 nuo 2008.09.01 |
| Kur chlamidijos namai? |
|
 Kur gyvena chlamidija? Ji gali gyventi visur, tačiau pirminis šaltinis iš kur ji pasklinda yra žarnynas.
Chlamidijos bazė yra plonajame žarnyne – tarpe tarp pačios žarnos ir gleivinės. Chlamidija nėra patogeninė bakterija, ji yra tik sąlyginai patogeninė. Kai chlamidija stipriai pasidaugina, ji tuomet gyvena visur ir tuomet jau sukelia begalę rūpesčių.
Baltymo įsisavinimas vyksta plonajame žarnyne. Jeigu organizme normalus laisvųjų aminorūgščių fondas, tuomet fermentų kiekis didelis ir virškinimas plonajame žarnyne vyksta gerai. Fermentai kartu plonajame žarnyne neduoda per daug daugintis ir chlamidijai – ją virškina. Tačiau, jei yra mažai fermentų ir baltymo įsisavinimas blogas, jeigu vartojama daug cukrų ir mažai baltymų, tuomet chlamidija dauginsis aktyviai ir plis. Nesutvarkius virškinamojo trakto veiklos chlamidiją įveikti nepavyks.
Chlamidijos nuodijimas antibiotikais ir kitokia chemija ar žolėmis, yra beprasmis – praėjus kuriam tai laikui ji pakels galvą vėl. Ji turi būti naikinama organizmo fermentais, maisto virškinimo metu. Bet tam, kad baltymas būtų suardytas, reikia užsiimti anaerobine fizine veikla, tai yra daryti jėgos pratimus. Aerobinio energijos gamybos ciklo metu baltymas mažai skyla. Vykstant raumenų statybai, jei yra pakankamai aminorūgščių, gaminama daug fermentų, kurie ne tik virškina baltymą, bet ir naikina chlamidiją. |
| |
| |
|
Gripo virusas
2009.11.28 HomoSanitus / Mindaugas Juozaitis
Taksonominė gripo viruso padėtis
Gripą sukeliantys virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kurią sudaro trys pagrindinės gentys (kurios literatūroje dažnai vadinamos tipais): Influenzavirus A, B, ir C (1). Šiai šeimai priskiriama ir ketvirtoji Thogotovirus gentis (kartais vadinama Influenzavirus D gentimi). Šiai genčiai priklausantys erkinės kilmės virusai struktūriškai ir genetiškai yra panašūs į A, B ir C gripo virusus (2), deja, apie juos žinoma labai mažai, todėl šioje apžvalgoje jie nebus aptariami.
Skirtingų tipų (A, B arba C) gripo virusai pirmiausia skiriasi nukleokapsidės (NP) ir matrikso (M) baltymų imunogeninėmis savybėmis. A gripo virusai yra įvairių rūšių paukščių, žmonių, kiaulių, arklių ir kai kurių kitų žinduolių parazitai; B tipui priklausantys gripo...
|
Bacillus Subtilis
2008.07.15 HomoSanitus / Age
 Kodėl šuo ir katė ėda žolę? Juk jie mėsėdžiai. O koks šieno čiužinio privalumas prieš latekso čiužinį?
Mikrobiologai, o ir šiaip mąstantys žmonės gerai žino, kad visa gyvybė žemėje gyvena simbiozėje su mikroorganizmais – grybeliais, virusais, bakterijomis. Be jų gyventi ji negalėtų. Kaip ir visur, taip ir čia galioja priešybių vienybės dėsnis – mikropasaulis pasidalinęs į dvi antagonistines stovyklas. Makro organizmo sveikata priklauso nuo konkurencinės kovos rezultato tarp patogeninių ir nepatogeninių mikroorganizmų jame, o taip pat nuo jo imuninės sistemos veiklos. Milijonai gyvybės evoliucijos metų sukūrė puikius ir tobulus patogeninės mikrofloros slopinimo nepatogenine mikroflora mechanizmus ir jei to nebūtų, mes paprasčiausiai būtume patologinių mikroorganizmų...
|
| |
|
Apie imunitetą populiariai ir trumpai
2008.07.08 HomoSanitus / Age
 Imuninė sistema – organizmo apsauginė sistema ir ji skirta mus ginti nuo virusų, bakterijų ir grybelių, ir nuo mūsų kūno ląstelių, kurių organizacija sutrikus, kad jos nevirstų vėžinėmis. Ir žinoma nuo visko, kas yra svetima mūsų organizmui ir kas nėra mūsų dalimi.
Imuninis atsakas gali būti dviejų tipų: Th1 atsakingas už ląstelinį imunitetą, Th2 – už humoralinį. Imuniniam atsake dalyvauja limfocitai, kurie yra dviejų rūšių – T ir B. T limfocitai yra trijų rūšių – T helperiai, T supresoriai, T kileriai. Jie atsako už imunitetą ląstelės viduje ir veikia tada, kai virusas yra ląstelės viduje ir antikūnai negali jo pasiekti. Jeigu tai ne ląstelinis mikrobas, tai su juo susitvarko B limfocitai, kurie gamina penkių rūšių imunoglobulinus(antikūnus).
Tarp T ir B limfocitų turi būti balansas....
|
Virusai ir peršalimo ligos
2008.06.20 HomoSanitus / Age
 2007-11-19
Ląstelės, turtingos steroliais, yra labiau imlios virusams, negu tos, kuriose dominuoja riebiosios rūgštys, ypatingai polinesočiosios. Virusai yra labiau pamėgę odą ir nervų sistemą, nes būtent čia yra daugiau laisvų sterolių. Tai patvirtina virusų vystymosi embrionuose faktas, kuriuose jiems palanki terpė, pvz. vištų embrionuose. Šaltu metų laiku padidėja riebiųjų rūgščių organizme, vasarą – sterolių. Rudenį, atšalus orams, organizmas dar nespėja persitvarkyti į žiemos režimą (juk vasarą organizmas buvo aušinamas, o rudenį reikia pradėti jį šildyti) ir didesnis sterolių kiekis jame sudaro palankias sąlygas virusams. Dėl tos priežasties( padidėjusio sterolių kiekio) virusinėmis ligomis dažnai sergama vasarą. Ląstelė užsikrėsti virusu gali daug anksčiau, negu pajuntamas jo...
|
|
|
Paieška
| |
|
Žmonija taikosi prie technologinių ritmų, o tai - darbas ištisą parą, nepriklausantis nuo biologinių ritmų, ir todėl pirmoje vietoje ne žmogus, bet technologijos.
|
Forumas
Animizmas 
(1 pranešimai)
paskutinis 2009-11-06 11:06:02
| Naujausi komentarai |
Valia 2010-07-29 20:52:54
Samližei 2010-07-29 18:47:17
s 2010-07-29 17:52:34
aš 2010-07-29 17:31:46
smaližė 2010-07-28 22:46:59
neebl 2010-07-28 22:17:22
Valia 2010-07-28 20:20:50
smaližė 2010-07-28 15:50:11
smaližė 2010-07-28 15:31:54
Bertai 2010-07-28 12:20:08
berta 2010-07-28 02:01:19
Raimis 2010-07-26 12:42:53
Raimis 2010-07-26 12:23:01
Raimis 2010-07-26 12:14:05
|
|