Apie projekt? Homo Sanitus Animizmas Angelina Zalatorien? Kambarys Nr.9 Forumas
Turinys

Darbas Vilniuje
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
nuo 2008.09.01
?ia neik, nes pasijusi nekaip!
Pagrindinis / Kambarys Nr.9 / Turinys / ?ia neik, nes pasijusi nekaip!
 
nuoroda:    Čia neik, nes pasijusi nekaip!
                     (šios nuorodos patariame nespausti)




















































































































































































Nuo dėmės

Pats matai, užteko mums parašyti pavadinimą „Čia neik, nes pasijusi nekaip“, o Tu jau ir čia, Tavo akys ieško to, kas galėtų sukelti Tau tokį pojūtį. Ar iš tiesų taip? Mes  parašėme tokį pavadinimą tik  tam, kad  ateitum ir pats įsitikintum, kas gi  iš tiesų tave traukia ir domina.

Atlikome vieną nekaltą tyrimėlį – parašėme  du straipsnių pavadinimus „Išmintis“ ir „Kvailystės“, net be teksto, ir pakabinome internete. Tiesiog pavadinimus, be teksto. Pakankamai ilgą laiką stebėjome, kiek paspaudimų surinks kiekvienas pavadinimas. Kaip manai, koks buvo vieno ir kito pavadinimo paspaudimų santykis?

Atspėjai. Nes juk tai  visai lengva. Nes Tu irgi atėjai čia pavadinimo priviliotas.

Dar nesuirzai? Tu bet kada gali nutraukti šio teksto skaitymą ir numesti Homosanitus portalo platybes į tą smegenų dalį, kur sukrauta Tavo užmarštis.

Tavo akys įpratę ieškoti užrašėlio „Skaityti komentarus“, po kuriuo slepiasi „kas ką pasakė“  apie tai, ko iki pabaigos dažniausiai būni neperskaitęs, o tuo labiau neapmąstęs, nes tikrasis smalsumas Tavyje dar neapsigyveno. Kodėl?

Todėl, kad Tu visą laiką slydai paviršiumi ir niekada nebuvai pasinėręs. Kol kas Tave domina tik  paviršius, kuriuo slysti tokiu greičiu, kad Tavo mąstymas spėja užfiksuoti tik sprogimus, avarijas, išprievartavimus ir nužudymus, tik septynias  spalvas iš begalinio atspalvių okeano – septynioms grynoms suvokti nereikia jokių Tavo pastangų, Tavo jutimai spėja pagauti tik sintetinį gyvenimo kvapą, nes jis stiprus, nes jam nereikia įtempti uoslės, kad pajustum gyvenimo subtilumą... Tavo dėmesys sugeba susikoncentruoti tik ties vieno puslapio tekstu, nes ilgesnį tekstą skaityti Tau reikia įdėti pastangų, o Tavęs tai daryti niekas neišmokė.

Tik sergantis bei nepilnavertis nenori ir nesugeba galvoti, ir priverstas kramtyti lengvai suvirškinamą produktą, tačiau tai tęstis gali tik trumpai – sveikstančiam  reikalingas pilnavertis maistas, kad galėtų gyvuoti ne tik fizinė  substancija, bet ir tai, ką nuo pat pirmosios minties pojūčio savyje, prieš mums nežinomą laiko tarpą, bandė ir bando išsiaiškinti  išmintingiausiosios mūsų rūšies galvos lig šiol.

Eksperimentas tęsiasi – Tu esi vienas iš tų, kuris buvai perspėtas, bet visgi paspaudei šį pavadinimą ir atėjai čia. Nusiramink. Nieko tokio esminio neįvyko. Tu tik esi toks, kaip ir ...dauguma.



Kodėl žmonės dažnai mieliau skaito komentarus, bet ne patį straipsnį?

Tau vis dar labai svarbi jų nuomonė, nes Tu tebenori būti tarp jų. Bendruomeninio padaro instinktas labai stiprus ir, net ir suvokiant situaciją, nors trumpam jam nepaklusti reikia labai didelių pastangų.


–Ei! Jūs ne taip tai darote! Jūs nesilaikote taisyklių!

Nėra taip jau svarbu kokiu metodu griaunamas namas, jei griaunamas ne jis vienas, bet visas miestas. Kai reikia išsaugoti miestą, tačiau norima pašalinti atitarnavusį ar netinkamą vieną pastatą, tuomet turi būti pasirinkta, kokiu būdu tai bus daroma, stengiantis išvengti žalos aplinkiniams pastatams. Tačiau, jei tikslas yra  visiškai sugriauti miestą, ir gyventi iš principo kitaip, tuomet visi griovimo metodai yra tinkami.

Kaip atrodo žmogelis, stovintis prie griaunamo miesto eilinio ardomo pastato, ir aiškinantis darbininkams, kad jie nesilaiko griovimo taisyklių, kurios iš tikro turi prasmę tik tada, kai yra svarbu išsaugoti greta esančius statinius?

Žmogus turi galimybę ne tik įsikirsti į aplinką, bet ir ją jausti.  Išmokt išmokstame, bent jau stengiamės taip padaryti, dažniausiai,  visi vienodai, tačiau jaučiame  visada skirtingai. Ar gali būti neteisingas jausmas ir kas tas teisėjas, kuris nuspręs, kaip reikia ar kaip turime jausti?

Komentarai po straipsniais  gerai atspindi žmonių sugebėjimą sistemiškai mąstyti. Kaip ir kiekviena internetinė svetainė, taip ir ši (HS) turi savo struktūrą – joje informacija talpinama ir grupuojama ne atsitiktinai, bet pagal tam tikrus kriterijus. Visiems aišku, kad joje skyrius „Homosanitus“ yra apie žmogaus organizmo sveikatą, daugmaž aišku kokie straipsniai skyriuje „Angelina Zalatorienė“, dar mažiau aiškumo skyriuje „Animizmas“, tačiau tikri keblumai žmonių sąmonėje prasideda tada, kai jie perskaito pavadinimą „Kambarys Nr. 9“. Kodėl Nr.9? O kur 8 ar 5? Ir kodėl ne 13? Todėl, kad tas, kuris davė  šiam skyriui tokį pavadinimą, jį ne sugalvojo pagal kažkokias taisykles ar priimtas normas, bet išjautė, ir jam buvo visai nesvarbu, ką jaus ir manys jį perskaitę apsilankiusieji. Ką bendro turi jame patalpintos eilės ir mintys apie Žemės rutulio centro temperatūrą? Tik tai, kad jos abi nebuvo išmoktos, tai yra informacija nebuvo paimta ir perduota iš patirties, o buvo suformuota iš jausmo. Kodėl Mendelejevas sudarė taip savo lentelę, jis negalėjo paaiškinti, nes ji buvo išjausta, o ne sudaryta sekant kokiais nors dėsningumais. Tik sudarius paaiškėjo joje užfiksuoti dėsningumai.


„...o dar labiau- išstumti iš svetainės, kad komentarai būtų tik palankūs (tai kai ką sako apie autorius)...“ (komentaro fragmentas HS puslapyje) – kai kuriems komentatoriams atrodo, kad informacijos  vertę galima pakelti atsiliepimų liaupsėmis komentaruose, o nenorimų komentarų negalima elementariai pašalinti ir palikti tik palankius HS.  Ne jūs ir ne mes tikrieji vertintojai, nes tas, kas iš tikro gali įvertinti,  tai daro be ambicingų išsireiškimų ir nuolat – tai laikas.

O as norejau paklaust  kaip gi gydyti vaikucius esant persalimui? Sergant angina ar laringitu? Jei neit i vaistine...“ (komentaro fragmentas HS puslapyje)

Tradicinis klausimas komentaruose, į kurį laukiama tradicinio atsakymo: ką  pavartoti, kad dingtų tie prakeikti simptomai, tai yra liga? Nesupranta ši mama, o ir didžioji dauguma kitų, kad klausti reikia ne kaip gydyti, o kaip elgtis, kad nesusirgtum, o susirgus tas procesas būtų lengvas, praeinantis be jokių manipuliacijų kažkokiomis procedūromis, o tuo labiau vaistais. Ir visiškai nesupranta tie tėvai, kad vaiko ligos gydymas prasideda ne tada, kai einama į vaistinę ar atėjus gydytojui, bet tada, kai vaikui „išmintingoms“ tetoms ar dėdėms pasiūlius sausainį ar saldainį,  mama jiems į akis tiesiai pasako: nenuodykite vaiko – mes nenorime sirgti. Ir pasako su tokia intonacija, kad tokių pasiūlų noras jūsų vaiko atžvilgiu praeina jiems ir joms amžiams.

Didžioji dalis HS skaitytojų vis dar  nesupranta, kad šiame internetiniame portale negalima išmokti gydytis,  čia galima įsisavinti tik žinias,  kuriomis  remiantis vėliau ir būtų formuojamas elgesys,  apsaugantis nuo per daug dažno poreikio gydytis. Dažnas komentatorius, komentatorė nesupranta ar nenori suprasti, kad vaiko ligos gydymas prasideda tada, kai jie parduotuvėje neperka niekam tikusio maisto ir tuo priverčia gamintoją pasiimti savo siūlomą „produktą“ atgal,  kai yra  perjungiamas TV kanalas, rodantis „Akistatą“, į kanalą, rodantį gamtą ar meną.

Iš komentarų aiškėja, kad didžioji dalis skaitančiųjų HS ateina  ieškodami universalaus recepto arba visiems gyvenimo atvejams, arba bent jau savo vienam atvejui. Statistika rodo, kad vienas iš dažniausiai Google renkamų žodžių yra iš serijos „ligos“ ir „vaistai“. Tai akivaizdus žmonių supratimo atspindys. Tokie žmonės ir skaitydami HS vertina jame pateiktą informaciją tik šiuo požiūriu ir aktyviai ieško universalaus recepto situacijai spręsti. Neradę jo, apleidžia svetainę, dažnai prieš tai palikę nepasitenkinimo pėdsaką komentaruose. O universalaus recepto  visiems negali būti iš principo, nes mes visi esame skirtingi ir gyvenimo situacijos yra skirtingos taip pat.

Jeigu manote, kad turite mums pranešti ką nors svarbaus, arba jus kamuoja klausimas, ir spėjate, kad mes galime turėti į jį atsakymą, tuomet galite mus pasiekti e.laišku adresu homosanitus@gmail.com. Polemizavimui ir diskusijoms yra skirtas forumas, kuriame užsiregistravę, galite dalintis informacija tarpusavyje. Jei žmogus, perskaitęs straipsnį HS, tingi ar nemato reikalo eiti į forumą ir išsireikšti ten, matyt jis nieko svarbaus ir reikšmingo pasakyti nei turėjo, nei turi. Galimybė rašyti komentarą dar nereiškia, kad reikia tai daryti. Jei perskaičius straipsnį kilo noras komentuoti, suskaičiuokite iki 20-ties ir norui nenuslopus, komentuokite, tik visada turėkite po ranka kremo trinčiai sumažinti.

Panašumai padaro gyvenimą saugiu, bet nuobodžiu. Skirtumai – atvirkščiai.

Jei ant drabužio atsiranda dėmė, tuomet daugelį jo dėvėtojų apima nekoks jausmelis  ir drabužis skubiai skalbiamas, o jei šis procesas dėmės nepašalina, tuomet jis ir visai metamas ant grindų, ir jau naudojamas nebent tik kaip skuduras. Taip labiau linkę elgtis moteriškosios lyties atstovės. Taupesni tokį dėmėtą drabužį ima dėvėti tik namie, kad aplinkiniai nematytų.  Kodėl taip elgiamasi? Juk drabužio funkcija nuo dėmės nepasikeičia, na nebent šiek tiek pakinta vienas jos aspektas – estetinis. Viskuo čia dėtas  saugumo jausmas – banda dėmėtojo gali ir nepriimti. Juk baltos varnos dažniausiai kelia sąmyšį.

Žmogus  sugeba teisingai atpažinti ir suprasti tekstą netgi tada, kai jame privelta begalė klaidų. O juk gerai pagalvojus, teksto  prasmė iš tikro tik tokia ir yra – būti suprastu. O jeigu autoriaus norėta perteikti estetinė pagava, ir tekstas jokio kito praktinio tikslo neturi? Tuomet irgi dažnai tenka laužyti sustabarėjusias kalbos normas, nes tik pralaužus šiuos ledus įmanoma išplaukti į tyrus, kur atsiveria žymiai platesnės jausmo bei suvokimo logikos perspektyvos.

Laykas nuo liako atsiradna skiatytojų, kųrie ima pitkintis HS tektsų rašibos, odar danžiau styliaus „klaydomis“. O gal neklaįdomis bet,  dėsnigūmais?

Tokie žmonės apsimeta, kad nesupranta teksto, nes jis pateikiamas ne taip, kaip jie yra įpratę. Keista, spręsti rebusus ir kryžiažodžius, minti mįsles  žmogui  patinka, tačiau  sutinkamas tekste lingvistinis rebusėlis sukelia dažnam tokį didelį galvos skausmą, kad tūlas   net  nebemato, apie ką tekste rašoma. Nors, tos informacijos suvokimas jam tikrai kartais būtų naudingesnis, negu pedantiškas kažkieno sugalvotų rašybos taisyklių laikymasis. Kalba, kaip ir viskas aplinkui, kinta. Ir tai darytis turi ne pagal kalbos komisijų nuostatas, bet kaip patogu kintančiai visumai, kurios judėjimą pažaboti tikrai - ne žmogaus nosiai. Dabar gi stengiamasi priversti tą visumą autis batais, gamintais pagal vieną pasenusį kurpalį, nors pėdos kiekvieno visada buvo, yra ir bus šiek tiek individualios formos.

Susierzina žmogelis labai, jei sutinka kitokį, nei jis pats. Bendruomeninis padaras visokiais būdais stengiasi būti kuo panašesnis į savo gentainius – noras dėvėti tokius pačius rūbus jaunystėje yra ypač akivaizdus. Trauka būti panašiu į kaimynus yra vienas iš įrodymų, kad mes turime daug bendro su beždžionėmis ir gyvenančiais bandomis.

Dievai kurdami aplinką naudojasi bendrais dėsningumais, tačiau nerasite nė vieno augalo ar gyvūno, kurie būtų absoliučiai vienodi.

Žmonija elgiasi priešingai taip seniai, kad net pati nebeatsimena. O besistengdama sintetinti bendruosius dėsningumus, kurių dėka yra palaikoma darni ir harmoninga tiek visos gamtos, tiek ir jos pačios vystymosi pusiausvyra, bei dirbtinai juos taikydama saviems siauriems egoistiniams poreikiams, savąja elgsena ji tapo ydinga bei visiškai priešinga pasauliui. Ant tokio nevykusio raugo užsiauginusi nesveiką išpūstų ambicijų rūmą, ji susikūrė gyvenimo ir rašybos dėsnius, ir plakasi ligi šiol lyg varlė įmesta į grietinę, įnirtingai nenorėdama pastebėti ir pripažinti, kad sviestelio niekada nesuplaks, nes juk iš tikrųjų jokia ji varlė, o neabejotinai, tik – šakės - ant vandens besiplakančios. Maža to, ilgainiui tapusi valdoma nesveiko vis didėjančio pagreičio, ji tapo agresyviai pikta ir rūsti lyg pasveikti negalintis ligonis, kiekvieną pasitaikiusį, kuris prieštarauja ir priešinasi jai, ji gatava jei ne užmušti (nes tai draudžia deklaratyvūs įstatymai), tai negyvai uždusinti siauražiūriais jos pačios sukurtais gyvenimo ir kalbos įstatymais.  Nebegalėdama būti gyvybinga ir natūraliai darni su visu pasauliu bei visatą praskverbiančiu bei jos gyvastingumą palaikančiu sukūriu, ji pati save įgalina prievarta ir represijomis, ji pati yra ir toji gigantė represorė ir militaristė.  Mechanizmas pasileidęs taip seniai, kad regis nebėra kas daryti, ir tuomet viskas nurašoma Aukščiausiąjai Būtį valdančiai jėgai (Dievui Tėvui ar Alachui) ir laukiama išganymo. O jo kaip nėr taip nėr. Auu...Tėra be klaidų surašyti gyvenimo ir kalbos valdymo įstatymai, kurie patys yra didžiausia žmonijos kleida, kliedesis ir juodžžžžiausia dėmė....Ar dar tęsti? O gal jau mėginsite patys??

Tuomet, ar tęsite kaip lig šiolei vaizduoti ir apsimetinėti, kad jūs, žmogiškasis sociumas, esate tie „pašauktieji“, kurie socialinėmis, kultūrinėmis, religinėmis, istorinėmis, meninėmis bei visomis kitomis humanistinėmis butaforijomis įtikins Visatą patikėti ir priimti šiuos fasonus, išpuoselėtus šiuolaikiškiausiomis technologijomis su graudžiausiais paverkšlenimais  bei rimčiausiomis minomis apie jūsų geriausius ketinimus, ar vis tik nors kartą pamėginsite iš tikrųjų įsikirsti ir pripažinti pagaliau, kad, elementariai, visa tai tėra jūsų   užsiauginti juodžiausi sąmonės brūzgynai, per kuriuos jūs nebematote tikrovės, ir lyg įkyriai zirziantys isteriški vaikai, tegirdintys tik savo pačių įnoringus riksmus ir verksmus, reikalaujate, kad Visata priimtų  jūsų siūlomus gyvenimo bei sugyvenimo kodeksus, nors ji vis ir vis primygtinai juos atmeta ir lyg kantriausia motina vis ir vis rodo, kad šie kodeksai „galioja“ tik jums patiems, ir jūs, iš tiesų, net nebesumojate, kad galbūt yra veikiantis nerašytas Visatos Kodeksas, kurio įsisąmoninti net nebeturite kuo, nes jūsų protas bei savižina beviltiškai apnikti totalaus jūsų  susikurto kalbos kodekso keliamo sąmyšio, kurį jūs tveriate ir ištveriate tik iki dantų apsiginklavę įstatymų lazdomis, nutaikydami jas vieni prieš kitus mosuojatės ir kapojatės, vaizduodami padorumo likučius...o debesys plaukia dangumi, atsipalaidavę ir užtikrinti, kad šitaip... iekada jū epasieksite....

Kaip paskutinis sakinukas? Fainas? Galai susivedė?

Sunku kelti rankas prieš dievų dėsningumą, kai  tomis rankomis raidžių pavidalu klaviatūros pagalba imi rinkti ką nors ekrane, o smegenimis visa tai dar ir supranti.

Tai ar dar kyla kam nors noras taisyti kleidas? Jei kyla, tai taip ir darykite, tik pirmiausiai pasitaisykite savo kleidas, kurias darote kasdien ir, žinoma, darote jas  ne tekste, o kur kur kas svarbesniame eteryje.

Mąstymas ir rašymas  standartiniais žodžiais, apjungtais pagal standartines taisykles,  šiandien daugumai  atstoja tiesioginį energetinį komunikavimą su pasauliu, kuris iš tikro kur kas sudėtingesnis, negu jį įsivaizduoja bandantieji jį įsprausti į susigalvotas normas.

Ar jau pastebėjote ant savęs dėmę, kurią išskalbti nepajėgs joks „Ariel“, nes  ne ant rūbo ji? Šį kartą ją teks laižyti savo šiurkštoku liežuvėliu arba teks vaikščioti su ja iki pabaigos, kol dėmė pati susidėvės.

Rašyti komentarą >> Skaityti komentarus (14)
 
Diskusijos ir komentarai virtualioje viešumoje
2010.11.10 HomoSanitus / Age
Savigarbos praradimo požymis: žodžiai suprantami, teksto prasmė – ne, bet noras oponuoti – begalinis. Niekas kitas taip aiškiai neparodo oponento kultūros... kaip diskusijos forumuose ar komentaruose. Nežiūrint į tai, kad kuo toliau, tuo labiau ryškėja civilizuoto žmogaus vertybių nuosmukis, tačiau bendravimo taisyklės visgi išlieka kol kas tos pačios. Sako, kad kvailį puošia jo tylėjimas, nes užtenka tik jam praverti burną, kai tampa iš karto aišku su kuo turime reikalą. Tokiems tylėjimas – auksas. Asmenybė atsiskleidžia bendravime, o pažįstama – veiksme. Turbūt kiekvienam gyvenimo kelyje buvo toks atvejis, kai netikęs ar ne laiku pasakytas ar parašytas žodis nutraukė įdomią pažintį, kuri žadėjo arba malonų bendravimą, arba galimybę augti profesionaliai, arba...
Ar jūs tikite į dievą?
2010.10.06 HomoSanitus / Age
Tai pats kvailiausias klausimas kokį tik galima sugalvoti! Kartu su visuomenės atsiradimu ir jos vystymusi, ypač su gamybinių santykių vystymusi, žmogus susirūpino ateities klausimu. Klausimu kas laukia jo po mirties. Suprantama, kad ateitis, tiek artima, tiek tolima, tiesiogiai priklauso nuo to, kaip gyveni šiandien. O kaip gyventi šiandien, kad neturėtum problemų ateityje, nelabai suprantama. Netgi visai nesuprantama. Kad teisingai gyventi dabar, būtina žinoti kokia ateitis žmonių laukia.    Bet „nukeliauti“ iš dabarties į ateitį visiškai neįmanoma be supratimo iš kur mes atsiradome. Tai yra negalima suprasti kur mes einam nesuvokiant iš kur atėjome. Reikia žinoti kas buvo pradžioje. Žmogus nuo pat sociumo atsiradimo momento turi tris tarpusavyje labai susijusius „amžinus“...
Paieška
Prisijunkite Facebook'e
 
Miegas - geriausia priemonė prieš snaudulį.
Liaudies išmintis
Forumas
HS Forumo taisyklės
(4 pranešimai)
paskutinis 2014-08-28 23:55:59
Bendrieji sveikatos klausimai
(40 pranešimai)
paskutinis 2014-03-03 18:24:44
Apie viską-NUOMONIŲ KOKTEILIS
(19 pranešimai)
paskutinis 2013-03-16 11:12:27
Animizmas
(2 pranešimai)
paskutinis 2011-05-19 14:24:54
Content protected by
CopySpace Premium
 
2008-2011 (c) Homo Sanitus        E-valdymas: HexaPortal
Geriausia prekių paieška internete, elektroninės parduotuvės