

This is an understatement: a 30C homeopathic preparation is a dilution of 1 in 100^30, or rather 1 in 10^60, which means a 1 followed by 60 zeroes, or – let’s be absolutely clear – a dilution of 1 in 1,000,000,000,000,000,000, 000,000,000,000,000,000,000,000,000, 000,000,000,000,000.

To phrase that in the Society of Homeopaths’ terms, we should say: “30C contains less than one part per million million million million million million million million million million of the original substance.”

At a homeopathic dilution of 100C, which they sell routinely, and which homeopaths claim is even more powerful than 30C, the treating substance is diluted by more than the total number of atoms in the universe. Homeopathy was invented before we knew what atoms were, or how many there are, or how big they are. It has not changed its belief system in light of this information.

How can an almost infinitely dilute solution cure anything? Most homeopaths claim that water has “a memory”. They are unclear what this would look like, and homeopaths’ experiments claiming to demonstrate it are frequently bizarre. As a brief illustration, American magician and debunker James Randi has for many years had a $1m prize on offer for anyone who can demonstrate paranormal abilities. He has made it clear that this cheque would go to someone who can reliably distinguish a homeopathic dilution from water. His money remains unclaimed.

Many homeopaths also claim they can transmit homeopathic remedies over the internet, in CDs, down the telephone, through a computer, or in a piece of music. Peter Chappell, whose work will feature at a conference organised by the Society of Homeopaths next month, makes dramatic claims about his ability to solve the Aids epidemic using his own homeopathic pills called “PC Aids”, and his specially encoded music. “Right now,” he says, “Aids in Africa could be significantly ameliorated by a simple tune played on the radio.

· Ben Goldacre is a doctor and writes the Bad Science column in the Guardian. His book Bad Science will be published by 4th Estate in 2008. Full references for all the research described in this article, and the text of the Lancet article, can be found at badscience.net.

References:

This all cuts so deeply to the heart of medicine and stats that it’s hard to know where to begin with references. A great deal is referenced in the text with weblinks. The Lancet piece is the best place to go if you want all the hardcore academic references, as it is extremely clear what refs what in there.

The classic beginners text on evidence based medicine is “How to read a paper” by Trisha Greenhalgh in BMA books. I cannot recommend this book highly enough.

Greenhalgh is not at all difficult to read, but an even more accessible (and gently political) book is the magnificent “Testing Treatments”, co-authored by the chap who founded the Cochrane Collaboration. In it you can read to your heart’s content about blinding, randomisation, and the scoundrels who abuse them, as well as the reasons why the public should be more engaged in research, the scandal of bad research, and more.

For a review of the placebo effect, you can’t beat the excellent “Meaning, Medicine, and the Placebo Effect” by Daniel Moerman.

For meta-analyses of homeopathy, I would quote the five below. There are even more, but I have specifically quoted these five as part of an in-joke with myself, which I will one day reveal.

1 Kleijnen J, Knipschild P, ter Riet G. Clinical trials of homoeopathy. BMJ 1991;
302: 316–23.

2 Boissel JP, Cucherat M, Haugh M, Gauthier E. Critical literature review on the
effectiveness of homoeopathy: overview of data from homoeopathic
medicine trials. Brussels, Belgium: Homoeopathic Medicine Research Group.
Report to the European Commission. 1996: 195–210.

3 Linde K, Melchart D. Randomized controlled trials of individualized
homeopathy: a state-of-the-art review. J Alter Complement Med 1998;
4: 371–88.

4 Cucherat M, Haugh MC, Gooch M, Boissel JP. Evidence of clinical efficacy of
homeopathy: a meta-analysis of clinical trials. Eur J Clin Pharmacol 2000;
56: 27–33.

5 Shang A, Huwiler-Müntener K, Nartey L, et al. Are the clinical effects of
homoeopathy placebo effects? Comparative study of placebo-controlled
trials of homoeopathy and allopathy. Lancet 2005; 366: 726–32.

Клинические испытания раз за разом доказывают, что эффект гомеопатических средств не превышает эффект плацебо. Почему же тогда множество здравомыслящих людей клянутся, что гомеопатия им помогает? Почему гомеопаты утверждают, что против них развернута очернительная кампания? Бен Голдакр погрузился в мир подтасованной статистики, недостоверных исследований и  выдачи желаемого за действительное.

Бен Голдакр
The Guardian
16 ноября 2007

Иногда шарлатанство выглядит наивно и даже по-детски. К сожалению, ситуация может быть и очень серьезной. Джанет Винтерсон доставила мне большое удовольствие, начав во вторник доказывать в этом блоге научность гомеопатии. Она жонглировала словами вроде «нано»; она предположила, что гомеопатическими средствами можно избавить от ВИЧ Африку; она заявила, что сегодняшняя статья в журнале Ланцет призывает врачей говорить пациентам, что гомеопатические «лекарства» бесполезны.

Упомянутая статья ни к чему не призывает, я знаю точно. Потому что сам ее написал. Я не пытаюсь никого давить авторитетом, при всем желании мне бы это не удалось: я выгляжу лет на 12, и лишь несколько лет как получил медицинский диплом. Но тут такое дело: моего авторитета и не требуется. Да и никакого тут не нужно авторитета. Вся доказательная база гомеопатии ясна и понятна, если ее доступно объяснить простыми словами (как, впрочем, что угодно в этом мире).

Одна загвоздка: Винтерсон, как и любой фанат гомеопатии, пытается донести до нас, что, по какой-то мистической причине (которую никто так и не может внятно объяснить), гомеопатические препараты действуют неким особенным специальным образом, а потому их нельзя достоверно протестировать, как любое другое лекарство. Производители, которым выгоден вконец сбитый с толку потребитель, настолько крепко вбили всем в головы эту идею, что даже некоторые врачи теперь считают ее истиной.

Уже хватит. Доказательная медицина красива, изящна, остроумна, и, самое главное – без нее не обойтись. Только благодаря ей мы знаем, что человека убьет, а что – исцелит. Удивительно, почему то, что я собираюсь объяснить далее, не преподают еще в школе.

Итак, давайте представим себе беседу с поклонником гомеопатии, разумным и мыслящим индивидуумом. «Понимаешь, - говорит он, - я твердо уверен: когда я принимаю гомеопатическое средство, я чувствую себя лучше». Отлично, говорите вы. Абсолютно согласны. Права чувствовать себя лучше у сторонника гомеопатии не отнимет никто.

Но, возможно, это эффект плацебо? Вы оба думаете, что знаете, что такое эффект плацебо – и оба ошибаетесь. Тело и разум взаимодействуют таинственным, сложным образом. Но в примитивном, механистичном, упрощенном мире гомеопата нет места таким сложностям, там весь эффект происходит исключительно от лекарства.

Эффект плацебо – это не просто реакция на таблетку-пустышку. Это существующее в данной культуре восприятие лечения и лекарств, отражение ожиданий пациента, и многое другое. Известно, что четыре пилюли-пустышки в день вылечивают язву быстрее, чем две такие же пилюли. Инъекции физиологического раствора снимают боль лучше, чем таблетки-пустышки. Зеленые таблетки лучше, чем красные помогают при тревожных состояниях. Фирменная упаковка усиливает действие болеутоляющих.

Ребенок реагирует на ожидания и поведение родителей, поэтому эффект плацебо возникает также у детей и животных. Средства, не содержащие действующих ингредиентов, могут даже вызывать изменения биохимических показателей у людей и животных, если существует стойкая ассоциация между таблеткой и действующим веществом. Это, несомненно, интереснейшая область медицины.
«Может быть», - говорит ваш честный, разумный поклонник гомеопатии. «Но уверенным быть нельзя. И я так не думаю. Зато я четко знаю, лечусь гомеопатией – и мне лучше».

А что если улучшение – это «возврат к среднему значению»? Этот феномен может объяснить происходящее еще лучше: все подчиняется природным циклам, как теперь принято говорить. Боль в спине усиливается и уменьшается в течение дня, недели, месяца, или года. Настроение падает и поднимается. Странная шишка на запястье появляется и исчезает. Человек простужается, простуда проходит.

Если принять таблетку-пустышку на пике болезни, хорошие шансы что после приема таблетки наступит улучшение. Точно так же, если вы бросили кости и выпали две шестерки - принесите в жертву козла, и следующий бросок вполне вероятно даст меньший результат. Это и есть возврат к среднему значению.

«Может быть и так», - говорит поклонник гомеопатии. «Но я думаю, не в этом дело. Гомеопатия приносит мне пользу».

Переговоры зашли в тупик. Как же все-таки выяснить истину, не прибегая к логике? К счастью, гомеопаты сформулировали простое понятное утверждение: если принимать прописанные гомеопатические лекарства, вы почувствуете себя лучше.

Можно произвести рандомизированное контролируемое исследование практически чего угодно: сравнить два метода преподавания, две формы психотерапии, две подкормки для растений. Первое исследование описано в Библии (Даниил 1:1-16, раз вы спрашиваете), оно сравнивало влияние двух диет на боевой дух солдат. Это не новая и несложная идея, а тестировать таблетки легче всего.

Вот как можно протестировать гомеопатические средства. Берем 200 человек и случайным образом делим их на две группы по 100. Все пациенты ходят на прием к своим гомеопатам, получают рецепты на гомеопатические препараты (потому что гомеопаты любят выписывать лекарства даже больше, чем обычные врачи), на любые препараты, которые гомеопат считает нужным выписать. Каждый из пациентов затем идет в аптеку гомеопатических препаратов. Каждый из пациентов может получать насколько угодно «индивидуальные» лекарства, это не играет значения.

В чем хитрость? В том, что одна группа получает настоящие гомеопатические средства согласно рецепту, а другая – пустышки. Главное, чтобы ни пациенты, ни те кто встречается с ними во время исследования, не знали, кто принадлежит к какой группе.
Такое исследование гомеопатические средств проводили неоднократно, снова и снова,. Общий результат таков: люди, получающие плацебо, показывают примерно такие же реакции, как и те, кто получает настоящие, шикарные, дорогие, аутентичные, волшебные гомеопатические лекарства.
Почему же тогда гомеопаты апеллируют к совсем другим результатам исследований, в которых гомеопатические средства действовали лучше, чем плацебо? Это хороший вопрос. Рассмотрим его поближе – и вы увидите, что гомеопаты, да и вся альтернативная медицина, успешно пользуются теми же трюками, что и гиганты фармацевтической индустрии, когда хотят заморочить голову врачам.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (62)
 
Dr. Vytautas Stonkus
2012.03.06 HomoSanitus /
Po žarnyną su siurbliu?
2011.11.21 HomoSanitus / Age
Yra šiukšlintojai ir yra  šlavėjai. Kad nebūtų šiukšlių ar būtina samdyti šlavėjus?  Rezultatas bus kur kas geresnis, jei išvaikysite šiukšlintojus. Kadangi laikas nuo laiko į HS vis įmetama Google reklama “Žarnyno valymas Daktarė Jelena Tulčina Patikima. Naudinga. Efektyvu.“, tai apie ją išreiškiame savo analitinę nuomonę kitokia spalva: Žarnyno valymas Pasaulio statistiniai duomenys (kas tai yra „pasaulio statistiniai duomenys“?) patvirtina medicinos specialistų (kurių? Absoliučiai visų? Nesutinkame. Kai kurie tvirtina, kad daugelio ligų pradžia, tame tarpe ir žarnyno patologija,  susijusi su kitais faktoriais) nuomonę, jog daugelio ligų pradžia yra susijusi su žarnyno patologija (o mūsų specialistų nuomone daugelio ligų...
 
Žiniuoniai pataria kaip įveikti celiulitą
2011.07.08 HomoSanitus / Age
Žmonės rašo straipsnius apie nieką. Nes reikia sudaryti protinguolių įvaizdį, o dar dabar, kai taip ima populiarėti natūralumas, tai pasirinkus šią kryptį, visai nesunkiai galima susižvejoti pasekėjų. Palankus metas kvailinti patikliąsias  patiems net nesusigaudant reikale, kurio imamasi. Šiandien HS svečiuojasi dar viena „pieva“, šį kart imunitetiškai natūralistinė. Ją atkartojame kursyvu su klasikiniais mūsų intarpėliais įprastiniu šriftu: Turbūt kievienas iš mūsų esame labai daug girdėję apie celiulitą, tačiau, deje, dažniausiai apie jį kalbama tada, kai jį jau turime. Jog neįgytume šios „bėdos“ tereikia tik truputėli daugiau pasirūpinti savimi iš anksto, kas praktiškai nesukelia jokių papildomų nepatogumų, o jau norint atsikratyti...
Mobilus ryšys - pavojus ateičiai
2011.06.07 HomoSanitus / Genovaitė šunokienė
 2007 metais  susirgau kraujo vėžiu - limfoma. Kaime, kur aš gyvenu, vėžiu susirgo 10% gyventojų.  Kilo  įtarimas, kad tai sukėlė per žemai ir per arti pastatyti mobilaus ryšio siųstuvai, todėl nuo to laiko domiuosi mikrobangų spinduliuotės poveikiu sveikatai, seku pasaulinę informaciją šia tema. Ir taip pamažu ėmiau suprasti su kuo susiduriame, kodėl žmonės to pavojaus nesupranta.  JIE NEŽINO, negirdi mokslo žmonių įspėjimų , jie reklamos įtikinti, kad telefonai yra saugūs. Mobilaus ryšio skleidžiama  elektromagnetinė tarša išplito nepastebimai, (kaip ir pas mus, kai nė mažiausio dėmesio nekreipėme, kai šalia mūsų namų tuos siųstuvus montavo, o dar  po metų net pati pasirašiau žemės nuomos - 400m nuo namų - mobilaus ryšio bokšto...
 
Makaronai Valstiečiams
2011.05.15 HomoSanitus / Age
Yra Vilniaus universiteto Onkologijos institiute  toks fitoterapeutas Juozas Ruolia. Neaišku kokių paskatų vedamas, jis pats nukeliavo ar pas jį atkeliavo Valstiečių laikraščio žurnalistė, žodžiu, jie – susitiko. To susitikimo tikslas aiškus – abipusė nauda – laikraščiui populiari informacija, daktarui – pacientų eilės prie durų. Būtų gal viskas ir neblogai, tačiau kai perskaitai tokį straipsnį, pradedi nelabai suvokti kam iš tikro galvoje trūksta vieno elektrodo – ar tam, kuris sako, kad „Medžiagų apykaitos proceso metu organizme susidaro laisvųjų radikalų – organinės kilmės medžiagų, pusiau angliavandenių, pusiau riebalų, vandenilio, deguonies darinių be vieno elektrodo.“, ar skaitančiam straipsnį. Galima būtų pagalvoti, kad tai korektūros klaida, tačiau...
Realybė: tyrimai parodė karčią tiesą
2011.05.08 HomoSanitus / V.P.
Dar visai neseniai gyvenau normalų gyvenimą: turėjau puikią šeimą, gerą, mėgstamą darbą ir nesiskundžiau sveikata. Man buvo tik 54 metai, gyvenimas atrodė puikus. Praėjusių metų pradžioje, atlikus kraujo tyrimus - didelis cholesterolio kiekis kraujyje privertė susimąstyti. Bet ne tiek, kad iškart norėtųsi pulti pas gydytojus. Dirbau tolimųjų reisų vairuotoju, važinėjau reisais Maskva – Europa. Išvažinėta daug Europos šalių, Rusijos miestų, daug pamatyta. Tąkart nuvykau į Maskvą, užtrukau muitinėje, nes atvykau kaip tik per išeigines dienas. Ilsėjausi, kaip ir kiti ten atvykę vairuotojai, savo automobilyje. Buvo 2010 metų sausio 17-osios sekmadienio vakaras. Tik staiga pajutau, jog pradėjo tirpti rankos, pradėjo pilti šaltas prakaitas, pasidarė bloga. Sveikas protas dar sakė, kad reikia...
 
Petition for the European Members of Parliament
2011.04.23 HomoSanitus /
We call on the European Commission to stop the Traditional Herbal Medicinal Products Directive (THMPD), Directive 2004/24/EC, which is set to remove access to the vast majority of herbal medicinal products beginning 30 April 2011.
Sveikatos Kuodas
2011.03.07 HomoSanitus / Age
"Bendrasis cholesterolis yra vienas iš kraujo riebalų...“ – štai tokiu „perlu“ pradeda savo kalbą medicinos profesorė Žaneta Petrulionienė. Studijų metais ji per paskaitas, kai buvo dėstoma apie cholesterolį, sėkmingai skraidė padebesiais išjungusi savo organizmo klausos įtaisą. Teigiama taip, tarsi kitose organizmo vietose cholesterolio ir su žiburiu nesurasi. O juk cholesterolis sintetinamas kiekvienoje organizmo ląstelėje ir didžiausias jo kiekis sintetinamas kepenų ir žarnyno ląstelėse. Nuo kada bendrasis cholesterolis atspindi riziką širdies ir kraujagyslių ligoms, profesore? Bendrasis cholesterolis susideda iš aušto ir žemo tankio lipidų sumos. O kaip bus, kai bendrojo cholesterolio norma bus padidinta, tačiau toje sumoje liūto dalis teks aukšto tankio cholesteroliui? Jokios...
 
Besėdint salėje
2010.11.17 HomoSanitus / Rūta S.
Kartais imi ir atsiduri salėje. Ne visai savo noru, būryje įvairaus amžiaus žmonių. Ir turi pasirinkimą skaityti knygą, snausti ar bandyti klausyti apie ką kalbama. Kas gi tas kalbantysis? Pusamžis vyras, neurologas, dirbantis viename iš garsių medicinos centrų, važinėjantis į pasaulines gydytojų konferencijas. Pavardė? Retai domiuosi pavardėmis, tai ir šį kartą praklausiau. Kalbėjo jis apie skausmą, kada jį reikia malšinti, kada susilaikyti, kada koks vaistas tinkamiausias. Bet ne tai buvo įdomu. Įdomus buvo tik vienas sakinys. Ištaręs žodį „osteoporozė“, gydytojas trumpam nutilo, po to  tarstelėjo : „hmmm, na, ne visi nozologiniai vienetai (ligos) yra tokie, kaip teigiama, kai kurie yra truputį sukurti, truputį pritempti..... O ar žinote, kas tai daro? .....hmmm....“ Gydytojas žvelgė į salę,...
Kažkam ašaros, o kažkam byrantys pinigai
2010.11.09 HomoSanitus / Age
  Jei nori nustatyti ar geras gydytojas, žvelk į jį patį – jame viskas matosi "Iškankintas veidas Narzano..." (fragmentas iš nemirtingos rusų kino klasikos) Šiuos žemiau esančius pastebėjimus paskatino parašyti vakar pamatyta sveikatos tema laida per TV3. Laida buvo apie maskvietį „profesorių“ V.Borisovą. Kodėl kabutėse titulas?  Nesiseka žmonėms su šia pavarde Lietuvoje. Kodėl?   Žiūrėjome laidą kartu su kilmingos veislės savo draugu keturkoju Pupsu. Įdėmiai. Ir aš, ir jis. Po laidos Pupsas pakilo ir staigiai pareiškė norą vykti, kurį išreiškė pasibraižymais apie lauko duris. Paklausus „nu, pas Borisovą varysi?“, geriausias žmogaus draugas pritariamai amtelėjo ir mes išvykome. Ne pas Borisovą. Šiaip,...
 
Filmas apie elektromagnetinį spinduliavimą
2010.03.17 HomoSanitus / Age
,Grėsmingas signalas” – dokumentinė juosta, pateikianti šokiruojančius ir niekur iki šiol negirdėtus faktus apie vieną didžiausių šio amžiaus biologinių eksperimentų – masinį mobiliųjų telefonų ir jų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės plitimą. Mobiliaisiais telefonais naudojasi daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų. Skaičiai – didėja kasmet. Bazinės mobiliojo ryšio stotys, idant pasaulis galėtų kalbėti mobiliuoju telefonu, masiškai dygsta greta gydymo įstaigų, vaikų darželių, mokyklų, gyvenamųjų namų. Gero ryšio kaina – pavojus gyvybei. Apie tai kol kas tik šnibždamasi, o elektromagnetinės spinduliuotės sukeltų ligų istorijos kruopščiai slepiamos. Viename iš savo interviu, kalbėdamas apie 18 mėnesių trukusį faktų rinkimą filmui,...
Taupome elektrą, o sveikatą?
2010.03.07 HomoSanitus / Age
 
Filmas, kuris Coca-Cola kompanijai nepatinka
2010.02.14 HomoSanitus /
ŽIV , Nobelis ir šnobelis 2
2008.10.14 HomoSanitus / Age
Ar neatrodo 1984 metai senokais?     EPE: Ne, nes tada buvo atlikti geriausi eksperimentai išskiriant ŽIV. Tie eksperimentai gyvybiškai svarbūs, nes viskas, ko mus šiandien moko apie ŽIV,  paremta tais eksperimentais. Viskas?     EPE: Taip.Viskas be išimties. Šiais eksperimentais grindžiama ir tai, kad buvo išskirta ŽIV dalelė, ir todėl jais remiasi bet kuris pareiškimas apie ŽIV egzistavimą. ŽIV baltymai, naudojami  testuose antikūnams nustatyti, RNR, naudojama ypač vaikų, infekuotų ŽIV,  diagnozavimui ir dabar naudojama taip vadinamam virusinės apkrovos matavimui. Ir taip toliau. Bet klausimas kiek yra geri šie eksperimentai? Pakankamai geri?     EPE: Pakankamai geri, kad pareikšti, jog egzistuoja unikalus retrovirusas, vadinamas ŽIV,...
 
ŽIV, Nobelis ir šnobelis
2008.10.13 HomoSanitus / Age
Taip jau gavosi mane gaminusiems ir mane gimdžiusiems, kad išlindau į šį pasaulį labai didelis,  su labai ilga ir jautria pasaulio keistenybėms nosimi. Aplinkiniai galvojo, kad ta nosis laikui bėgant susitrauks, deja, ji tik ilgėjo ir kuo toliau, tuo labiau ji  kliūva už visokių, kitiems atrodančių nereikšmingais, dalykų. Štai neseniai įteikė 2008 metų Nobelio medicinos premiją Francoise Barre-Sinoussi ir Lucas Montagnier už AIDS sukeliančio žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atradimą. 1932 metais gimęs L.Montagnier yra profesorius emeritas ir Paryžiuje įsikūrusio Pasaulinio AIDS tyrimų ir prevencijos fondo direktorius.    Pasirodo, kad mano ilga nosis nėra originali ir kur kas ilgesnes turi Australijos mokslininkų komanda, kuri pasauliui atskleidė ŽIV viruso egzistavimo įrodinėjimų plonybes, kurie po...
Bičiulės Maximos tikrasis rūpinimasis mumis
2008.09.26 HomoSanitus / Age
Mūsų „bičiulė“ Maxima taip rūpinasi mūsų sveikata, jog net nusamdė ir didžiosiomis raidėmis bei „bold'u“ straipsnyje išskyrė SVEIKOS MITYBOS specialistą med. dr. Rimantą Stuką, su kurio pagalba sukurpė straipsnelį apie cholesterolio žalą ir davė jam iš tiesų vertą pagarbos pavadinimą „Apie cholesterolį – išsamiai“. Na jei tai išsamus straipsnis apie cholesterolį, tai tada tiek daktaro, tiek Maximos vadovų  žinios tikrai yra tokios beribės, maždaug kaip balos platybės už tvartelio kaime pas močiutę. Beje, šiam sveikos mitybos konsultantui vertėtų pasidomėti kodėl Maxima pardavinėja daržoves ir kitas maisto prekes, kurios yra  pradėję gesti – visi matėme vežimėlius daržovių skyriuose su suvytusiomis ir apipuvusiomis daržovėmis ar vaisiais. Normaliose...
 
Kvailio diena
2008.09.20 HomoSanitus / Age
„Paskutinį rugsėjo šeštadienį tradiciškai bus minima Pasaulinė širdies diena. Ta proga Lietuvos širdies asociacija rugsėjį paskelbė Širdies mėnesiu ir kviečia pasidomėti, kodėl sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis taip sparčiai daugėja. Kodėl jomis serga visi jaunesni žmonės, kodėl jos prilyginamos epidemijai?“ Štai tokia pradžia pradedamas straipsnis „Valstiečių laikraštyje“ (tekstas išskiriamas tradicine Lietuvos valstiečiui spalva - žalia). Diena tradicinė, pasaulinė. Kodėl? Todėl, kad turime problemų su centriniu kraujo siurbliuku. Neturėtume problemų – neskelbtume pasaulinių dienų. Jas skelbiame tada, kai atsiranda koks nors negeras ar nepageidaujamas reiškinys visuomenėje. Tai tarsi šventės antipodas, gedulas, liūdnasis...
Baltojo chalato kliedesiai
2008.09.08 HomoSanitus / Age
Ką galima pasakyti apie gydytoją, kuris neišmano apie gripo viruso kitimo ir dauginimosi subtilybes, bet lenda į masines informacijos priemones ir bando savo padrikomis mintimis reabilituoti beprasmę vakcinaciją? Perskaičius jo mintis, galvoje gimsta tik du variantai – arba jam tinkamai atlyginta, arba jo mokymosi procesas nutrūko taip ir neprasidėjęs. Štai prieš keletą metų Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centro Pediatrijos skyriaus vedėja Lilija Girčienė į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi kolegų vardu su dideliu noru paprieštarauti homeopato V.Misio tiesoms apie skiepus prieš gripą. Žemiau ištrauka su pariebintais HS komentarais: "Norim paklausti Vidmanto Misio, iš kur tokios žinios, kad vakcina sukelia cukrinį diabetą ar kitas ligas? (Gydytoja taip užsiėmus,...
 
Ar reikia bendrauti ultragarsu su dar negimusiais?
2008.09.04 HomoSanitus / Age
Besilaukiančios mamytės ir dar labiau belaukiantys tėtukai dega nekantrumu sužinoti kas gi gims jiems, kurios lyties atstovas papuoš jų giminės geneologinio medžio šaką. Ir tada važiuoja būsimoji mama pas gerbiamus ginekologus, o pastarieji be didelių skrupulų guldo naują gyvybę bekuriantį organizmą po prietaiso, kurio veikimas remiasi ultragarso gebėjimais, „rėkiančia gerklyte“  tokio aukštumo gaidomis, kad mūsų ausytės nesugeba fiksuoti – juk mes ne šikšnosparniai. Bet prietaisas - „šikšnosparnis“, jis pats pasiunčia, pats ir paklauso, ir dar daktarėliui parodo vaizdeliu tai,  ką išgirdo. Ir džiaugiasi abu – mama, kad gims lauktasis ar lauktoji, o daktarėlis, kad subyrės kišenaitėn atsidėkojimas.   Kai mes skaitome labai materialią...
Energetinis batonėlis su nuodais?
2008.07.31 HomoSanitus / Age
OLIMP BATONĖLIS MATRIX PRO 32 tai: Ypatingai daug baltymų turintis energetinis batonėlis Nuostabaus aromato, glaistytas dietiniu šokoladu 80g batonėlyje net 26g aukščiausios kokybes išrūgų izoliato baltymų(WPI) Tik 2,9 g cukraus Vitaminų ir mineralų komplekas Puikiai tinka visiems, norintiems papildyti dietą baltymais bei nepriaugti riebalinės masės Puikiai tinka asmenims, kurie savo dietoje vartoja mažai angliavandenių Puikus, visapusiškai pilnavertis užkandis Ypatingai tinka vartoti kaip užkandis darbe, mokykloje ar kelionėje Saldintas cukraloze Ypatingai mažas riebalų kiekis Vanilės, kokoso, šokolado skoniai. Taip, svarbiausia daug momentinės energijos, o po to kas bus - nelabai svarbu. Svarbu esamas momentas ir jo jėga. Matyt siūlantys nelabai žino kas per...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Kas mano, jog savo sveikata be problemų pasirūpins, būdamas amžinoje tinginystėje, tas elgiasi taip pat kvailai kaip ir žmogus, kuris stengiasi tylėdamas patobulinti savo oratoriškus sugebėjimus.
Plutarchas
Forumas
HS Forumo taisyklės
(125737 pranešimai)
paskutinis 2017-04-26 23:07:11
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(16795 pranešimai)
paskutinis 2017-04-24 14:21:13
Naujausi komentarai
ulamelitzait
2017-04-27 06:21:51

ouacizematelo
2017-04-27 06:21:41
Avascular buy lasix performed...

euyuayuzuai
2017-04-27 06:18:42
The furosemide for sale misleadingly...

Patrickjouri
2017-04-27 06:15:55

rudajon
2017-04-27 06:15:22

copekoga
2017-04-27 06:13:36

aesarote
2017-04-27 06:12:02

eweniwiruofu
2017-04-27 06:10:25

eqobukujozsro
2017-04-27 06:03:20
Emotional nexium antigravity...

puvocogjas
2017-04-27 05:59:49

ebliwemafa
2017-04-27 05:59:34

ogelituefie
2017-04-27 05:57:16

evauxucoyuya
2017-04-27 05:56:33

obitiocaciuh
2017-04-27 05:55:30

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės