Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
Bacillus Subtilis
Pagrindinis / Homo Sanitus / Turinys / Virusologija, bakteriologija / Bacillus Subtilis
 Kodėl šuo ir katė ėda žolę? Juk jie mėsėdžiai. O koks šieno čiužinio privalumas prieš latekso čiužinį?
Mikrobiologai, o ir šiaip mąstantys žmonės gerai žino, kad visa gyvybė žemėje gyvena simbiozėje su mikroorganizmais – grybeliais, virusais, bakterijomis. Be jų gyventi ji negalėtų. Kaip ir visur, taip ir čia galioja priešybių vienybės dėsnis – mikropasaulis pasidalinęs į dvi antagonistines stovyklas. Makro organizmo sveikata priklauso nuo konkurencinės kovos rezultato tarp patogeninių ir nepatogeninių mikroorganizmų jame, o taip pat  nuo jo imuninės sistemos veiklos. Milijonai gyvybės evoliucijos metų  sukūrė puikius ir tobulus patogeninės mikrofloros slopinimo nepatogenine mikroflora mechanizmus ir jei to nebūtų, mes paprasčiausiai būtume patologinių mikroorganizmų išnaikinti. Mūsų egzistavimas planetoje yra nepatogeninės mikrofloros pergalės prieš patogeninę įrodymas – ji kur kas dažniau įveikia mums nepalankius mikroorganizmus, nei pastarieji ją. Tačiau paskutinį šimtmetį patogeninės bakterijos sulaukė puikaus sąjungininko sau – gamtos „valdovo“ - žmogaus. Jo įsikišimas į subtilią mikropasaulio pusiausvyrą yra daugelio ligų išplitimo tarp gyvūnų ir žmonių priežastimi. Kurdami civilizaciją mes iš esmės pakeitėme planetos paviršiaus mikrobinę sudėtį, nuo kurios ir priklauso visų, kurie gyvena joje sveikata, tame tarpe ir mūsų – žmonių. Žemės dirvos viršutinis sluoksnis yra ta terpė, kurioje žūsta nemaža dalis patogeninių mikrobų.
 Labai didelį indėlį į šiltakraujų gyvūnų sveikatos „pataisymą“ įnešė žmonės, pradėję masiškai vartoti  kasdienybėje grynus cheminius junginius. Ypatingai šis faktorius svarbus šiltakraujų gyvūnų mityboje ir  gydyme, nes yra prieštaraujantis gyvybės evoliucijos eigai žemėje. Tarp daugumos chemiškai grynų medžiagų, naudojamų žmonių, svarbiausi yra gydantieji preparatai , o kovoje su infekcijomis – antibiotikai. Masiškas jų naudojimas gydymo procese ir maisto gamyboje pagimdė naują problemą – patogeninių mikroorganizmų atsparumą vaistams. Jų sugebėjimas kovoti su antibiotikų chemine ataka yra tik evoliucinio proceso dėsningumas.
 Medikai reikalauja iš mokslininkų naujų superantibiotikų, į kuriuos atsakas bus – supermikrobo gimimas. Toks „kovos“ su patologiniu mikropasauliu kovos būdas  veda į akligatvį. Mikrobai yra nuostabiai tobulos biologinės mašinos, kurios pačios save apmoko ir  tobulina. Jie sugeba savo genetinėje atmintyje užfiksuoti savo sukurtus sėkmingus kovos su antibiotikais  mechanizmus ir perduoti juos palikuonims. Todėl vienintelis dalinai teisingas kelias šioje kovoje - preparatų su nepatologiniais mikroorganizmais sukūrimas. Kodėl dalinai? Todėl, kad negalima pažeisti priešybių vienybės, kurios pažeidimas visada turės liūdnas pasekmes pažeidusiam. Patogeninė mikroflora niekada negalės prisitaikyti prie šio kovos būdo, nes naudojamos vaistiniuose preparatuose bakterijos irgi nuolat kinta ir prisitaiko prie aplinkos – pakitus patologinėms, kovos metodus su jomis pakeis ir preparate esanti bakterija. Svarbus faktorius gydant tokiu bakteriniu preparatu – dažniausiai tas pats patologinio užkrato ir gydomojo preparato kelias į organizmą – keliauja sukėlėjas, o tuo pačiu keliu seka jo antagonistas.
  Kur kas perspektyvesnis, nei gydymas antibiotikais - gydymo metodas paremtas probiotikų ( preparatai su nepatogeniais mikroorganizmais, kurie sugeba kovoti su ligų sukėlėjais) vartojimu.
  Kadaise, kol neišnuodijome visokiais herbi- ir pesti- , gyveno dirvos paviršiuje bakterija,  paprastučiu pavadinimu – šieno lazdelė (Bacillus Subtilis lot.). Tiesa, gyvena ji ir dabar, bet pakitusi. Išnaikintoji turėjo vieną labai gerą savybę – laikinai apsigyvenusi žmogaus organizme, ji jam gamino interferoną (medžiaga, sėkmingai kovojanti net su virusais, ją gamina leukocitai ir limfoblastai, esant infekcijai organizme), tokį patį, kokį gamina ir žmogaus organizmas. Ši, kaip ir kita naudinga bakterija Bacillus Licheniformis(lot.), patekusi į organizmą, jame prabūna apie 30 parų ir atlikus naudingą darbą jam, kaip ir viskas, kas svetima, pasišalina. Be interferono šios bakterijos gamina ir polieninius antibiotikus - bacitraciną ir kt., kurie sėkmingai kovoja su patogenine mikroflora. Be to šios bakterijos stimuliuoja ir  žmogaus endogeninių interferonų gamybą, o tai reiškia, kad stimuliuoja imuninę sistemą.
 Kadaise šių bakterijų štamų įvairovė garantavo  teisingą patogeninės ir naudingos mikrofloros santykį šiltakraujuose organizmuose.  Deja, nesubtilūs kovos būdai su piktžolėmis ypač naudingus mums šios subtilios bakterijos štamus privertė pasitraukti į žemės rutulio užkampius. Ji dar kai kur gyvena. Bet negi eisi dabar su mikroskopu ant pečių per pasaulį jos ieškoti.
  Yra keletas kompanijų, kurios gamina preparatus su šiomis unikaliomis bakterijomis. Jos genetiškai modifikuoja šias bakterijas,  kad jos vėl gamintų žmogaus leukocitų interferoną alfa-2.  Apie tokių bakterijų poveikį - tyrimų duomenys. Tas kompanijas ir jų produkciją galima rasti internete tiek vakaruose, tiek rytuose. Tik reikia ieškoti. Kas ieško – tas randa.

 Ar paaiškėjo kodėl šuo ir katė ėda žolę? O  šieno čiužinio privalumas prieš latekso čiužinį?

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (5)
 
Ar pajėgios bakterijos iš vaistinės išspręsti problemą?
2011.11.24 HomoSanitus / Age
Naiviais, o dar labiau keistais atrodo žmonės, kurie perka vaistinių parduodamus bakterinius preparatus žarnyno veiklai gerinti. Jeigu jie žinotų bent dalį tiesos apie žarnyno bakterijas, tuomet gal suvoktų, kad naudos iš jų geriamų bakterijų nedaug yra, greičiau galima susilaukti žalos, ypač jei tie bakteriniai preparatai geriami tais atvejais, kai žarnyne savosios bakterijos yra išnaikintos antibiotikais ar valymais klizmomis. Žinoma,  pagerėjimo nuo vaistinės bakterijų sulaukiama, tačiau ne ilgalaikio, todėl, kad ilgalaikis efektas pasiekiamas ne viena dešimtimi bakterijų, skirtų visiems gyvenimo atvejams. Tik visai neseniai mokslininkai išsiaiškino (tam pagelbėjo atsiradusi galimybė tirti genomą), kad žmogaus žarnyne gyvena apie tūkstantį bakterijų rūšių, iš kurių apie 160 gyvena vienu metu....
Skrandžio opaligės ir Helicobacter Pylori paradoksai
2010.10.26 HomoSanitus / Age
Šalin rankas nuo Helicobacter Pylori!... Pradžioje pabraidykime po tą informacijos balą apie skrandžio opaligę ten, kur taškosi joje rimti pasaulio gydytojai, o gale pasikapstysime tose vietose, kur medicinos daktarams kišti savo nosis vis dar nekyla noras. Pirmoji dalis (vis dar liūdnoji) Pradėkime tradiciškai – nuo istorijos. Pirmą kartą skrandžio žaizdą antrame mūsų eros amžiuje aprašė Galenas. Avicena (980-1037) savo traktate „Gydymo mokslo kanonas“ nurodė, kad žaizda gali sukelti kraujavimą, „suėsti“ skrandį ir sukelti ligonio mirtį. To meto gydytojai skrandžio žaizdos priežastimi įvardino paciento nervingumą ir irzlumą, o gydė dietomis ir žolėmis. Skrandžio žaizdos kaip ligos pripažinimui daug pasitarnavo Fridrichas Udenas, kuris 1816 metais pirmasis medicinos...
 
Evoliucija, nepalietusi genų
2010.09.27 HomoSanitus / Age
Grupė mokslininkų iš Rochester universiteto (JAV) ir Viktorijos universiteto (Kanada) užprotokolavo stulbinantį procesą, kurio metu bakterija apsigyvena gyvūno organizme, suteikia jam reprodukcinį pranašumą ir po to persiduoda palikuonims! Sutinkamai su natūralios atrankos dėsningumu tokio gyvūno palikuonys po tam tikro laiko ima dominuoti toje populiacijoje. Pirmieji mokslininkai, aprašę šį reiškinį, pažymi tai, kad šis reiškinys išplitęs plačiai, tačiau yra ligi šiol nepastebėtas. Šis atradimas gali paskatinti ieškoti gydymo metodų, kai su įvestų į organizmą ypatingų bakterijų pagalba, bus galima apsaugoti žmogų nuo ligų. Ne tik genų pagalba... Mokslininkai stebėjo muselę  Drosophila neotestacea, kurią sterilizavo nematodas (apvalioji kirmėlė). Pasirodžius...
Kur chlamidijos namai?
2010.02.11 HomoSanitus / Age
Kur gyvena chlamidija? Ji gali gyventi visur, tačiau pirminis šaltinis iš kur ji pasklinda yra žarnynas. Chlamidijos bazė yra plonajame žarnyne – tarpe  tarp pačios žarnos ir gleivinės. Chlamidija nėra patogeninė bakterija, ji yra tik sąlyginai patogeninė. Kai chlamidija stipriai pasidaugina, ji tuomet gyvena visur ir tuomet jau sukelia begalę rūpesčių. Baltymo įsisavinimas vyksta plonajame žarnyne. Jeigu organizme normalus laisvųjų aminorūgščių fondas, tuomet fermentų kiekis didelis ir virškinimas plonajame žarnyne vyksta gerai. Fermentai kartu plonajame žarnyne neduoda per daug daugintis ir chlamidijai – ją virškina. Tačiau, jei yra mažai fermentų ir baltymo įsisavinimas blogas, jeigu vartojama daug cukrų ir mažai baltymų, tuomet chlamidija dauginsis aktyviai ir plis. Nesutvarkius...
 
Nuo mėnulio į gripo psichozę pažvelgus
2009.12.02 HomoSanitus / Age
Skiriama tiems, kurie nori susivokti patys ir  turėti  savo,  o  ne  kažkieno nuomonę. Ar tokia jau paprasta gripo epidemiologija, kaip daromos išvados iš vykstančių pandemijų? Iš visų pavojingų pandeminių ligų šiandien daugiausiai mokslininkams žinoma apie gripą. Šiandien ne tik specialistai, bet jau ir žurnalistai daro prognozes: jei jau pasirodė virusas, sukeliantis paukščių mirtį, tai pasirodys „naujas virusas“, kuris, jau savaime aišku,“užmuš milijonus, nes tai bus jau mirtina paprastojo ir paukščių gripo atmaina“. Trumpa akivaizdumų ir klydimų istorija Daugiau kaip prieš 800 metų, tai yra nuo pirmą kartą istoriškai užfiksuotos gripo epidemijos 1173 metais iki 19 amžiaus antrosios pusės, mokslininkai gripą...
Gripo virusas
2009.11.28 HomoSanitus / Mindaugas Juozaitis
Taksonominė gripo viruso padėtis Gripą sukeliantys virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kurią sudaro trys pagrindinės gentys (kurios literatūroje dažnai vadinamos tipais): Influenzavirus A, B, ir C (1). Šiai šeimai priskiriama ir ketvirtoji Thogotovirus gentis (kartais vadinama Influenzavirus D gentimi). Šiai genčiai priklausantys erkinės kilmės virusai struktūriškai ir genetiškai yra panašūs į A, B ir C gripo virusus (2), deja, apie juos žinoma labai mažai, todėl šioje apžvalgoje jie nebus aptariami. Skirtingų tipų (A, B arba C) gripo virusai pirmiausia skiriasi nukleokapsidės (NP) ir matrikso (M) baltymų imunogeninėmis savybėmis. A gripo virusai yra įvairių rūšių paukščių, žmonių, kiaulių, arklių ir kai kurių kitų žinduolių parazitai; B tipui priklausantys gripo...
 
Apie imunitetą populiariai ir trumpai
2008.07.08 HomoSanitus / Age
Imuninė sistema – organizmo apsauginė sistema ir ji skirta mus ginti nuo virusų, bakterijų ir grybelių, ir nuo mūsų kūno ląstelių, kurių organizacija sutrikus, kad jos nevirstų vėžinėmis. Ir žinoma nuo visko, kas yra svetima mūsų organizmui ir kas nėra mūsų dalimi. Imuninis atsakas gali būti dviejų tipų: Th1 atsakingas už ląstelinį imunitetą, Th2 – už humoralinį. Imuniniam atsake dalyvauja limfocitai, kurie yra dviejų rūšių – T ir B. T limfocitai yra trijų rūšių – T helperiai, T supresoriai, T kileriai. Jie atsako už imunitetą ląstelės viduje ir veikia tada, kai virusas yra ląstelės viduje ir antikūnai negali jo pasiekti. Jeigu tai ne ląstelinis mikrobas, tai su juo susitvarko B limfocitai, kurie gamina penkių rūšių imunoglobulinus(antikūnus). Tarp T ir B limfocitų turi būti balansas....
Virusai ir peršalimo ligos
2008.06.20 HomoSanitus / Age
2007-11-19 Ląstelės, turtingos steroliais, yra labiau imlios virusams, negu tos, kuriose dominuoja riebiosios rūgštys, ypatingai polinesočiosios. Virusai yra labiau pamėgę odą ir nervų sistemą, nes būtent čia yra daugiau laisvų sterolių. Tai patvirtina virusų vystymosi embrionuose faktas, kuriuose jiems palanki terpė, pvz. vištų embrionuose. Šaltu metų laiku padidėja riebiųjų rūgščių organizme, vasarą – sterolių. Rudenį, atšalus orams, organizmas dar nespėja persitvarkyti į žiemos režimą (juk vasarą organizmas buvo aušinamas, o rudenį reikia pradėti jį šildyti) ir didesnis sterolių kiekis jame sudaro palankias sąlygas virusams. Dėl tos priežasties( padidėjusio sterolių kiekio) virusinėmis ligomis dažnai sergama vasarą. Ląstelė užsikrėsti virusu gali daug anksčiau, negu pajuntamas jo...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Kai gimsta nepilnaverčiai vaikai, labiausiai širdį skauda seneliams - jie gaili ir vaikų, ir savo vaikų.
Mintis
Forumas
HS Forumo taisyklės
(123877 pranešimai)
paskutinis 2017-03-30 17:52:38
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(16543 pranešimai)
paskutinis 2017-03-29 19:18:40
Naujausi komentarai
duezoci
2017-03-30 19:42:13

ipuvozol
2017-03-30 19:41:35
Time viagra compensation volvulus...

afohulonem
2017-03-30 19:41:28
In retin a cream interests, pad, resiting...

xotofetjik
2017-03-30 19:38:01

ifirivigidus
2017-03-30 19:37:57

lohezutucaa
2017-03-30 19:37:50
The propecia pyocoeles sweats, crackling...

Cessods
2017-03-30 19:35:21

favumogewi
2017-03-30 19:35:03

abuaipahkozin
2017-03-30 19:34:42

ukeukexazop
2017-03-30 19:33:04

oroepau
2017-03-30 19:32:05

MilaPah
2017-03-30 19:28:47

Gordonmix
2017-03-30 19:26:29

usolejul
2017-03-30 19:21:54

Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės