"Bendrasis cholesterolis yra vienas iš kraujo riebalų...“ – štai tokiu „perlu“ pradeda savo kalbą medicinos profesorė Žaneta Petrulionienė. Studijų metais ji per paskaitas, kai buvo dėstoma apie cholesterolį, sėkmingai skraidė padebesiais išjungusi savo organizmo klausos įtaisą. Teigiama taip, tarsi kitose organizmo vietose cholesterolio ir su žiburiu nesurasi. O juk cholesterolis sintetinamas kiekvienoje organizmo ląstelėje ir didžiausias jo kiekis sintetinamas kepenų ir žarnyno ląstelėse. Nuo kada bendrasis cholesterolis atspindi riziką širdies ir kraujagyslių ligoms, profesore? Bendrasis cholesterolis susideda iš aušto ir žemo tankio lipidų sumos. O kaip bus, kai bendrojo cholesterolio norma bus padidinta, tačiau toje sumoje liūto dalis teks aukšto tankio cholesteroliui? Jokios rizikos nebus. Nieko neišmanote apie ką kalbate, profesore, VU dėstytoja. Jei taip „tiksliai“ ir savo studentams pasakojate, tuomet iš jų išaugs tikri „specai“.

„Jisai atspindi riziką širdies ir kraujagyslių ligoms“ – na taip, kiekvienas rūpinasi tik savo tvartu, ir jei daktarė būtų kitos srities specialistė, o ne širdies ligų, ji pasakotų, kad cholesterolis atspindi ką nors kita.

Habilituota daktarė mano, kad požiūris į cholesterolį vis dar nėra rimtas ir siūlo labiau suraukti antakius, kad būtų rimčiau: „Didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra tarsi uždelsto veikimo bomba“, kuri vieną dieną ims ir susprogs, aptaškydama šiomis profnesąmonėmis ir jus, ir mus. Apie bombas profesorė išmano tiek pat, kiek ir apie cholesterolį. Kad nežino apie bombas, atleistina, juk ji moteris ir jos švelnios rankos tų grubių geležinių granačiukių niekad nevartė. Iš kur jai žinot. Todėl paaiškinsime kur gydytoja(o ir visas jos atstovaujamas gydytojų kardiologų klanas) klysta. Tiksinti bomba ne cholesterolis, daktare, o sutrikusi medžiagų apykaita, ir organizmas, norėdamas subalansuoti save, didina cholesterolio gamybą. Padidėjęs sterolių kiekis kraujyje yra tik pasekmė, o visai ne sprogimo priežastis – bomba.

Na, o žurnalistė neatsilikdama nuo profesorės žarsto nesąmones dar intensyviau: „Gimęs kūdikis turi labai mažai cholesterolio...“ O tai iš ko sintetinami hormonai, žurnaliste, kūdikystės amžiuje? Iš tamstos pasakėlių? Pasirodo, kad cholesterolio gyvendami prisikaupiame su maistu – tonomis... Iš kur jai žinoti, kad didžiąją dalį cholesterolio organizmas sintetina pats. Gali maitintis tik spanguolytėmis, o organizmas cholesterolį gamins. Ir dar aktyviau, nes negaus iš išorės su maistu. Sapalioja žurnalistė, o profesorei tos sapalionės matyt tiko, kad visa tai paleido į eterį be prieštaravimų. Žurnalistė siūlo grietinę pakeisti jogurtu, tai yra normalų grietinės cholesterolį pakeisti į jogurto oksicholesterolį (jis susidaro auktoje temperatūroje gaminant pieno baltymus, kurie dedami į jogurtus papildomai, paprasčiau sakant – pieno miltelius).

Jeigu norite, kad jūsų eritrocitų nusėdimas kraujyje padidėtų iki nenormalių reikšmių, klausykite tokių profesorių ir vartokite linų sėmenų aliejų, užsigerdami žuvų taukais.

Jei norite, kad jūsų kraujo kūneliai prarastų vandenį ir susiraukšlėtų, klausykite tokių habilituotų daktarių ir vartokite kuo daugiau polinesočiųjų riebiųjų rūgščių. Galėsite džiaugtis sumažėjusiu hematokritu žemiau normos ir ploti rankomis(kol turėsite jėgų ploti, žinoma).

Jei norite, kad širdies ląstelės kuo greičiau sentų ir triktų širdies ritmas, kamuotų ir baugintų bradikardija, klausykite šios ir į ją panašių kardiologų patarimų ir vartokite polinesočiąsias riebiąsias rūgštis. Jos tą jūsų norą išpildys  garantuotai.

Jei norite, kad hemoglobinas, prisotintas deguonies plaučiuose, nesugebėtų jo išlaikyti kelyje iki ląstelės, klausykite tokių medikų, kaip video medžiagoje, patarimų ir gerkite polinesočiąsias riebiąsias rūgštis. Ir deguonies stygius ląstelėse bus garantuotas. O paskui, nuolat dusdami, galėsite nueiti pas profesorius, kurie už atitinkamą mokestį prazondavę jūsų širdies kraujagysles, už dar didesnį mokestį jas šuntuos jūsų pačių kraujagyslėmis, paimtomis iš ten, kur jos buvo labai reikalingos jums laipiojant gyvenimo ir šiaip laiptais.

Jei norite, kad audinių ir organų regeneracija blogėtų, mažinkite cholesterolio kiekį kraujyje statinais ir senatvė su savo ligomis atbildės į jūsų kūną labai neužilgo.

Kas belieka organizmui daryti, kai protinguoliai gydytojai „sureguliuoja“ cholesterolio kiekį vaistų pagalba ir ima dominuoti kraujyje riebiosios rūgštys? Ką darys organizmas, kai dėl sterolių stokos  eritrocitų tūris sumažėja, nebeišlaikomas hemoglobine deguonis ir arterinis kraujas tampa panašus į veninį? Ką darys jis, kai iš paskutiniųjų stengsis pristatyti deguonį į širdies raumenį? Jis kels... kraujo spaudimą. O po kurio laiko, užsikišus ar plyšus kraujagyslėms kurioj nors vietoje, gydytojai ir vėl turės darbo – insultas, infarktas... Ir tada vėl keliausite pas tą pačią gydytoją, kuri papasakos štai jau tokią sakmę, kaltininku įvardindami cholesterolį ir aukštą kraujospūdį, ir t.t.: